Europos Sąjungoje siekiama nustatyti kriterijus minimaliai algai, taip norint apsaugoti mažiausiai uždirbančius.
Pernai spalį šį siūlymą pristatė Europos Komisija, o šią savaitę Strasbūre turėtų būti patvirtinas Europos Parlamento mandatas dėl derybų su ES Taryba dėl ES minimalios algos direktyvos. Praėjusią savaitę savo nuomonę dėl jo jau pateikė EP Užimtumo komitetas.
Direktyva nėra rekomendacija, tad nustatytus europinius kriterijus į savo įstatymus turėtų perkelti ir Lietuva. Tai reiškia, kad mūsų šalyje nustatant minimalią algą, tą reikėtų darytis remiantis europiniais kriterijais.
Pasakė, dėl ko reikia minimalaus atlyginimo kriterijų
Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kuri ir dirba EP Užimtumo komitete, teigė, kad visos Bendrijos šalys prieš keletą metų sutarė dėl socialinių teisių ramsčių, o vienas iš tų ramsčių – deramas minimalus atlyginimas visoje Europos Sąjungoje.
„Komisijos pirmininkė Urzula von der Leyen pradėdama savo kadenciją įsipareigojo pateikti direktyvos projektą dėl deramo Europos Sąjungoje minimalaus atlyginimo. Iš tikrųjų, mes labai džiaugiamės dėl to“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Pasak jos, tokią direktyvą ES svarbu turėti dėl keletos priežasčių. Kaip teigė V. Blinkevičiūtė, per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo dirbančiųjų skurdas, taip pat didėjo atotrūkis tarp minimalaus atlyginimo kitų atlyginimų dydžio, toliau išsilaiko skirtumai taro vyrų ir moterų atlyginimų.
„Dar vienas momentas – svarbi ši direktyva ir mūsų darbdaviams. Tie darbdaviai, kurie moka deramą atlyginimą, jie neretai susiduria su nelygiavertėmis konkurencinėmis sąlygomis, jei kiti darbdaviai yra nemotyvuoti mokėti deramo ir teisingo minimalaus atlyginimo“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Minimali alga Lietuvoje nebus lygi algai Liuksemburge
Pasak socialdemokratų lyderės, direktyva bus nustatomi kriterijai, kuriais remiantis ES šalys turės nustatyti savo minimalius atlyginimus.
„Tik kriterijus, bendro vienodo dydžio ir Liuksemburgui, ir Lietuvai tikrai mes nesiruošiame nustatyti ir tai būtų utopija, neįmanomas dalykas“, – tvirtino politikė.
Liuksemburge minimalioji mėnesinė alga – 2,2 tūkst. eurų.
V. Blinkevičiūtė pristatė ir kriterijus, kuriais remiantis Europos Sąjungoje būtų nustatomas minimalus atlyginimas. Pirmasis – nustatyti minimalaus darbo užmokesčio bendrą perkamąją galią.
„Pagal kiekvienos nacionalinės valstybės prekių ir paslaugų krepšelį. Ką tas žmogus, gaudamas minimalų atlyginimą, galės nusipirkti, ar jis nebus tam tikrame skurde, negalėdamas patenkinti savo būtinųjų poreikių“, – pasakojo ji.
Antras kriterijus – vertinamas dirbančiųjų skurdo lygis.
„Taip pat svarbu įvertinti ir dar vieną dalyką – koks galėtų būti tas deramas atlyginimas. Tai čia mes įrašome prie kriterijų, kad galėtume naudoti įprastai tarptautiniu lygmeniu naudojamas vertes – 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos arba 50 proc. vidutinio atlyginimo dydžio. Toks galėtų būti minimalaus atlyginimo dydis“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
Nauja tvarka – po dviejų metų?
Socialdemokratė pabrėžė, kad šią direktyvą įgyvendinti privalėtų visos valstybės narės.
„Mes diskutavome dar praėjusioje kadencijoje parlamente, ar tai turėtų būti direktyva, ar rekomendacija. Visi vieningi buvome, kad turėtų būti direktyva, nes rekomendacijos padėties Europos Sąjungos mastu nepakeistų“, – pabrėžė V. Blinkevičiūtė.
Ji tikėjosi, kad sutarimas bus rastas, nors pabrėžė, kad tokios derybos su valstybėmis narėmis užtrunka. Politikė pasakojo, kad direktyva į nacionalinių valstybių įstatymų bazę turi būti perkeliama per du metus nuo jos susitarimo, o po penkerių metų ES institucijos vertina, kaip direktyva yra įgyvendinama kiekvienoje valstybėje narėje.
Kokia nauda Lietuvai?
V. Blinkevičiūtė vardijo direktyvos naudą Lietuvai.
„Pasikeitus politinei valdžiai, bet kurioje valstybėje, taip pat ir Lietuvoje, niekas negalės kaip nors kitaip imti vertinti minimalios algos nustatymo, nes galios direktyva perkelta į mūsų teisę.
Antras momentas, kuris yra labai svarbus, <...> mes labai didelį dėmesį kreipiame į kolektyvinių derybų skatinimą. Lietuvai yra be galo svarbu, nežiūrint į tai, kad šiek tiek paaugo kolektyvinių derybų skaičius, tačiau jis turbūt antras nuo galo ES.
<...> Visi kriterijai, kurie yra, yra svarbūs. Ypač vertinimas skurdo požiūriu, kad dirbantys žmonės negyventų skurde“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
Lietuvoje minimalią algą didino daugiausiai per dešimtmetį
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad stiprus signalas yra tai, kad Europos Sąjunga gali susitarti dėl tam tikros minimalių pajamų apsaugos.
„Bet [reikia] nepamiršti, kad tai tik struktūra, kuri siūloma, visa kita – valstybių narių prerogatyva. <...> Ji nustato struktūrą, ne patį dydį, kuri valstybė turi nusistatyti pati.
Mes jau dabar galime pasakyti, kad turime tarp 45 ir 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir todėl esminę įtaką turės minimaliai mėnesio algai tai, koks bus vidutinis darbo užmokestis. Šioje vietoje šalys narės turės savo prerogatyvą pačios nusistatyti savo dydžius“, – akcentavo M. Navickienė.
Ministrė tikino, kad dabartinė Vyriausybė reikšmingiausiai per dešimtmetį padidino minimalią algą, kuri nuo kitų metų sieks 730 eurų „ant popieriaus“.
„Tai, kad mes šiemet didinome ir bazinį dydį, gerokai sparčiau, negu praėjusį kartą, ir dėl jo susitarėme ir su socialiniais partneriais, ir su profesinėmis sąjungomis. Tas sprendimas palies daugelį viešajame sektoriuje dirbančių žmonių“, – kalbėjo M. Navickienė.
Gali padėti kovoti su ilgalaikiais bedarbiais
Kalbėdama apie europinę direktyvą, M. Navickienė tikino, kad ją palaiko.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad minimalios algos didinimas gali prisidėti prie nedarbo mažėjimo, didesnis atlygis skatina į darbo rinką grįžti ilgalaikius bedarbius. <...> Jie turi pajusti, kad jų gaunamas atlyginimas skiriasi nuo pašalpų dydžio ar kitų socialinių pašalpų.
Manome, kad minimali mėnesinė alga gali prisidėti prie kai kurių bedarbių grįžimo į darbo rinką. Taip pat skatina perkamąją galią, didina sumokamų mokesčių kiekį ir kitus dalykus“, – didesnės minimalios algos teigiamus bruožus vardijo ministrė.
Ji pažymėjo, kad stengiamasi minimalią mėnesio algą kelti tiek, kiek rodo prognozės, kad valstybė išgali tą padaryti.
„Šiemet tas pakilimas buvo ženklus, bet ekonomiškai pagrįstas“, – tikino M. Navickienė.
„Palaikome direktyvą ir signalas, kad Europos Sąjunga gali susitarti dėl minimalių pajamų apsaugos įvyks ir sprendimai bus priimti“, – pridūrė ministrė.
