Dėl branduolinio bandymo sumažėjo kalnas Šiaurės Korėjoje

Pernai rugsėjį Šiaurės Korėja atliko didžiausią požeminį branduolinį bandymą po Mantapo kalnu. Atrodė, kad kalnas sugriuvo dėl sprogimo ir, tyrinėdami geologinius pokyčius, geologai iš Pietų Korėjos ir Kalifornijos išsiaiškino, kas iš tikrųjų nutiko.

Kaip praneša leidinys „Science“ („Mokslas“), tyrėjai įrodė, kad įvykus sprogimui kalno paviršius pakilo maždaug 3,5 metro, o vėliau kalnas nugrimzdo maždaug pusę metro gilyn. Atominės bombos kiekis buvo nuo 120 iki 300 kilotonų TNT ekvivalento. Apskaičiuota, kad ant Hirošimos numesta bomba buvo tik apie 15 kilotonų.

Mantapo kalnas yra 2200 metrų aukščio, ir komanda apskaičiavo, kad branduolinis įrenginys buvo susprogdintas tiesiai po viršukalne, 400–660 metrų gylyje. Jie taip pat sugebėjo tiksliai nustatyti, kad seisminė veikla, prasidėjusi praėjus 8,5 minutėms po sprogimo, įvyko vos už 700 metrų. Visa ši analizė buvo atlikta nuotoliniu būdu.

„Tai yra pirmas kartas, kai visi trimačiai paviršiaus poslinkiai, susiję su požeminiu branduoliniu bandymu, buvo pavaizduoti ir pristatyti visuomenei“, – pranešė pagrindinis bandymo autorius Tengas Wangas iš Nanyango technologijos universiteto, Singapūro Žemės observatorijos.

Tyrimus keičianti technologija, leidusi atlikti šią analizę, vadinama sintetinės apertūros radaru arba SAR. Komanda sujungė seisminius duomenis su sprogimo stebėjimais iš Vokietijos „TerraSAR-X“ palydovo ir Japonijos ALOS-2 palydovo, kuriuose buvo naudojama SAR technologija.

„Priešingai nei standartiniai optiniai palydoviniai vaizdai, SAR gali būti naudojamas matuojant žemės deformaciją dieną ir naktį bei bet kokiomis oro sąlygomis“, – pridūrė bendraautorius Rolandas Bürgmanas, UC Berkeley žemės ir planetų mokslo profesorius.

„Tiksliai stebėdami vaizdo pikselių poslinkius keliomis kryptimis, mes galėjome išmatuoti visą Mantapo kalno erdvinę paviršiaus deformaciją“, – sakė jis.

Po bandymo, komanda parengė labiausiai tikėtiną scenarijų, kaip viskas įvyko. Jie mano, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. kalno viduje buvo susprogdintas branduolinis įtaisas, sunaikinęs granito uolieną ir suformavęs futbolo stadiono dydžio ertmę.

REKLAMA

Įvykis sukėlė 5,2 balų žemės drebėjimą ir pakėlė kalną. Po kelių minučių griuvo netoliese esanti ertmė, sukeldama mažesnį žemės drebėjimą. Vėliau uola pradėjo tankėti, todėl visas kalnas šiek tiek įgriuvo.

Tyrėjai teigia, kad jų naudojama technologija gali pateikti daug informacijos apie požeminius branduolinius bandymus, nors tikimasi, kad jos nereikės panaudoti, nes Korėjos pusiasalio branduolinės jėgos nuginklavimas tęsiasi.


Rašyti komentarą...
b
bausu
2021-01-16 10:52:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
kokie beprotiški veiksmai
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų