„Paliaubos pakeitė kontekstą – tai visiškai aišku kiekvienam“, – po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė Kaja Kallas.
„Tačiau, kol nematysime realių ir ilgalaikių pokyčių vietoje, įskaitant didesnę pagalbą Gazai, sankcijų grėsmė išlieka“, – pridūrė ji.
Iki tol, kol tarpininkaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui buvo sudarytas paliaubų susitarimas, kuriuo siekiama sustabdyti karą Gazos Ruože, Briuselis siūlė taikyti baudžiamąsias priemones prieš Izraelį, įskaitant ministrų įtraukimą į juoduosius sąrašus ir prekybinių ryšių ribojimą.
„Mes netaikome priemonių, bet ir neatšaukiame jų galimybės, nes padėtis yra trapi“, – pažymėjo K. Kallas.
Pasak jos, ES nori, kad Izraelis imtųsi daugybės žingsnių, įskaitant „humanitarinės pagalbos, pasiekiančios Gazą, gerinimą“, pajamų perdavimą palestiniečiams, žurnalistų įleidimą į Gazos Ruožą ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) registravimą.
Izraelis spaudė ES atsisakyti siūlomų priemonių, jei blokas nori atlikti didesnį vaidmenį taikos procese.
Dar prieš paliaubų susitarimą 27 valstybių narių blokas nesugebėjo sutarti dėl Briuselio siūlomų priemonių.
Sekmadienį buvo svarstoma, kad susitarimas dėl paliaubų gali būti nutrauktas, Izraelio kariuomenei atakavus dešimtis islamistų grupuotės „Hamas“ pozicijų visame Gazos Ruože, atsakant į tai, kad kovotojai nužudė du jos karius.
„Paliaubos Gazoje ką tik susidūrė su pirmuoju dideliu išbandymu“, – teigė K. Kallas.
„Hamas“ išpuoliai prieš palestiniečių civilius ir atsisakymas nusiginkluoti paliaubas daro vis trapesnėmis“, – tvirtino ji.
ES, didžiausia tarptautinė palestiniečių donorė, svarsto, kaip galėtų padidinti savo vaidmenį Gazos Ruože po karo.
Briuselis atnaujino misiją, skirtą stebėti Rafacho pasienio punktą tarp Gazos Ruožo ir Egipto, tačiau ji vis dar sustabdyta, kol perėja lieka uždaryta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
