Danijos kova su nelegaliais migrantais: kuria unikalų visoje Europoje planą

Danija dar 2016-aisiais pradėjo aktyvią kovą su nelegalių migrantų antplūdžiu šalyje, miestuose susiformavusiais getais. Dažnai susilaukdama tarptautinių organizacijų kritikos dėl galimai žmonių teises pažeidžiančių veiksmų, tačiau šalis nekreipia į tai dėmesio ir toliau aktyviai tobulina šalyje galiojančią tvarką.

Naujausias danų „išradimas“, tai migrantų išsiuntimas į trečiąją šalį prieglobsčio prašymo svarstymo metu. Danijos parlamentas birželį balsavo už tokio įstatymo, keliančio daug diskusijų JT ir ES, priėmimą.

Įstatymas numato, kad užsieniečiai, kurie pateikia prieglobsčio prašymą, jo svarstymo metu būtų nukreipiami į pabėgėlių priėmimo centrą už ES ribų. Išskirtiniai atvejai būtų taikomi tik esant kritiniams atvejams (pavyzdžiui, sunkios ligos atveju).

Pabėgėliai tokiose apgyvendinimo vietose būtų laikomi tol, kol būtų svarstomas jų prašymas. Derybas dėl tokių centrų įrengimo Danija šiuo metu vykdo su keliomis šalimis. Jeigu šios sutiktų, finansavimą tam skirtų Danija, o koordinuojamas jų darbas būtų kartu valstybėmis, kuriose jie laikinai gyventų. Jeigu prieglobstis jiems nebūtų suteikiamas, migrantams ar pabėgėliams būtų nurodyta nedelsiant palikti trečiąją šalį.

„Deutsche Welle“ rašoma, kad danai derasi su Etiopija, Egiptu ir Ruanda. Kol kas nė viena iš šių valstybių oficialiai nesutiko su danų iniciatyvos planu. Yra žinoma, kad Danijos integracijos ir imigracijos ministras Mattias Tesfaye balandžio mėnesį buvo nuvykęs į Ruandą, kur pasirašė migracijos ir prieglobsčio suteikimo sutartį.

Kopenhaga griežtina migracijos įstatymus

2016-ųjų gegužę Danijos parlamentas sugriežtino migracijos įstatymus. Reformos metu buvo įvesta tvarka, kad į šalį atvykę pabėgėliai turi atiduoti pinigines lėšas ir asmeninius daiktus, jeigu jų vertė viršija 10 tūkst. kronų (1340 eurų). Šiomis lėšomis yra finansuojamas migrantų pragyvenimas Danijoje.

2018-aisiais buvo sugriežtinta ir jau gyvenančių Danijoje migrantų gyvenimo tvarka.

2021-aisiais Danija paskelbė išsiunčianti namo dalį pabėgėlių iš Sirijos. Nuo praėjusių metų vasaros šalis nepratęsė mažiausiai 189 sirų laikino gyvenimo leidimų, rašoma „The Guardian“. Danijos valdžia savo veiksmus aiškina tuo, kad saugumo padėtis kai kurios Sirijos teritorijos dalyse „ženkliai pagerėjo“.

Susidarė panaši situacija, kaip ir su „baltarusiškais“ pabėgėliais Lietuvoje, nes Danija neturi diplomatinių santykių su Damasku ir negali tiesiogiai grąžinti šios šalies piliečių. Kai kuriuos iš migrantų danai patalpino į izoliatorių, panašų, anot vietos žurnalistų, į kalėjimą, kur gyventojai negali nei dirbti, nei mokytis ar tikėtis gauti tinkamą medicininę priežiūrą.

Paradoksalu, tačiau ši griežta politika sirų pabėgėlių atžvilgiu dažniausiai nepaliečia vyrų: valdžia pripažįsta, kad šiuos gali pašaukti į Sirijos kariuomenę arba nubausti už prievolės atlikimo vengimą. Dėl to dažnai nukenčia moterys ar pagyvenę asmenys, kuriems tenka skirtis su savo vaikais.

REKLAMA

Pačios Danijos pabėgėlių reikalų taryba nesutiko su valdžios sprendimu pripažinti Damaską ar bet kurį kitą Sirijos rajoną saugiu pabėgėlių grįžimui.

„Tai, kad ten kai kuriuose rajonuose nėra karinių veiksmų, nereiškia, kad žmonės gali saugiai grįžti. Nei JT, nei kitos šalys nelaiko Damasko saugiu“, – pažymima tarybos pranešime.

Svarstė nusikaltusius įkurdinti saloje, bet vėliau apsigalvojo

Šalies vidaus reikalų ministras Kaare Dybvadas Bekas anksčiau yra minėjęs, kad „nevakariečių“ migrantų gyventojų skaičių įvairiuose šalies regionuose yra svarbu mažinti tam, kad būtų sumažinta religinio ekstremizmo tikimybė. Danijos valdžia planuoja per dešimt metų „nevakariečių“ gyventojų skaičių kiekviename iš rajonų sumažinti iki 30 proc. Kalbama apie griežtinamą imigracinę politiką, priverstinį iškraustymą.

Praėjusiais metais užfiksuotas rekordiškai žemas pabėgėlių prašymų skaičius – jų buvo 1547. Tai siejama su COVID-19 pandemijos metu įvestais ribojimais, tačiau tuo pat metu valdžia tvirtina, kad „veikia ir imigracijos politika“.

Tiesa, buvusios Danijos URM vadovės Inger Støjberg (pareigas užėmė 2015-2019 m.) šiuo metu laukia teismas dėl daugiau nei 20 migrantų šeimų atskyrimo į skirtingus migrantų laikymo centrus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad valdžios veiksmai prieštaravo tuo metu galiojusiai teisei ir pažeidė žmogaus teises.

Būtent ši ministrė išgarsėjo siūlymais siųsti užsieniečius, kuriems gresia deportacija dėl padarytų nusikaltimų, į mažą negyvenamą salą, už 80 kilometrų į pietus nuo Kopenhagos.

2018-aisiais paaiškėjo, kad Danijos valdžia rimtai svarsto tokią galimybę. Politikai siekė, kad migrantai-nusikaltėliai ten specialiai įkurtame centre būtų tol, kol galės būti deportuoti iš šalies.

Tokia iniciatyva buvo pradėta dėl pranešimų apie kai kurių migrantų daromus pažeidimus standartiniuose migrantų centruose. Tačiau ilgainiui buvo pasirinktas variantas išsiųsti migrantus į trečiąsias šalis.


Rašyti komentarą...
z
zita
2021-07-24 11:17:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
taip turi elgis visos valdzios....... tada pasibaigs tarakonu slinkimas i svetimas salis
Atsakyti
-8

Žolelių arbata
2021-07-24 12:15:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valstybė praras savo identitetą,jei atvykėlių skaičius viršys tam tikrą ribą.Jau dabar nesiintegruoja,o kuria savo getus.Valstybė nėra guminis maišas.Dar neaišku,kokiomis lėšomis naudodamiesi atvyksta,gal nusikalstamu būdu įgytomis...Lietuva negali visų priimti,turi būti atranka.
Atsakyti
-2

V
Vitas
2021-07-24 12:50:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Danija griežtina įstatymus nelegaliems migtantams , o ši valdančioji dauguma , kaip ir buvo galima tikėtis , laukia nurodymų iš Briuselio .
Atsakyti
-19

SKAITYTI KOMENTARUS (23)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų