Akivaizdu, Europos miestai ieško subtilių būdų, kaip išlaikyti tvarų turizmą ir išvengti perteklinio turistų srauto, kuris dažnai kelia grėsmę kultūriniam paveldui ir vietinių gyventojų ramybei.
Masinį turizmą nuo 2008 m. krizės skatino pinigų trokštančios kelionių agentūros ir pigūs skrydžiai bei kambarių nuoma internetu. Nuo 2010 m. kasmet po 10 proc. augęs pigių vietų lėktuvuose skaičius Europos reisuose, 2019 m. pasiekė 500 mln. Prognozuojama, kad 2024 m. šis skaičius gali kilti net virš 800 mln., skelbia portalas „The Guardian“.
Prieš karantiną „Airbnb“, didžiausioje, bet toli gražu ne vienintelėje trumpalaikės nuomos platformoje, kai kuriuose Europos miestuose buvo užfiksuotas triženklis turistų skaičiaus augimas. Bendras rezultatas – populiariausiose miestų poilsio vietose dabar kasmet apsilanko 20 ar daugiau lankytojų skaičiuojant nuo kiekvieno vietinio gyventojo.
Gali tekti susimokėti vykstant į Ispanijos aikštę Sevilijoje
1929 m. pastatyta puošni Sevilijos Ispanijos aikštė jau beveik šimtmetį yra viena pagrindinių miesto įžymybių, nupuošta ispanų architektūra ir dekoratyvinėmis plytelėmis.
Tačiau keliems tūkstančiams lankytojų iš viso pasaulio, kurie kasdien pėsčiomis ar arklių traukiamomis karietomis suplūsta į aikštę, netrukus gali tekti mokėti už šią privilegiją – planuojama, kad pajamos iš įvažiavimo mokesčio bus skiriamos išlaikyti aikštę.
„Planuojame uždaryti Ispanijos aikštę ir imti mokestį iš turistų, kad finansuotume jos išsaugojimą ir užtikrintume saugumą“, – socialiniame tinkle X rašė Sevilijos meras José Luisas Sanza, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti trūkstamos plytelės ir apgadinti fasadai.
J. L. Sanza leido suprasti, kad vietos gyventojams ir Andalūzijos provincijos svečiams nereikės susimokėti už apsilankymą aikštėje, kuri tapo „Žvaigždžių karų“ filmo fonu ir kurioje nuolat rengiami koncertai, madų šou ir teatro spektakliai.
Vis dėlto daugelis gyventojų tam prieštaravo, tačiau daugiausia jie kritikavo tai, kad šią schemą bus sudėtinga administruoti ir ji nebus labai veiksminga. Daugelio vietos gyventojų nuomone, kur kas geriau būtų įvesti didelį turizmo mokestį visiems Sevilijos lankytojams.
„Masinis turizmas naikina mūsų miestą“
Šią frazę girdime visuose istoriniuose Europos miestuose – nuo Prahos iki Barselonos, nuo Atėnų iki Amsterdamo.
Tačiau ką su tuo daryti – nelengvas klausimas. Reikia rasti subtilią pusiausvyrą tarp labai reikalingų pajamų ir darbo vietų, kurias sukuria turizmas, ir gyventojų gyvenimo kokybės bei turizmo valdymo ir jo stabdymo.
Viena iš strategijų, kurią Sevilija, sulaukianti 3 mln. turistų per metus, gali taikyti, yra apmokestinti didžiuosius lankytinus objektus.
Nuo sausio mėnesio užsienio lankytojai, apsilankę Stambulo Hagia Sophia (kurią per metus aplanko apie 3,5 mln. žmonių) moka 25 eurus.
Venecija yra tokia perpildyta lankytojų, kad įvedė įėjimo į visą miestą mokestį, kuris svyruoja nuo 3 iki 10 eurų. Paryžius beveik tris kartus padidino turizmo mokesčio tarifus – nuo 0,25–5 eurų (priklausomai nuo vietovės ir apgyvendinimo tipo) iki 0,65–14,95 eurų.
Pavyzdžiui, Atėnuose praėjusią vasarą buvo įvesta Akropolio lankymo laiko tarpsnių sistema, o Marselio kalnagūbrių lankymas vasarą reguliuojamas pagal nemokamų rezervacijų sistemą.
Kai kuriose vietovėse rengiamos informacinės kampanijos, kuriomis siekiama pakeisti turistų srautus. Prancūzijoje, kur 80 proc. turistų apsilanko 20 proc. šalies teritorijos, šį pavasarį bus pradėta 1 mln. eurų vertės kampanija, raginanti vietinius ir užsienio turistus labiau nukrypti nuo pramintų takų ir pažinti neatrastas vietas.
Valdžios institucijos teigia, kad turistų antplūdis sezono metu kelia grėsmę aplinkai, vietos gyventojų gyvenimo kokybei ir lankytojų patirčiai – nuo Mon Sen Mišelio ir Etretato kurorto Normandijoje iki Atlanto vandenyno paplūdimių pietvakariuose ir Rivjeroje.
Jos taip pat steigia turizmo observatoriją, kad būtų galima tiksliai išmatuoti srautus ir nustatyti galimas perkrovas.
„Prancūzija yra didžiausia pasaulyje turistų lankoma vieta, tačiau mums labai trūksta duomenų, kurie padėtų suvaldyti minias“, – sakė vyriausybė.
Tačiau kai kurios kovos su turizmu priemonės pasirodo esančios tik gandai. Praėjusią vasarą Kroatijos Dubrovniko mieste, kuris, kaip teigiama, yra labiausiai lankoma vieta Europoje (vienam gyventojui tenka 36 lankytojai), buvo plačiai skelbiama, kad uždrausta vežti lagaminus ant ratukų.
Iš tiesų, vykdydama kampaniją „Gerbk miestą“, raginančią lankytojus istoriniame centre tinkamai apsirengti ir nelipti ant paminklų, rotušė paprašė rankose neštis krepšius, einant per grindinį, kad sumažintų triukšmo lygį vietiniams gyventojams.
Nyderlandai
Šalies, kuri sukūrė terminą „overtoerisme“, sostinėje turistas gali būti nešvankus žodis, tačiau kaip bebūtų, Amsterdame – vis labiau trokštama lankytojų pinigų.
Praėjusių metų kovo mėnesį planas atbaidyti vakarėliuose besilinksminančius britų jaunuolius vaizdo įrašais, įspėjančiais apie baudas, ligoninę ir teistumą, paplito visame pasaulyje. Tačiau neaišku, kokį poveikį tai turėjo, nes praėjusiais metais Amsterdamo vienadienių turistų skaičius pasiekė beveik iki pandemijos buvusį lygį – 9 mln. turistų, t. y. 21 proc. daugiau nei 2022 metais.
Lapkričio mėnesį pradėta kampanija „Atnaujink savo požiūrį“, kurioje pabrėžiami teigiami aspektai už įprastų maršrutų ribų (o ne seksas ir narkotikai). Tuo tarpu miestas turėtų išplėsti savo kampaniją, kad po vasaros atbaidytų pagrindinius turistus iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos.
Nuo praėjusio pavasario raudonųjų žibintų kvartale uždrausta rūkyti kanapes viešose vietose, o uždarius barus ne 4 val., o 2 val. nakties, gatvėse žmonių sumažėjo 30–60 proc. Tačiau po skundų dėl saugumo, sekso paslaugų teikėjų viešnamių langai vėl atidaryti ne iki 3 val. ryto, o iki 6 val. ryto.
Amsterdamas 30 proc. sumažino licencijuotų nakvynės ir maitinimo įstaigų skaičių, nubalsavo už miesto centre esančio kruizinių laivų terminalo uždarymą ir bando taikyti griežtesnes licencijavimo priemones, kad pašalintų „nesąžiningas“ turizmo įmones, pavyzdžiui, saldainių parduotuves, kurios, kaip įtariama, yra nusikaltėlių priedangos.
Taryba teigia, kad stebi turistų skaičių ir stengiasi išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau dėl daugiamilijoninio biudžeto trūkumo ir milijardinės sąskaitos, skirtos sutvarkyti griūvančius kanalus, turizmas Amsterdamo miestui yra labai svarbus: šiais metais turistų mokestis padidėjo nuo 7 iki 12,5 proc., t. y. tapo didžiausiu Europoje, o kruizinių laivų lankytojams taikomas net 14 eurų mokestis už dieną.
Ispanija
2023 m. Ispanijoje apsilankė 85 mln. turistų, t. y. beveik 2 proc. daugiau nei 2019 m. prieš pandemiją. Šalyje, kurioje turizmas sukuria 13 proc. BVP, po ekonominių nuostolių COVID-19 pandemijos metais balsai, raginantys riboti turistų skaičių, buvo beveik nutildyti.
Tačiau svetingumo verslas ir toliau skanduoja mantrą apie kokybę, o ne kiekybę – niekur kitur, kaip Balearų salose, yra rengiamas naujas įstatymas, kuriuo siekiama kovoti su neblaiviais turistais.
Praėjusiais metais Balearus (2 mln. gyventojų) aplankė apie 15 mln. žmonių, daugiau nei pusė iš jų – britai ir vokiečiai, ir nemaža dalis jų atvyko dėl to, ką regiono valdžia vadina „pertekliniu turizmu“: savaitės trukmės girtuokliavimo.
Tikimasi, kad naujasis įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti „girtuoklystės turizmą“, įsigalios prasidėjus sezonui per Velykas. Pagal 2020 m. įstatymą tokios vietovės kaip Magalufas Maljorkoje ir Sant Antonijus Ibizoje buvo įvardytos kaip pagrindiniai probleminiai taškai.
Buvo skirtos didelės baudos už „balkonavimą“ (šokinėjimą į baseiną iš balkono), parduotuvėms uždrausta prekiauti alkoholiu po 21:30 val., uždrausta organizuoti pub crawls, paplūdimio vakarėlius, vakarėlius laivuose ir laimingas valandas „du už vieną“. Vietos įmonėms, pažeidžiančioms įstatymus grėsė iki 600 tūkst. eurų baudos.
Tačiau po to, kai tokios vietovės kaip Magalufas pasiskundė, kad yra stigmatizuojamos, naujuoju įstatymu daugiau dėmesio bus skiriama pavieniams asmenims. Tarp planuojamų priemonių – deportacija už asocialų elgesį ir juodasis sąrašas asmenų, kuriems draudžiama lankytis salose.
Teisininkai įspėja, kad taip bus pažeistas ES judėjimo laisvės principas, nors, kadangi Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, triukšmingi britai, kurie yra vieni didžiausių pažeidėjų, netrukus gali tapti nepageidaujamais.
Italija
Po daugybės metų kalbų Venecija tapo pirmuoju svarbiu Italijos turistų traukos centru, kuris įvedė įvažiavimo mokestį vienadienėms ekskursijoms. Priemonė pradedama taikyti balandžio 25 d., prasidėjus sezonui, ir pirmajame eksperimentiniame etape bus taikoma tik tam tikromis dienomis iki liepos 14 d.
Nuo sausio vidurio 5 eurus kainuojančius „bilietus“ galima užsisakyti internetu. Ar ši prieštaringai vertinama iniciatyva pasiteisins, parodys laikas, tačiau lankytojų skaičius vėl pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį – piko dienomis čia apsilanko vidutiniškai 40 tūkst. vienadienių turistų.
Trapiam marių miestui kyla nuolatinė grėsmė prarasti UNESCO paveldo statusą, todėl valdžios institucijos buvo priverstos imtis veiksmų. Venecijos taryba gruodžio pabaigoje pranešė, kad nuo birželio mėnesio miestas taip pat ketina apriboti turistų grupių skaičių iki 25 žmonių ir uždrausti naudoti garsiakalbius, nes jie „kelia sumaištį ir trukdo“.
Florencija jau seniai kenčia nuo panašių perteklinio turizmo problemų ir gyventojų išvykimo iš istorinio centro, todėl praėjusių metų spalio mėnesį taryba uždraudė istoriniame centre teikti trumpalaikę nuomą iš „Airbnb“ ir panašių platformų.
Miesto meras Dario Nardella sakė, kad nors ši iniciatyva nėra „panacėja“, tai yra „konkretus žingsnis“ sprendžiant šią problemą mieste, kuriame gyvena apie 720 tūkst. gyventojų ir kuriame per metus vidutiniškai apsilanko daugiau kaip 16 mln. lankytojų.
Kitur Italijoje Amalfio pakrantėje vairuotojams bus taikoma priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią nuolatinėms spūstims vingiuotame 35 kilometrų ilgio pakrantės kelyje, kurį vietiniai gyventojai vadina „košmaru“. Vieną dieną keliu leidžiama važiuoti automobiliams, kurių valstybiniai numeriai baigiasi nelyginiais skaičiais, o kitą dieną – lyginiais.
Cinque Terre, kitoje UNESCO teritorijoje, vietos valdžios institucijos taip pat svarsto, kaip suvaldyti perteklinį turizmą.
„Nenorime, kad turistų būtų mažiau, bet norime sugebėti tvariai valdyti [turizmą]“, – praėjusį mėnesį sakė Cinque Terre nacionalinio parko prezidentė Donatella Bianchi.
Graikija
Graikijoje, vienoje iš labiausiai lankomų vietų pasaulyje, sparčiai augantis turistų skaičius ne tik apkrauna infrastruktūrą salose, bet ir vis labiau didina antplūdžius Atėnuose, kur gyventojai, kaip ir kitur, kyla į kovą.
Kadaise buvęs tik tarpine stotele keliautojams pakeliui į salas, dabar Graikijos didmiestis pats savaime tapo „privaloma aplankyti“ vieta, į kurią 2023 m. atvyko daugiau kaip 7 mln. turistų – visų laikų rekordas, o amerikiečiai ir britai užima pirmąją vietą tarp atvykstančiųjų.
Siekdamos susidoroti su antplūdžiu, kuris, kaip tikimasi, tik didės, kai atsigaus Azijos rinka, Graikijos valdžios institucijos paskelbė, kad rugsėjo mėnesį Akropolyje įgyvendinta bandomoji minios kontrolės politika bus taikoma ir kitose archeologinėse vietovėse.
Praėjusiais metais sezono įkarštyje į kalną apžiūrėti V a. pr. m. e. gyvenvietės per dieną užkopdavo daugiau kaip 20 tūkst. turistų.
„Pasiekėme, kad per dieną jų būtų net 23 tūkst., – sakė Graikijos kultūros ministrė Lina Mendoni. – Akivaizdu, kad turizmas yra pageidautinas šaliai, mums visiems, tačiau turime užtikrinti, kad pernelyg didelis turizmas nepakenktų paminklui“.
Nuo 8 iki 20 val. veikiančia lankytojų zonų sistema siekiama sumažinti spūstis, o valdžios institucijos įdiegė laiko intervalų sistemą, elektroninius bilietus ir greito įvažiavimo punktus organizuotoms grupėms.
„Tai padės užtikrinti paminklo ir jame dirbančių žmonių saugumą ir pagerins lankytojų patirtį“, – sakė L. Mendoni.
Nuo balandžio mėnesio muziejai taip pat apribos lankytojų skaičių.
Aplinkosaugininkai vis dažniau baiminasi, kad salose, kuriose bendruomenės vis dažniau susiduria su atliekų tvarkymo, vandens trūkumo, nepakankamų viešųjų paslaugų ir neteisėtų statybų problemomis, vėl sulauks sparčiai augančio turizmo.
Kilus vietos gyventojų nepasitenkinimui, vyriausybė buvo priversta įsikišti. Santorino saloje, kur skundų dėl turistų antplūdžio per daugelį metų nuolat daugėjo, buvo įvesta prieplaukų kruiziniams laivams paskirstymo sistema, pagal kurią per 24 valandas gali išlipti ne daugiau kaip 8 tūkst. keleivių.
Mikonos, kaip ir Santorinas, vienos populiariausių Kikladų salų, valdžios institucijos užkardė nelegalias statybas, o geriausiose vietose buldozeriu nugriovė nelegaliai pastatytus barus ir restoranus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
