Europos Sąjungos aukščiausiojo teismo teisėjai teigė, kad Komisija turėjo išnagrinėti ne tik ES valstybės pagalbos taisykles, bet ir tai, ar jos atitinka ES viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus.
Tokiu savo sprendimu ESTT panaikino pirmosios instancijos sprendimą, kurį priėmė antras pagal svarbą ES teismas, iš pradžių atmetęs Austrijos ieškinį dėl Komisijos sprendimo.
Dabar neaišku, kaip bus tęsiama reaktorių statyba.
ES vykdomoji valdžia subsidijas atominės elektrinės plėtrai patvirtino dar 2017 m.
Tačiau Vengrijos subsidijos Pakso atominei elektrinei buvo vertinamos prieštaringai.
Dešimt milijardų eurų, arba 80 proc. statybos išlaidų, turėjo būti finansuojama Rusijos valstybinių bankų paskolomis, o statybos darbus buvo pavesta atlikti Rusijos valstybinei korporacijai „Rosatom“ priklausančiai bendrovei.
2014 m. Vengrija ir Rusija pasirašė susitarimą, pagal kurį „Rosatom“ Pakse turėjo pastatyti du naujus reaktorius. Planuojama, kad elektrinės, esančios maždaug už 100 km į pietus nuo sostinės Budapešto, pajėgumas, pastačius papildomus blokus, padvigubės iki 4 tūkst. megavatų.
Dabartiniai keturi reaktoriai buvo pastatyti devintajame dešimtmetyje, padedant Sovietų Sąjungai. Šių keturių blokų eksploatavimo licencijos palaipsniui nustos galioti 2032-2037 m.
Nacionalinės subsidijos ES yra griežtai reglamentuojamos, kad visoms 27 šalių bloko narėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
