Europos Sąjungos (ES) teisingumo, laisvių ir saugumo komisaras Franco Frattini (Frankas Fratinis) pažadėjo surengti oficialius aukšto lygio debatus apie žemyno valstybių praradimus dėl totalitarinių režimų (nacizmo ir komunizmo) siautėjimo praėjusiame amžiuje, teigia Lietuvos parlamentaras.
"Ponas Fratinis oficialiai išlaikė žodį, iš esmės paskelbė svarstymus. Mes manom, kad delegacijos turi būti patvirtintos Vyriausybių, o ne būti tik intelektualų susirinkimas. Teisingumo, laisvių ir saugumo reikalų komisariato vadovybė yra įsipareigojusi dėl oficialaus viešųjų klausymų lygmens", - BNS trečiadienį sakė parlamentaras Emanuelis Zingeris, kuris yra premjero suburtos darbo grupės, skirtos įvertinti totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimus ES lygiu, vadovas bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas.
Šiuose debatuose valstybės turės pateikti specialius raportus, kuriuose aiškiai apibendrins patirtus nuo totalitarinių režimų nuostolius. Jie turėtų vykti balandžio mėnesį dar Slovėnijos pirmininkavimo ES laikotarpiu, tačiau, jeigu valstybės nespėtų iki šio termino paruošti savo raportų, tuomet tikimasi surengti antrąjį totalitarinių režimų įvertinimo raundą birželį, jau pirmininkaujant Prancūzijai.
Pasak E.Zingerio, jeigu debatai bus surengti balandžio mėnesį, tuomet gali iškilti problemų, kad kai kurios valstybės skųsis esą nespėjo paruošti savųjų raportų. Šis argumentas, anot parlamentaro, gali būti panaudotas ir debatų rengimo priešininkų, kurie nenorėtų, jog komunizmo nusikaltimai būtų pasmerkti taip pat, kaip nacizmo.
Tačiau pagrindinis nesutarimas tarp Europos valstybių vyksta dėl debatų lygmens - tai yra, ar juose dalyvaus oficialios valstybių vyriausybių patvirtintos delegacijos, ar tai bus tiesiog neformali diskusija.
Lietuva siekia, jog totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimas būtų oficialus ir atspindėtų valstybių poziciją, todėl pasiūlė, kad šiuose debatuose Europos Komisija įpareigotų kiekvieną ES šalį pateikti oficialų raportą totalitarinių režimų įvertinimo klausimu.
Lietuvos poziciją remia Latvija, Estija bei šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija, tačiau kai kurios šalys yra išsakiusios neigiamą nuomonę apie tokios diskusijos tikslingumą.
Debatais siekiama, kad Europoje tiek nacizmo, tiek komunizmo nusikaltimai būtų vertinami kaip totalitarinių režimų siautėjimas, atnešęs žalą valstybėms bei jų visuomenėms. Jeigu komunizmo nusikaltimai būtų bent iš dalies prilyginami nacizmo nusikaltimams, tuomet viešas pasmerkimas galėtų turėti atitinkamas pasekmes ES teisėje, švietimo sistemoje bei kultūroje.
Tai reiškia, kad ES teisę perkėlus į nacionalinį lygmenį, valstybėms atsirastų pareiga kriminalizuoti komunizmo nusikaltimų neigimą, propagandą, o švietimo bei kultūros srityje formuotųsi nuostata, pabrėžianti komunistinių režimų padarytą žalą.
"Vakarų šalys, eiliniai anglų, prancūzų, belgų gyventojai per šiuos svarstymus turi suvokti, kas atsitiko su rytiniais kaimynais, suvokti tai per švietimą, įrašant tuos dalykus į vadovėlius, teisėje įrašant teisingumo dalykus, kad už totalitarizmo režimų propagandą turėtų būti taikomos bausmės", - pasakojo E.Zingeris.
Europoje nacistinių režimų vykdyti nusikaltimai yra susilaukę visuotinio pasmerkimo, nacistinių partijų veikla yra uždrausta, o už nacizmo propaganda yra baudžiama įstatymų nustatytą tvarka.
Tuo metu komunistinių režimų žala nėra taip įvertinta. Kai kuriose Europos valstybėse, tokiose kaip Prancūzija ar Italija, tarp kitų partijų teisėtai veikia ir komunistai.
1939 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacistinė Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų. Nuo 1939 iki 1953 metų Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos ir dėl to negimusių piliečių neteko iki trečdalio gyventojų.
Pusę amžiaus - iki 1990 metų trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.