Diena po rinkimų: Trumpo džiaugsmą gali pakeisti liūdesys

Tarpiniuose rinkimuose į JAV Kongresą, vykusiuose lapkričio 6 dieną, Donaldo Trumpo rinkimų biuletenyje nėra. Nepaisant to, visi linksniuoja būtent jo pavardę, ir būtent jis atsidūrė dėmesio centre. Netrukus po balsadėžių uždarymo pradėta svarstyti, kaip galimi pokyčiai atsilieps JAV politikai.

6 milijonai amerikiečių sudalyvavo tarpiniuose rinkimuose. Nepaisydami blogo oro ir techninių gedimų rinkimų apylinkėse, jie buvo pasirengę valandų valandas stovėti eilėse prie balsadėžių. Rinkimai, kuriuose buvo renkamas pilnas komplektas Atstovų rūmų narių (435 nariai) ir daugiau nei trečdalis naujų senatorių (35 vietos iš 100), dažnai buvo vadinami pasitikėjimo Donaldu Trumpo referendumu.

Atstovų rūmų nariai yra renkami 2 metams, senatoriai – 6 metams. Nėra jokių apribojimų perrinkimams. Pagrindinis ribojimas – milžiniška konkurencija ir būtinybė susirinkti lėšų reklaminei kampanijai.

Pagrindinės rinkimų temos

Iš esmės susidūrė dvi rinkėjų bangos – tie, kurie yra patenkinti pokyčiais šalyje ir kaip gerėjančia ekonomine situacija, ir tie, kurie nepatenkinti D. Trumpo valdymo stiliumi, jo pasisakymais ir atstovaujama politika.

Prieš pat rinkimus D. Trumpas ėmėsi aktyvių respublikonų elektorato skatinimo veiksmų. Jis ne tik pats važinėjo po valstijas ir susitikinėjo su rinkėjais, tačiau ir išsiuntė į pasienį su Meksika 7 tūkst. karių, kurie turėjo „atremti migrantų iš Centrinės Amerikos“ srautą.

Už respublikonus balsavę rinkėjai labiau buriavosi norėdami palaikyti D. Trumpo lozungą: „Make America great again“, negu vietos politikus.

Kita vertus – JAV prezidentui nepritariančius žmones gąsdino jo pažadai atšaukti privalomą medicininį draudimą („Obamacare“), izoliacinė politika užsienyje – tarptautinių susitarimų nutraukimas, prekybos karai su Kinija, įtempti santykiai su Europa ir pan.

Tačiau, kaip parodė prieš pat rinkimus atliktos apklausos, vos 7 proc. amerikiečių D. Trumpo užsienio politikos kryptį įvardijo kaip jų pasirinkimui įtaką padariusį veiksnį.

REKLAMA

„Zogby“ apklausos parodė, kad labiausiai rinkėjus JAV domino šie klausimai: sveikatos apsauga ir draudimas – 30 proc., ekonomika, darbo vietos ir mokesčiai – 25 proc., požiūris į D. Trumpą – 19 proc.

CNN, tradiciškai kritikuojančios JAV prezidentą, atliktos apklausos rezultatai rodė, kad net du trečdaliai balsavusiųjų eidami balsuoti „galvojo apie prezidento politiką“.

Pirminiai rezultatai

Pirminiai balsavimo rezultatai rodo, kad respublikonai neteko persvaros Atstovų rūmuose. Pirminiais skaičiavimais, kuriuos pateikia „The New York Times“, jie neteko 26 vietų, kurios atiteko demokratams. Tokiu būdu Demokratų partija užims 219 vietų, o Respublikonų – 193.

Demokratai taip pat pasirodė užtikrintai gubernatoriaus rinkimuose. Pirminiais duomenimis, jie sugebėjo atimti iš respublikonų net 7 valstijų vadovų vietas.

Respublikonams pavyko išlaikyti persvarą prieš demokratus Senate. Po rinkimų D. Trumpo atstovaujama partija, CNN duomenimis, kontroliuos mažiausiai 51 vietą. Demokratų užduotis šiuose rinkimuose į Senatą apsunkino viena aplinkybė – iš 35 perrenkamų senatorių net 26 buvo demokratų atstovai ir tik 7 – respublikonai.

Istorija: tai nėra kažkuo išskirtinis atvejis

Respublikonų pralaimėti žemesnieji rūmai netaps sensacija. Daugumos tarpinių rinkimų rezultatai buvo ne įpusėjusių pirmąją kadenciją prezidentų naudai, primena „Gallup“.

Vos triskart per pastaruosius 100 metų (1943, 1998 ir 2002 metais) prezidentus palaikančioms partijoms pavykdavo padidinti savo atstovų Kongrese skaičių, o ne sumažinti. Vidutiniškai tarpiniuose rinkimuose prezidentinės partijos atstovai netekdavo 7,3 proc. palaikymo, skelbia „FiveThirtyEight“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų