Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) šiuo metu persvarsto pamatinį susitarimą, kuris numato abiejų institucijų tarpusavio politinę atsakomybę, dalijimąsi informacija bei teisėkūros koordinavimo principus.
Sausį abiejų institucijų derybininkai suderino esmines susitarimo nuostatas, o antradienį priimtoje rezoliucijoje joms pritarė visas Parlamentas.
Jei Parlamentas kreiptųsi į EK pirmininką prašydamas pareikšti nepasitikėjimą kokiu nors komisaru, sutarta, jog Komisijos vadovas tai padarys arba artimiausioje EP plenarinėje sesijoje paaiškins, kodėl atsisako tai padaryti.
Jei EP prašytų Komisijos pasiūlyti konkretų teisės aktą, Komisija turėtų per tris mėnesius pateikti Parlamentui savo atsaką, o per metus – pasiūlyti teisės akto projektą arba išsamiai paaiškinti, kodėl to nepadaro.
Parlamento plenarinių sesijų metu bus rengiamos klausimų valandos EK nariams, įskaitant Vyriausiąjį užsienio ir saugumo politikos įgaliotinį.
Prieš patvirtindama metinę savo darbo programą, EK turės pasiekti bendrą sutarimą dėl jos su Parlamentu.
Komisija pažadėjo vienodai traktuoti EP ir Tarybos atstovus, kai kyla klausimas dėl jų dalyvavimo posėdžiuose bei susitikimuose su nacionaliniais ekspertais.
Savo ruožtu EK įsipareigojo konsultuotis su Parlamentu dėl negriežtosios teisės aktų, taip pat teikti Parlamentui daugiau informacijos apie pažeidimų procedūrų taikymą.
Parlamentas gaus visą informaciją apie Komisijos vedamas tarptautines derybas, o EP delegacijos vadovas turės stebėtojo statusą Komisijos rengiamose tarptautinėse konferencijose.
EK pažadėjo Parlamentui užtikrinti didesnę kuriamos Europos išorės veiksmų tarnybos atskaitomybę, taip pat skaidresnę specialiųjų atstovų bei ambasadorių skyrimo tvarką.
