Priėmus naująjį įstatymų, komplikuotųsi šeimų susijungimo procedūra, būtų konfiskuojami vertinti migrantų daiktai ir būtų dar labiau sugriežtinta nuolatinio gyvenimo šalyje leidimų išdavimo tvarka.
Danijos užsienio reikalų ministras Kristianas Jensenas vėliau ketvirtadienį turėtų lankytis Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje, kur bus peržiūrėta Danijos žmogaus teisių politika. Įprasta procedūra JT valstybėms narėms, tačiau manoma, kad šįkart bus iškeltas ir naujo migrantų įstatymo projekto klausimas.
Tuo metu Kopenhagoje Danijos parlamento pirmininkas nagrinėjimui pateikė paskutinį šio įstatymo projekto variantą ir įstatymų leidėjai turėjo paskutinę galimybę pareikalauti kokių nors pakeitimų.
Tačiau buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, kurį kiti parlamentarai greitai atmetė, kadangi dauguma jų po karštų derybų jau susitarė patvirtinti pateiktą projektą.
„Didelis įstatymų leidėjų darbas... jau baigtas“, – sakė Kopenhagos universiteto politikos mokslų profesorius Kasperas Molleris Hansenas apie greitą įstatymo ruošimo procedūrą.
Galiausiai, ministro pirmininko Larso Lokke Rasmusseno dešiniųjų mažumos vyriausybė, kurią parlamente palaiko prieš imigraciją pasisakanti ultradešinioji partija, turėtų iškovoti pergalę per sausio 26 dieną numatytą balsavimą parlamente.
Baiminantis, kad tokių įstatymo pataisų priėmimas nesukeltų vadinamojo domino efekto visoje Europoje, JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) pasmerkė ruošiamą įstatymą, kuris, pasak jos, gali paskatinti „baimes ir ksenofobiją“.
Anksčiau pabėgėlių teisių srityje pažangiausia laikyta Danija pažeis Europos žmogaus teisių konvenciją, JT vaiko teisių konvenciją ir JT pabėgėlių konvenciją, sakoma UNHCR sausio mėnesio ataskaitoje.
Tačiau Kopenhaga atkakliai tvirtina, kad nebegali finansuoti daugiau migrantų ir integruoti juos į visuomenę.
„Danijos imigracijos politika yra nubrėžiama Danijoje, ne Briuselyje“, – ne kartą sakė integracijos reikalų ministrė Inger Stojberg iš L.L.Rasmusseno partijos „Venstre“.