Įtampa padidėjo po to, kai M. Dodikas liepą pasirašė keletą prieštaringai vertinamų teisės aktų, įskaitant įstatymų projektus, kuriais atsisakoma pripažinti Bosnijos tarptautinio vyriausiojo įgaliotinio Christiano Schmidto ir konstitucinio teismo priimtus sprendimus.
Kaltinamasis aktas buvo pateiktas po to, kai prokurorai rugpjūtį uždegė žalią šviesą tyrimui dėl jam pareikštų įtarimų. Šį sprendimą pirmadienį oficialiai patvirtino šalies aukščiausioji teisminė institucija, taip atverdama kelią pirmajam teismui dėl įtariamų politinių nusikaltimų.
M. Dodikui pareikšti kaltinimai dėl „vyriausiojo įgaliotinio sprendimų nevykdymo“, naujienų agentūrai AFP sakė Bosnijos teismo pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Jeigu bus pripažintas kaltu, jam gresia nuo šešių mėnesių iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
64-erių Kremliaus sąjungininkas, kuriam taikomos JAV sankcijos, ne kartą atmetė kaltinimus neteisėtais veiksmais ir juos pavadino politiniu persekiojimu.
Savaitgalį M. Dodikas, regis, atsitraukė nuo savo kampanijos prieš Ch. Schmidtą ir atšaukė ankstesnį pažadą suimti pasiuntinį, jei jis atvyks į Bosnijos serbų teritoriją, vadinamą Serbų Respublika.
Vyriausiajam įgaliotiniui pavesta prižiūrėti, kaip vykdomas Deitono susitarimas, kuriuo 1990-aisiais pavyko užbaigti kruviną pilietinį karą šalyje.
Bosniją valdė neveikianti administracinė sistema, sukurta pagal Deitono paktą. Sistema buvo padalinta į dvi dalis: musulmonų ir kroatų federaciją ir Serbų Respubliką, kurias jungia silpna centrinė vyriausybė.
M. Dodikas jau daugelį metų turi didžiulę įtaką Serbų Respublikai, dažnai kursto etninę įtampą ir grasina atsiskirti.
Bosnijos serbų lyderis įsitraukė į vis didesnę kovą su Ch. Schimidtu, kuris turi didžiulius įgaliojimus, įskaitant galimybę atleisti išrinktus pareigūnus ir įvesti įstatymus Bosnijoje.
Tačiau M. Dodikas atsisakė pripažinti Ch. Schmidto valdžią, nes dėl Rusijos ir Pekino įsikišimo ši pozicija neteko Jungtinių Tautų paramos.
Liepą Ch. Schmidtas panaikino abu M. Dodiko pasirašytus įstatymus.
