Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelį metų Europos Sąjunga (ES) buvo nusiteikusi prieš apsitverimą tikromis sienomis. Tai keičiasi ir sukelia nesutarimus dėl to, kaip žemynas turėtų save pozicionuoti.

Daugelį metų Europos Sąjunga (ES) buvo nusiteikusi prieš apsitverimą tikromis sienomis. Tai keičiasi ir sukelia nesutarimus dėl to, kaip žemynas turėtų save pozicionuoti.

REKLAMA

Kadangi ES sienos šiuo metu iš paprastų sužymėtų linijų virsta į vis storesnį betono ir vielomis aptvertą skydą, jų simbolinė žinia dalija patį bloką iš vidaus, rašo politico.eu.

Daugelį metų ES buvo aiškiai nusiteikusi prieš tvoras ir paniekino tokį metodą, kaip trumpalaikį sprendimą, netinkamą Europos vertybėms. Ir net kai narės pradėjo statyti tvoras, pati ES laikėsi savo nuomonės – mūsų narės gali tai daryti, jei nori, bet mes to nefinansuosime.

Ši nuomonė keičiasi. Kurstomi prisiminimai apie nesutarimus, kilusius, kai prie Europos krantų atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų, taip pat stiprėjantis nacionalizmas ir į kampą prispaudę Baltarusijos veiksmai, tad diskusijos dėl pasienio įsibegėjo.

REKLAMA

Šios diskusijos yra tokios skaldančios, kad ES diplomatai net ginčijasi, kas tiksliai yra šiuo metu pastatyta ant kortos. Daugelis kalba apie tai, ar ES turėtų finansuoti tvorų statybą pasienyje. Kiti diskutuoja, ar tvoros yra veiksmingiausias būdas apsaugoti Europos sienas. Tai esminis klausimas, nes ES siekia, kad į ją, kaip į apsaugos teikėją, būtų žiūrima rimtai. O kai kurie kelia egzistencinį klausimą: ar Europa ateityje save pozicionuos kaip atvirą ar uždarą žemyną?

Šie klausimai reikalauja atsakymų. Tvoros pradeda kilti, tuo pačiu didėja spaudimas ir Europos Komisijai. Spalio mėnesį 12 ES šalių paragino Komisiją finansuoti barjerus „prioriteto tvarka“. Į šią koaliciją susibūrė keistos politinės jėgos – nuo socialistinės Danijos iki konservatyvios Lenkijos – demonstruojančios besikeičiančią žemyno dinamiką.

Sienų statyba, kurią nevyriausybinės organizacijos ir priešininkai pavadino „Europos tvirtove“ – terminu, kurį taip pat vartoja nacių propagandistai, nebėra politinis prakeiksmas. Frazė, anot vieno ES diplomato, „tampa mažiau neigiama“.

REKLAMA
REKLAMA

Vengrija įgyja sąjungininkų

Valstybių, verčiančių ES finansuoti tvorų statybą, gretos pastaraisiais metais išaugo. Po 2015 metų Sirijos pabėgėlių antplūdžio Vengrija ir jos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas siekė gauti Briuselio finansavimą tvoros statybai prie pietinės sienos su Serbija ir Kroatija.

Šiomis dienomis Vengrija yra tik viena iš daugelio, prie kurios prisijungia net ir griežta migracijos politika nepasižymėjusios šalys.

Lietuva, kuri iš esmės prisidėjo prie 12 šalių grupės laiško Komisijai, stato tvorą prie sienos su Baltarusija. Ir nori, kad ES padengtų 152 mln. eurų sąskaitą. Kitos grupės šalys susibūrė finansavimo klausimu, net jei nesutaria dėl kitų migracijos temų. Pavyzdžiui, Graikija pasirašė laišką, nors ir palaiko privalomą prieglobsčio prašytojų perskirstymą visame bloke. Šiam požiūriui Vengrija griežtai prieštarauja.

Keletas diplomatų teigė, kad šis susipirešinimas yra didesnė migracijos politikos persvarstymo dalis, kuri taip pat gali priversti bloką peržiūrėti tarptautines taisykles, kurios draudžia migrantų „atstūmimą“ – nelegalią praktiką grąžinti prieglobsčio prašytojus, jei tai kelia pavojų jų gyvybei ir paneigia jų teisę prašyti apsaugos.

REKLAMA
REKLAMA

Pažymėtina, kad 12 šalių koalicija savo laiške nurodo poreikį „pritaikyti esamą teisinę bazę prie naujų realijų“. Tačiau nors šių metų pradžioje Europos Komisija tvirtai laikėsi kartu su Europos Parlamentu ir atsisakė nusileisti, o panašu, kad Parlamento nuomonė galimai keičiasi.

Šiam debatui vėl įsiplieskus, didžiausia įstatymų leidėjo frakcija – centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) – pritarė fizinių barjerų finansavimui. „Mes, kaip ELP, taip pat prašome, kad susiklosčius nepaprastai situacijai tokiai veiklai finansuoti būtų prieinamos ES lėšos“, – sakė ELP pirmininkas Manfredas Weberis.

Tačiau antra pagal dydį Parlamento frakcija – Socialistai ir Demokratai – prieštarauja tokiai praktikai.

ES pritarimas?

Sunkiausia problema gali būti ne patys pinigai, o tarptautinis pritarimas, kurį jie perduoda. „Jie tiesiog nori, kad ant tvorų būtų ES vėliava“, – sakė vienas pareigūnas, tvirtindamas, kad tokie fiziniai barjerai „dažniausiai yra nenaudingi“, nes per juos galima perlipti arba juos apeiti.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva laikosi pozicijos, kad Lietuvos fizinis barjeras nuo Baltarusijos apsaugo ne tik lietuvius, bet ir visą bloką. ES apkaltino Baltarusiją, kad ji vilioja Artimųjų Rytų migrantus į Minską ir po to stumia juos prie ES sienos. Bloko nuomone, tai yra „hibridinė ataka“, kurios metu migrantai naudojami kaip ginklas, keršijant už ES sankcijas.

Tad atitinkamai, neturėtų tekti vienai nešti šios naštos, teigia šalininkai, nes migrantai galiausiai ketina persikelti į Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją.

„Aš už Europą, kuri saugo savo sienas, bet ne Europą, kuri apsitveria spygliuota viela ar sienomis“, – anksčiau „France 2“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clément'as Beaune'as, reaguodamas į Lenkijos fizinių barjerų statybos planus.

O Vokietijoje vidaus reikalų ministras Horstas Lorenzas Seehoferis atrodė atviras pasienio fizinių barjerų idėjai. Diplomatai nesitiki, kad būsima šalies vyriausybė, vadovaujama centro kairiosios partijos koalicijoje su žaliaisiais, parems ES sienos finansavimą. Diskusija pateko į aklavietę, sakė diplomatai. 

REKLAMA
REKLAMA

Šešios Berlyno sienos

Nepaisant ES finansavimo, Europa ir toliau stato fizinius barjerus. Neseniai paskelbta ataskaita parodė, kad nuo 1989 m., kai griuvo Berlyno siena, Europos šalys pastatė apie 1000 kilometrų sausumos fizinio barjero – kas prilygsta šešioms Berlyno sienoms.

Šioms statyboms įsibėgėjus, Komisija sušvelnino savo retoriką. Tiesą sakant, ji netgi pritarė šiai praktikai konkrečiose situacijose.

Kai rugpjūtį Lietuvoje lankėsi vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, ji šalies pasienio fizinį barjerą pavadino „gera idėja“. Praėjusiais metais Ursula von der Leyen gyrė Graikiją už tai, kad ji yra Europos „skydas“, kai ji plėtė tvorą prie sienos su Turkija.

Tai visiškai skiriasi nuo to, kai prieš penkerius metus U. von der Leyen pirmtakas Jeanas-Claude'as Junckeris išpeikė Graikijos sienos statybas.

„Jokia tvora ir siena nėra pakankamai aukšta, kad atgrasytų šiuos žmones nuo atvykimo į Europą“, – sakė J. C. Junckeris apie tvorą tarp Graikijos ir Makedonijos.

REKLAMA
REKLAMA

Įstatymai ir ES teisė

Be politinės retorikos, taip pat egzistuoja ginčytinas fizinių barjerų teisinis komponentas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis atkreipė dėmesį į Tarybos teisės tarnybos patarėjo teigimą, kad ES „teisiškai įmanoma“ finansuoti fizinius barjerus, jei tvoros bus tvarkomos pagal ES teisę.

Pagarba įstatymui yra daugelio ES periferijos šalių, nuo Kroatijos iki Graikijos, trinties šaltinis.

Pastaroji trintis – tarp kelių ES pasienio šalių, apkaltintų migrantų atstūmimu, kuris yra neteisėtas pagal tarptautinius kodeksus, tokius kaip Ženevos konvencija. Lenkija, susidūrusi su panašiais kaltinimais, tiesiog priėmė įstatymą, kuriuo ši praktika tapo teisėta. Varšuva taip pat atsisakė ES pasienio agentūrai „Frontex“ suteikti prieigą prie Baltarusijos sienos, kur Lenkijos valdžia migrantams atstumti pasitelkė vandens patrankas ir ašarines dujas.

Nepaisant kritikos, pareikštos kitoms ES narėms dėl tariamų atstūmimų, vienas pareigūnas prognozavo, kad jei bus priversti rinktis tarp Ženevos konvencijos ir Šengeno zonos saugojimo, „mes nesirinksime Ženevos“.

REKLAMA
REKLAMA

Tai reiškia, kad visos diskusijos dėl ES finansuojamų tvorų yra „neteisingos“, sakė Europos stabilumo iniciatyvos ekspertų grupės pirmininkas Geraldas Knausas.

„Problema yra ne siena, problema yra pasienyje taikoma ES teisė, – teigė jis. – Manau, kad konstruktyvus būdas šiose diskusijose būtų pasakyti, kad Europos Komisija gali finansuoti visus sienų apsaugos aspektus, kurie yra teisėti, tačiau tik tuo atveju, jei yra patikrinama, jog pasienyje yra taikoma ES teisė.“

Kaip pasakė kitas pareigūnas: „Jei tai yra „Europos tvirtovė“, joje turi būti langai ir tiltai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų