ES užsienio reikalų ministrai derybose Briuselyje pareiškė, kad prioritetas turėtų būti paliaubų užtikrinimas ir tik po to – tikras taikos susitarimas.
Anot jų, jau beveik penkerius metus besitęsiantį karą pradėjo Rusija ir ji privalo pasitraukti, užuot kėlusi naujų reikalavimų Ukrainai ir jos Vakarų rėmėjams.
„Negalime dabar painioti situacijos. Mums reikia paliaubų“, – prieš pradėdama pirmininkauti susitikimui pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Šiuo metu to nematome. Matome, kad Rusija tikrai eskaluoja padėtį“, – pabrėžė ji.
Po praėjusią savaitę Abu Dabyje įvykusių derybų Jungtinės Valstijos paragino Ukrainą ir jos rėmėjus sutikti su Rusijos reikalavimu dėl naujos saugumo sistemos Europoje, teigdamos, kad tai galėtų padėti užtikrinti taiką.
Tačiau europiečiai tai vertina kaip Rusijos bandymą susilpninti NATO, įpareigojant šį karinį aljansą atitraukti karius ir techniką atgal į vakarus, panašiai kaip jie buvo dislokuoti prieš Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos įstojimą į Aljansą 1999 metais.
Rusija vėl kaltinama vilkinimo taktika
„Šis reikalavimas yra tikrai absurdiškas, – teigė K. Kallas. – Jei pažvelgsime į istoriją, nė viena iš šių šalių niekada nebuvo užpuolusi Rusijos.“
Anot jos, Rusijos taktika visada yra reikalauti dar daugiau, nors „jie pradėjo šį karą. Jie yra agresoriai. O auka yra tik viena.“
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee sakė, kad, nepaisant derybų, „Rusija akivaizdžiai nėra pakeitusi savo pozicijos. Ji toliau puola civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą“.
H. McEntee teigė, kad ES tariasi dėl papildomų sankcijų, „siekdama visų pirma smogti finansiniam mechanizmui, kuriuo Rusija remiasi šiam karui tęsti“.
Ministrai taip pat svarsto, kaip padėti Ukrainai atlaikyti artėjančią žiemą.
„Europa turi saugumo architektūrą – mums nereikia naujos, mums tiesiog reikia, kad visi gerbtų esamą saugumo architektūrą“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ir pridūrė, kad tai yra „bet kokio įmanomo susitarimo pagrindas, žiūrint iš Europos perspektyvos“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat tvirtino, kad Europai nereikia kitos saugumo sistemos, teigdamas, kad Rusija negalima pasitikėti ir ji bet kokiu atveju jau yra pažeidusi ankstesnius susitarimus.
„Labai aišku, kad mums nereikia kitos (saugumo sistemos). Mes jau ją turime. Saugi Ukraina, stipri Europa, stiprus transatlantinis ryšys, – sakė jis žurnalistams. – Kalba ne apie taisykles. Taisyklės veikia. Problema ta, kad Rusija jas pažeidžia.“
Mažai pažangos JAV vadovaujamose derybose
Tarpininkų vaidmens ėmęsi JAV derybininkai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas jau kiek daugiau nei metus veda derybas su Rusija ir Ukraina. Per tą laiką nebuvo susitarta dėl jokio ilgalaikio ugnies nutraukimo, o siekiant taikos pasiekta mažai akivaizdžios pažangos.
Tebėra didelių nesutarimų dėl teritorijų kontrolės ir būsimų saugumo susitarimų.
Europos lyderiai ir pareigūnai, įskaitant K. Kallas, yra reiškę skepticizmą dėl šių derybų.
Vienintelė apčiuopiama pažanga susijusi su apsikeitimais belaisviais, kuriuos kariaujančios šalys per taikos derybas dažnai naudoja kaip pasitikėjimą stiprinančią priemonę.
Praėjusią savaitę Dubline vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ES lyderiai susitarė, kad būsimose derybose Europai turėtų atstovauti Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos bei Lenkijos saugumo patarėjų ir aukšto rango pareigūnų iš pagrindinių ES institucijų komanda.
Europiečiai pripažįsta, kad, būdami didžiausi Ukrainos rėmėjai, jie negali taip pat veikti kaip tarpininkai, todėl jų vaidmuo bus sutelktas į saugumo priemones, atstatymą ir Ukrainos ateitį.
Jie taip pat teigia, kad tik pati Ukraina gali spręsti klausimus, susijusius su jos suverenumu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


