V. Putinas tvirtino, kad rimtai remia JAV pastangas siekti „taikaus sprendimo“ Ukrainoje, bet po dviejų valandų trukmės pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, iškėlė naujas kliūtis ugnies nutraukimui.
Rusijos prezidentas tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas Turkijoje pavadino ženklu, kad „mes, apskritai, einame teisingu keliu“, ir sakė, kad yra „pasirengęs dirbti su Ukrainos puse dėl galimo būsimo taikos susitarimo“.
Tačiau jo vartota kalbos metodika neleido manyti, kad bus padaryta kokia nors reali pažanga, siekiant D. Trumpo pasiūlyto laikino ugnies nutraukimo varianto, kuris suteiktų laiko deryboms.
Rusija ir toliau diktuoja savo sąlygas
D. Trumpas atskirai kalbėjosi su abiem lyderiais – Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir V. Putinu – po to, kai Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas yra „pavargęs ir nusivylęs abiem pusėmis“, o aukšti pareigūnai įspėjo, kad JAV yra arti to, kad atsisakytų savo taikos iniciatorės vaidmens.
„Rusija taip pat ragina taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Mums tiesiog reikia rasti veiksmingiausius kelius į taiką“, – sakė V. Putinas vaizdo įraše po pokalbio telefonu.
„Aš sutikau su JAV prezidentu, kad Rusija... yra pasirengusi dirbti su Ukrainos puse dėl memorandumo apie galimą būsimo taikos susitarimą“, – tęsė jis.
Memorandumas „apimtų galimas paliaubas tam tikram laikui, jei bus pasiekti atitinkami susitarimai“, pabrėžė V. Putinas.
Ir pridūrė: „Žinoma, problema yra ta, kad Rusijos ir Ukrainos pusės turi daryti viską, kas įmanoma, siekdamos taikos ir rasti kompromisus, kurie tiktų visoms pusėms.“
Rusijos prezidentas savo mintis baigė užsimindamas apie griežtus Rusijos reikalavimus Ukrainai, leisdamas suprasti, kad bet koks taikos susitarimas reikalautų, jog Ukraina atsisakytų savo siekių įstoti į NATO ir atiduotų teritorijas rytinėje Ukrainoje.
„Rusijos pozicija yra aiški. Svarbiausia mums yra pašalinti pirmines konflikto priežastis“, – nurodė V. Putinas.
Be to, Stambule vykusios derybos parodė, kad Rusija neatsisako savo karinių tikslų Ukrainoje, naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Austrijos Teresės karo akademijos karininkų rengimo instituto vadovas pulkininkas Markusas Reisneris.
„Šios derybos tėra spektaklis. Viskas daroma siekiant laimėti laiko. Tai tapo akivaizdu tą pačią akimirką, kai buvo paviešinta derybų delegacijų sudėtis. Rusija pasiuntė asmenis, turinčius ribotus įgaliojimus, palyginti su Ukrainos atstovais. Be to, rusai paprasčiausiai ignoruoja Ukrainos pusės keliamus klausimus“, – sakė jis.
Karas „turėjo likti Europos problema“
Po pokalbio su V. Putinu žurnalistams Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sakė, kad čia yra „didelis ego“, bet jis „gana tikras“, kad Rusijos prezidentas „jau pavargo“ nuo trejus metus trunkančio konflikto.
„Aš paklausiau: „Kada mes tai baigsime, Vladimirai? Kada mes baigsime šį kraujo praliejimą?“ Ir aš tikrai tikiu, kad jis nori tai baigti“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pažangos siekiant susitarimo, jis „tiesiog pasitrauks“ iš derybų, pabrėždamas, kad karas „turėjo likti Europos problema“.
„Aš žinau tam tikrą ribą, bet nenoriu jos atskleisti, nes manau, kad tai dar labiau apsunkintų derybas“, – aiškino D. Trumpas.
JAV pareigūnai prieš D. Trumpo skambučius Rusijos, Ukrainos ir NATO Europos narių lyderiams sakė, kad jų tikslas – „kuo greičiau“ pasiekti ugnies nutraukimą.
Pirmuosius prezidentavimo mėnesius D. Trumpas labai rėmėsi V. Zelenskiu, bet pastarosiomis savaitėmis jo tonas pasikeitė ir jis pradėjo kaltinti abi puses dėl susidariusios aklavietės. „Jis pavargo ir nusivylė abiem konflikto pusėmis“, – prieš pokalbius sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, pridurdama, jog „jis aiškiai pareiškė abiem pusėms, kad nori kuo greičiau pasiekti taikų sprendimą ir ugnies nutraukimą“.
Tuo tarpu JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as gegužės 19 d. savo komentaruose išskyrė V. Putiną, bet neteigė, kad Rusijos lyderio nepakantumas lems didesnį JAV spaudimą, o greičiau tai, kad D. Trumpas gali atsisakyti viso proceso, jei V. Putinas nesiims atitinkamų veiksmų.
„Aš nuoširdžiai manau, kad prezidentas Putinas nežino, kaip išeiti iš karo“, – teigė J. D. Vance‘as, pridurdamas, kad ką tik kalbėjo su Trumpu.
Jis aiškino: „Tango šokamas po du. Žinau, kad [D. Trumpas] yra pasirengęs tai padaryti, bet jei Rusija nėra pasirengusi, tada galiausiai tiesiog pasakysime: „Tai ne mūsų karas.“
JAV politikai rengė įvairias priemones, kurios palengvintų D. Trumpo tolesnius žingsnius, nuo griežtų antrinių sankcijų Rusijos energetikos klientams, skirtų pakenkti Maskvai, iki kai kurių esamų priemonių, skirtų ją apdovanoti ar įtikinti, sušvelninimo.
„Mes bandysime tai užbaigti, bet jei nepavyks, galiausiai pasakysime: „Žinote ką? Buvo verta pabandyti, bet daugiau nieko nedarysime“, – pridūrė J. Vance‘as.
Jo komentarai atkartojami ir JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio, kuris gegužės 18 d. taip pat pareiškė, kad JAV svarsto, ar V. Putinas juos vilkina.
M. Rubio nurodė balandžio pabaigoje „Truth Social“ paskelbtą D. Trumpo įrašą, kuriame teigiama, kad paskutiniai Rusijos bombardavimai „verčia mane manyti, kad galbūt jis nenori nutraukti karo, o tik vilkina“.
Maža to, jis sakė, kad JAV „gana greitai“ sužinos, ar Maskva rimtai nori taikos Ukrainoje. „Taigi, manau, jūsų klausimas yra: ar jie mus vilkina?“ – teigė M. Rubio CBS laidoje „Face the Nation“.
„Na, būtent tai mes ir bandome išsiaiškinti. Gana greitai tai sužinosime“, – pažymėjo jis.
Vietoj naujų griežtų sankcijų, Trumpas gyrė pokalbį su Putinu
Tuo tarpu Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad V. Putinas kalbėjosi su D. Trumpu iš muzikos mokyklos, esančios Sočyje.
Apgalvotas abejingumo demonstravimas buvo naujausias įžeidimas taikos procese, kuris sunkiai įgauna pagreitį.
V. Putinas grėsmingai pareiškė, kad paliaubų susitarimas turės „pašalinti šios krizės priežastis“ – tai užkoduotas pareiškimas, kad Ukraina turi grįžti į Maskvos įtakos zoną.
Tačiau po pokalbio D. Trumpo tonas vėl buvo švelnus. Vietoj to, kad pažadėtų „kaulus laužančias“ sankcijas, kurių tikėjosi kai kurie, jis gyrė „puikų pokalbį“.
D. Trumpas pirmą kartą 30 dienų paliaubas pasiūlė kovo mėnesį. Nuo tada V. Putinas vengė, išsisukinėjo ir užtrenkė duris JAV, o jo kariuomenė būrė pajėgas naujam puolimui.
Be to, Europos lyderiai bandė kalbėti vienu balsu, bet V. Putinas atrėmė visas pastangas įtikinti D. Trumpą sugriežtinti retoriką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
