Europos Komisijos ataskaitoje, kurioje nagrinėjamos tarpvalstybinės elektroninės prekybos problemos, teigiama, kad ES vartotojų, norinčių internetu įsigyti prekių iš kitos valstybės narės, užsakymus dažnai atsisakoma vykdyti.
Komisijos užsakymu atliktas išsamus nepriklausomas tyrimas – visos ES vartotojai mėgino iš kitos valstybės narės prekiautojų įsigyti prekių iš 100 populiariausių sąrašo, pvz., fotoaparatų, kompaktinių plokštelių, knygų ar drabužių. Iš viso atlikta 11 000 bandomųjų užsakymų.
Tyrimo duomenimis, 60 proc. tarpvalstybinių užsakymų neįvykdyta, nes prekiautojai atsisakė siųsti prekes į užsakovo šalį arba negalėjo pasiūlyti tinkamų tarpvalstybinio mokėjimo priemonių. Mažiausiai galimybių pirkti prekes iš kitos šalies turi Latvijos, Belgijos, Rumunijos ir Bulgarijos vartotojai.
Visų ES valstybių, išskyrus dvi, gyventojų galimybės sėkmingai įsigyti prekes iš kitos valstybės yra mažesnės nei 50 proc. Iš daugiau nei pusės valstybių svetainėse siūlomų prekių 50 proc. ar net daugiau galima rasti 10 proc. pigiau (įskaitant pristatymo išlaidas) kitos šalies prekiautojų svetainėse. Pusės prekių apskritai neįmanoma rasti nacionalinėse svetainėse – jos gali pasiūlyti tik kitos valstybės narės prekiautojai.
"Tyrimo rezultatai įspūdingi – dabar turime konkrečių faktų ir duomenų, rodančių, kokio masto Europos bendrosios rinkos trūkumų yra e. prekybos rinkoje. Vartotojai galėtų gauti geresnių mūsų didžiulės rinkos pasiūlymų ir pasirinkimo galimybių vienu pelės spustelėjimu," - sakė Komisijos narė M. Kuneva. "Tačiau iš tikrųjų interneto pirkėjai daugeliu atvejų vis dar negali ištrūkti už savo valstybės sienų. Jiems nesudaromos sąlygos rinktis palankesnius pasiūlymus ir įsigyti prekių, kurių kaina atitiktų kokybę."
E. prekybos rinka
Europos e. prekybos rinkos vertė 2006 m. buvo apie 106 mlrd. eurų. Internetas – greičiausiai besiplečianti mažmeninės prekybos priemonė . 2008 m. 51 proc. ES mažmenininkų prekiavo internetu.
Tačiau nacionalinės ir tarpvalstybinės e. prekybos spraga didėja dėl e. prekybos kliūčių. Nors nuo 2006 m. iki 2008 m. visų internetu pirkusių ES vartotojų dalis padidėjo nuo 27 proc. iki 33 proc., iš kitos valstybės pirkusių vartotojų dalis beveik nepakito – padidėjo nuo 6 proc. iki 7 proc. Šiuo metu tik 21 proc. prekiautojų siūlo savo prekes kitų valstybių vartotojams.
Trečdalis ES vartotojų teigia, kad jie svarstytų galimybę pirkti internetu iš kitos ES valstybės, jei siūloma prekė būtų pigesnė ar geresnė. Trečdalis taip pat teigė pirksiantys, net jei informacija apie prekes būtų teikiama ne gimtąja kalba. 59 proc. mažmenininkų pasirengę teikti tokią informaciją daugiau nei viena kalba.
Bandomojo pirkimo rezultatai
Europos Komisijos pavedimu atlikto internetinės prekybos tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti e. prekybos galimybes ir kliūtis, kylančias vartotojams, perkantiems iš kitos ES valstybės narės. Tyrime dalyvaujantys visų ES valstybių pirkėjai ieškojo internete 100 rūšių populiarių prekių (pvz., kompaktinių plokštelių, kompiuterių, skaitmeninių fotoaparatų, skalbyklių), norėdami išsiaiškinti, kiek galima sutaupyti perkant iš kitos ES šalies prekiautojo ir kokių kyla sunkumų . Iš viso atlikta beveik 11 000 bandomųjų užsakymų.
13-oje valstybių iš 27-ių beveik pusę ieškotų prekių buvo galima rasti kitos valstybės narės prekiautojų svetainėse bent 10 proc. pigiau už pigiausią pasiūlymą savo šalyje (įskaitant visas išlaidas, kaip antai pristatymas į vartotojo šalį).
13-os ES valstybių pirkėjai nerado mažiausiai 50 proc. ieškomų prekių savo šalių prekiautojų svetainėse. Kitų ES valstybių e. parduotuvėse šių prekių buvo.
Vidutiniškai 61 proc. kitoje ES valstybėje internetu pateiktų užsakymų neįvykdyta, nes prekiautojai atsisakė pristatyti prekes į vartotojo šalį ar nepasiūlė tinkamų tarpvalstybinio mokėjimo priemonių.
E. prekybos kliūtys
Šiandien paskelbtame komunikate išdėstoma tarpvalstybinės e. prekybos kliūčių šalinimo strategija. Be kitų dalykų, bus siekiama sudaryti paprastą ir vienodą visų ES vartotojų teisių rinkinį. Vartotojų teisių direktyvos pasiūlymu norima pakeisti galiojančius klaidinančius teisės aktus vienu paprastu visoje ES galiojančių teisių rinkiniu. Taip visi vartotojai būtų ginami vienodai, sumažėtų mažmenininkų išlaidos įvairiems reikalavimams vykdyti ir būtų užtikrinamas didesnis teisinis tikrumas.
Supaprastinti mažmenininkams taikomas tarpvalstybinės prekybos taisykles , pvz., susijusias su PVM, perdirbimo mokesčiais ir autorių teisių mokesčiais. Šiuo metu kai kuriems mažmenininkams tenka teikti duomenis kelioms mokesčių administravimo įstaigoms, laikytis skirtingų nacionalinių elektroninės įrangos atliekų perdirbimo taisyklių. Be to, už tas pačias prekes jiems tenka mokėti autorių teisių mokesčius keliose valstybėse.
