Europos Sąjungos (ES) pareigūnai šeštadienį perspėjo Turkijos kariuomenę nesikišti į politiką, reaguodami į turkų Generalinio štabo pareiškimą, kuriame sakoma, kad jis su nerimu stebi parlamente vykstančius naujojo prezidento rinkimus.
"Svarbu, kad kariuomenė paliktų šias demokratinės valstybės kompetencijas demokratiškai išrinktai vyriausybei, ir tai parodys, ar Turkijos ginkluotosios pajėgos gerbia demokratinę pasaulietinę santvarką ir demokratinį civilinės ir karinės valdžios santykių sureguliavimą", - žurnalistams sakė ES plėtros komisaras Olli Rehnas (Olis Renas).
O.Rehnas sakė atidžiai išnagrinėjęs kariuomenės vadų pareiškimą ir pabrėžė, jog pagarba demokratinėms vertybėms yra viena pagrindinių Turkijos narystei Europos Sąjungoje keliamų sąlygų.
"Pasirinktas laikas yra labai stebinantis ir keistas, - sakė jis. - Svarbu, kad kariuomenė gerbtų demokratinio žaidimo taisykles ir paisytų savo vaidmens šiame demokratiniame žaidime".
Įtakingas Generalinis štabas, kuris per pastaruosius 50 metų net penkis kartus kišosi į politiką, siekdamas nuversti vyriausybę, tokį pareiškimą padarė netrukus po to, kai baigėsi pirmasis balsavimo ratas, supriešinęs Turkijos islamistinės pakraipos vyriausybę ir pasaulietinę opoziciją.
"Turkijos ginkluotosios pajėgos stebi šią (rinkimų) situaciją su nerimu", - pareiškė Generalinio štabo vadai, primindami politikams, jog kariuomenė yra pagrindinė pasaulietinės santvarkos gynėja.
Pasak O.Rehno, Europos Sąjunga labai vertina pasaulietinę demokratiją ir laiko ją Turkijos "Europėjimo projekto" pagrindu, svarbiu taip pat ir kariuomenei bei moderniosios Turkijos respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalo Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) pasekėjams.
Turkija, kur didžioji dauguma gyventojų yra musulmonai, derybas dėl stojimo į 27 valstybių narių turinčią Europos Sąjungą pradėjo 2005 metais, tačiau nuo tada padarė labai menką pažangą, kuriai labiausiai trukdo vis dar neišspręstas ginčas dėl Kipro salos padalijimo.
Viena iš pagrindinių narystės ES sąlygų yra civilinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė.
