Lietuvai atstovaujantis europarlamentaras Eugenijus Maldeikis, ragina Europos Parlamentą pakoreguoti Euratomo sutartį ir "atnaujinti sprendimų priėmimo procedūras, kurios suteiktų Parlamentui galimybę aktyviai dalyvauti rengiant atominę energetiką reglamentuojančius teisės aktus".
E.Maldeikio Euratomo ataskaita parengta Europos Sąjungai (ES) žymint 50-ąsias Euratomo sutarties, kuri sukūrė pamatus Europos bendradarbiavimui atominės energetikos srityje, metines, rašo Briuselio leidinys "The EU Observer".
Euratomo sutartį iš pradžių pasirašė šešios valstybės - Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai, kurių nuomone, atominė energetika gali padėti įveikti bendrąjį energijos trūkumą ir užtikrinti energetinį nepriklausomumą. Tačiau sutartis, kuri šiuo metu taikoma visoms 27 ES valstybėms narėms, per pastarąjį pusšimtį metų nė karto nebuvo pakeista.
Be to, nuo 1957 metų susižavėjimas atomine energetika gerokai išblėso. Prasidėjus branduolinio ginklavimosi varžyboms ir 1986 metais įvykus avarijai Černobylio atominėje elektrinėje, atominės energetikos klausimas virto politinių kivirčų taikiniu.
E.Maldeikio nuomone, 50-asis jubiliejus yra "gera proga atnaujinti sutartį, kad joje būtų atsižvelgta į dabarties iššūkius, tokius kaip pasaulio klimato atšilimas ir energetinis saugumas".
Daugiausia nesutarimų kelia klausimas, koks turėtų būti atominės energijos vaidmuo Europos energetikos politikoje, daliai europarlamentarų raginant statyti daugiau atominių elektrinių.
E.Maldeikis, atominės energetikos šalininkas, kritikuoja Europos Komisiją (EK), sausio mėnesį pristatytuose "energetikos pasiūlymuose ignoruojančią atominę energiją". Europarlamentaro nuomone, Briuselis "turėtų parengti strateginę viziją, tokią, kaip energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių sektoriuje".
"ES užima stiprias pozicijas šiame sektoriuje ir mes neturėtume jų užleisti kitiems žaidėjams, tokiems kaip JAV ar Kinija", - mano europarlamentaras.
Šiuo metu atominės elektrinės veikia 15 valstybių narių ir kai kurioms iš jų, kaip, pavyzdžiui, Lietuvai, tai yra pagrindinis elektros energijos šaltinis. Atominei energetikai tenka 32 proc. ES elektros energijos.
Dalis ES valstybių narių, įskaitant Prancūziją ir Slovakiją, reikalauja "pripažinti, kad atominė energetika yra vertingas įrankis mažinant anglies dvideginio išmetalų kiekius" ir įtrakti šią nuostatą į atitinkamą dokumentą, kurį ES vadovai svarstys kovo mėnesį rengiamame viršūnių susitikime. Tuo tarpu Austrija, Airija, Graikija ir Portugalija ragina sumenkinti projekte aptariamą atominių elektrinių vaidmenį.
Austrijos konservatoriams atstovaujančio europarlamentaro Paulo Ruebigo (Paulo Riubigo) nuomone, "tai nėra esminis klausimas - būti atominei energetikai, ar nebūti. Tai saugumo klausimas."
P.Ruebigas ketina pateikti kelis Euratomo ataskaitos pataisymus, kurie, jo teigimu, "parodytų, kad būtina skubiai parengti europinius teisės aktus, kurie reglamentuotų atominį saugumą, radioaktyvių atliekų valdymą ir atominių elektrinių uždarymą".
Tačiau ES vyriausybės nėra ypač linkusios leisti Briuseliui reglamentuoti šią sritį. Komisija sprendžia, tik kai sprendžiami atitinkamai klausimai, susiję su naujausiomis valstybėmis narėmis, įskaitant Lietuvą, Slovakiją ir Bulgariją, kurios visos verčiamos uždaryti Černobylio tipo atominius reaktorius.
Paskutinį kartą parengti ES saugumo taisykles buvo bandyta 2002 metais, tačiau bandymas nebuvo sėkmingas.
"Kai kurios šalys nenori, kad Europos Komisija kištų nosį į jų reikalus", - teigė vienas ES pareigūnas "The EU Observer". Jo teigimu, "kitos šalys, pavyzdžiui, Austrija, Danija ar Airija prieštarauja bet kokiam teisės aktui, nes baiminasi, kad bus bandoma įteisinti atominę energetiką".
Parlamentas balsuos dėl ataskaitos, kurioje įvertinamas Euratomas ir penkiasdešimt Europos atominės energetikos politikos metų, kovo viduryje, tačiau neabejojama, kad prieš svarstymą bus pateikta daugybė ataskaitos pakeitimų.
