Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, jog sureguliavus vos 5 žmonių sveikatos veiksnius, gyvenimas pailgėtų 5 metais.
Prastas vaikų maistas, nesaugūs lytiniai santykiai, alkoholio vartojamas, blogos sanitarijos ir higienos sąlygos, aukštas kraujospūdis – pagrindinės priežastys, dėl kurių kasmet įvyksta 25 mln. per ankstyvų mirčių, teigia PSO.
Nors paskelbtame Jungtinių Tautų (JT) agentūros pranešime teigiama, kad vargingose valstybėse maisto trūkumas vis dar yra viena iš pagrindinių grėsmių sveikatai, tačiau turtingose valstybėse nutukimas ir viršsvoris yra dar pavojingesni.
„Pasaulis susiduria su didžiulėmis, plačiai paplitusiomis grėsmėmis sveikatai“, – teigiama PSO ataskaitoje. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, buvo ištirti 24 labiausiai sveikatai kenkiantys veiksniai – juos laiku atpažinus ir įvertinus, sveikatos politikos vykdytojai galėtų pasiekti didelių ir efektyvių pergalių.
Anot tyrėjų, dėl aukšto kraujospūdžio pasaulyje įvyksta 13 proc. mirčių, dėl rūkymo 9 proc., dėl per didelio gliukozės kiekio kraujyje 6 proc., dėl nepakankamo fizinio aktyvumo 6 proc., nutukimas ir antsvoris nusineša dar 5 proc. gyvybių.
Šie veiksniai didina ir chroniškų ligų (kuriomis suserga tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunantys žmonės) riziką. Tarp tokių ligų yra širdies ir vėžines ligos, diabetas.
Manoma, kad gerėjant sveikatai gali būtų pasiekta nevienalypė nauda: neturtingi gyventojų sutaupytų pinigų, o dėl to galėtų sumažėti nelygybė sveikatos priežiūros srityje.
PSO pabrėžia, kad rūkymas, nutukimas ir viršsvoris anksčiau buvo siejami su aukšto pragyvenimo lygio valstybėmis, tačiau dabar trys ketvirtadaliai šių veiksnių sukeliamų ligų sergama neturtingosioms ir besivystančiose šalyse.
Taip pat pranešama, kad sveikatos rizikos veiksnių daugėja: gyventojų amžiaus vidurkis kyla (sėkmingai gydomos užkrečiamos ligos), tačiau tuo pat metu kinta fizinio aktyvumo, maisto, alkoholio ir tabako vartojimo įpročiai.
„Siekiant sukurti aiškias ir veiksmingas pasaulio gyventojų sveikatos gerinimo strategijas svarbu suprasti šiuos rizikos faktorius“, – rašoma PSO ataskaitoje.
PSO naudojo naujausius – 2004 metų – statistinius duomenis. Ekspertai taip pat pastebėjo, kad besivystančiomis šalims dėl šių faktorių gali tekti dviguba našta: čia vis dar kenčiama dėl skurdo, maisto trūkumo, nesaugių lytinių santykių, blogos vandens kokybės ir sanitarijos sąlygų.
Pasak PSO ekspertų, panaikinus minėtus rizikos veiksnius, vidutinė žmonių gyvenimo trukmė 2004 metais pasaulyje būtų buvusi beveik dešimtmečiu ilgesnė.
