Didžiosios Britanijos žiniasklaida vėl skalambija pavojaus varpais. „Kodėl niekas nežiūri, kad į Jungtinę Karalystę plūsta įvairaus plauko iškrypėliai ir maniakai?“ – mirga lietuvių pamėgtos šalies laikraščių antraštės.
Jau mėnuo, kai Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai ieško keturiolikmetės britės Alisės Gros. Rugpjūčio 28-ąją mergina išėjo iš namų Londone pasakiusi tėvams, kad grįš po kelių valandų, tačiau negrįžo. Pareigūnai sako, kad surasti merginai, kuri turi sveikatos problemų, buvo mestos didžiausios pajėgos per pastaruosius devynerius metus. Paskutinį sykį mergina buvo užfiksuota miestą stebinčių vaizdo kamerų, žingsniuojanti namų kryptimi, o pro ją tuo metu dviračiu pravažiuoja vyras.
Šis vyriškis ir tapo pagrindiniu įtariamuoju. Tai latvis Arnis Zalkalnis (41 m.), kurio pareigūnams taip pat nepavyksta rasti. Jis paskutinį sykį buvo pastebėtas rugsėjo 3-iąją.
Teistas už nužudymą
Kalbas, jog latvis galėjo pagrobti ir padaryti kažką negero Alisei, aštrina tai, jog 1998-aisiais A. Zalkalnis buvo nuteistas už savo žmonos nužudymą. Anuomet A. Zalkalnis nusiviliojo savo žmoną Ruditę (tuomet 22 m.) į mišką, trenkė lazda per galvą, nudūrė ir įstūmė į iš anksto iškastą duobę. Už šį nusikaltimą latvis iš pradžių buvo nuteistas dvylikai metų nelaisvės, tačiau po visų instancijų teismų, bausmė buvo sumažinta iki aštuonerių metų. O už gerą elgesį vyriškis buvo paleistas po šešerių su puse metų.
Tuomet A. Zalkalnis išvyko uždarbiauti į Didžiąją Britaniją. Čia jis apsistojo ukrainietės namuose ir ėmė dirbti statybininku. Kambarį jam išnuomavusi ukrainietė Nadia žurnalistams pasakojo, jog iš pradžių ji nežinojusi, kad latvis yra nužudęs savo žmoną. „Kai jis atsikraustė, atrodė visiškai normalus. Tik vėliau jo draugas papasakojo, kad Arnis yra žudikas. Tuomet aš jo apie tai paklausiau ir jis man papasakojo, kad žmoną nužudė netyčia: tiesiog per smarkiai jai trenkė, kad ši smurtaudavo prieš judviejų dukrą. Jo pasakojimas mane įtikino, kadangi Arnis viską papasakojo labai jausmingai“, – žurnalistams sakė Nadia.
Britų žurnalistai apsilankė ir Liepojoje, kur gyvena Arnio buvusi draugė, jų dviejų vaikų motina Liga Rubežniecė. Ši moteris netiki, kad jos buvęs sugyventinis galėjo prisidėti prie Alisės dingimo. „Arnis buvo geras tėvas, rūpinosi šeima, – sakė Liga.– Tai, kad jis panašiu laiku praėjo ta pačia gatve, nedaro jo žudiku. Aš tikiu, kad ir jis atsiras, ir mergaitė gyva“. Moteris taip pat papasakojo, kad ji žino, jog Arnas savo pirmą žmoną užmušė dėl to, kad ji kibo prie jų dukters, rodydama lesbijietiškus polinkius. Ruditė vogė pinigus iš vyro ir važinėjo į seksualinių mažumų klubą „Purvs“.
Ilgą laiką smurtavo
Interneto portalo „The Daily Mail“ žurnalistai nuvyko ir pas nužudytosios Ruditės motiną Viktoriją. Šios moters papasakota istorija skiriasi nuo tos, kurią pateikė Liga. Motina sakė, kad Ruditė su Arniu susipažino naktiniame klube 1994 metais ir juo susižavėjo. Nepraėjus nė metams pora susituokė. Tuo metu merginai tebuvo vos 19 metų ir ji jau laukėsi dukrelės. Motina papasakojo, jog po vestuvių Ruditė ėmė skųstis, kad Arnis prieš ją smurtauja, o kartą netgi pašovė. Tuomet Ruditė buvo nugabenta į ligoninę, tačiau medikams papasakojo, jog į ją šovė kažkoks baikeris, kurio veido ji neįsidėmėjo. „Jis (Arnis – red. past.) atsisakė sumokėti chirurgams, kad šie išimtų kulką iš jos pilvo, dėl to jie tik užsiuvo ją ir viskas“, – žurnalistams pasakojo Viktorija. Beje, moteris Arnį kaltina ne tik dėl dukros, bet ir dėl savo vyro mirties. Mat jis negalėjo susitaikyti su Ruditės netektimi, ėmė smarkiai gerti, kol išprotėjęs 2003-aisiais mirė.
Tirdami britės dingimą, teisėsaugininkai atkapstė ir dar vieną A. Zalkalnio nusikaltimą. 2009-aisiais, jau gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, jis buvo apkaltintas 14 metų mergaitės užpuolimu ir seksualiniu priekabiavimu, tačiau byla teismo nepasiekė, nes nepilnametė painiojosi parodymuose, juos keitė.
Neturi informacijos
Apžvelgusi A. Zalkalnio biografiją britų žiniasklaida ėmė aiškintis, kaip tokie nusikaltėliai patenka į jų šalį. Pasirodo, buvusių kalinių priežiūra Latvijoje ir Jungtynėse Karalystėse skiriasi. D. Britanijoje, išėjęs iš kalėjimo žudikas, visą gyvenimą išlieka pareigūnų priežiūroje, jis pastoviai susitikinėja su jį prižiūrinčiu pareigūnu ir be jo leidimo negali išvažiuoti į užsienį. Anot britų žurnalistų, Latvijoje niekas neriboja buvusių kalinių judėjimo laisvės. Latvijos probacijos specialistai prižiūri buvusius kalinius ar lygtinai nuteistus, bet su jais bendrauja elektroniniais laiškais. Ir šiuo metu D. Britanijoje gyvena apie 40 už žmogžudystes kažkada nuteistų kalinių, tačiau apie juos britai neturi jokios informacijos.
„Ispanija, Italija, Vokietija, Prancūzija, o dabar ir Lenkija bendradarbiauja su Didžiaja Britanija ir, jei sužino, kad kažkoks buvęs nusikaltėlis bando vykti į Jungtinę Karalystę, mums praneša, tačiau tos šalys, kurios į Europos Sąjungą įstojo po 2004-ųjų visiškai nesirūpina saugumu. Jų pareigūnai ne tik nesivargina pranešti apie nusikaltėlių judėjimo kryptis, jie turbūt net nelaiko jokių dokumentų apie buvusius kalinius,“ – rašoma britų spaudoje.
Tačiau mūsų kaimynai latviai prieštarauja tokiam požiūriui ir sako, kad britai patys dėl to kalti. Dar 2008 metais 12 Europos šalių sutarė, kad buvęs kalinys gali važiuoti į kitą šalį ir jam išvažiavus apie tai pranešama tos šalies probacijos pareigūnams. Pernai latviai 344 buvusiems kaliniams ar lygtinai nuteistiesiems davė leidimus išvykti iš šalies. Bent pusė jų tikrai išvažiavo į Jungtinę Karalystę, tačiau kadangi ši sutarties dėl buvusių kalinių nėra pasirašiusi, tai niekas jų teisėsaugininkų ir neinformavo.
Nusikaltėliai iš Lietuvos
Tuo pačiu britų žurnalistai prisiminė ir kitus nusikaltėlius, atvykusius į Didžiąją Britaniją ir įvykdžiusius žiaurius nusikaltimus. Jų tarpe nemažai ir lietuvių. Buvo prisiminti Viktoras Akuličius (45 m.) ir Rimvydas Liorančas (37 m.). Pastarojo jau nėra gyvųjų tarpe. Lietuvis buvo rastas pasikoręs Vudhilo kalėjimo kameroje 2012-aisiais, taip ir nesulaukęs teismo. Jis buvo įtariamas poros nužudymu. Dėl žiauraus Karolės ir Avtaro Kolarų nužudymo sulaikytas R. Liorančas, anglų spaudoje buvo vadinamas „monstru iš Rytų“. Didžiojoje Britanijoje jis neturėjo nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei artimųjų, o pasak policijos, priklausė lietuvių gaujai, kuri Jungtinėje Karalystėje vertėsi vagystėmis iš butų ir namų. Tiesa, kartais jis padirbėdavo statybininku. Sutuoktinius Kolarus R. Liorančas mėsos muštuku uždaužė po to, kai šiedu buvo pasamdę jį dvi savaites padirbėti – jų namuose atlikti smulkius remonto darbus.
Manoma, kad iš Indijos kilusio Avtaro ir jo sutuoktinės anglės Karolės namuose Birmingame padirbėjęs R. Liorančas nusprendė šiuos namus apvogti, nes pamatė juose vertingų daiktų, kuriuos buvo galima pelningai parduoti. Grįžęs į Kolarų namus vogti R. Liorančas buvo netikėtai užkluptas namų šeimininkų, tad ilgai negalvojęs abu juos nužudė.
Atrodė pamišęs
Kraujo klanuose savo namuose gulinčius tėvus rado Kolarų sūnus Džeisonas – policijos pareigūnas, dirbantis organizuoto nusikalstamumo tyrimų padalinyje. Iš pradžių buvo sulaikyti du 24 ir 42 metų vyrai, tačiau po 5 dienų sulaikę R. Liorančą britų policininkai paskelbė suradę pagrindinį įtariamąjį.
Su dar trimis tautiečiais R. Liorančas gyveno nuomojame bute. Lietuvių kaimynas Džeimsas Kelis policijai sakė: „Iškart buvo aišku, kad tas vyras (R. Liorančas) buvo įtartinas tipas. Žinau, kad visi keturi imigrantai vertėsi labdaros vagystėmis, o pavogtus daiktus pardavinėdavo“.
Dar vienas lietuvių kaimynas, nepanoręs prisistatyti, britų žurnalistams tuomet sakė, kad R. Liorančas buvo „tikras pamišėlis“. „Savo kambaryje jis laikė visą kolekciją plaktukų. Nors pats sakė esąs statybininkas, daugelis įtarė, kad jis – nusikaltėlis“, – teigė šis vyriškis. Negana to, R. Liorančas buvo pagrasinęs jį nužudyti, jeigu šis nekviestas užeisiąs į jo kambarį.
Britų įtarimus apie žiaurų nusikaltimą jų šalyje įvykdžiusį emigrantą iš Lietuvos patvirtino buvusi jo žmona Ingrida. Vienam anglų naujienų portalui moteris atskleidė, jog R. Liorančas nusikaltimus pradėjo vykdyti vos baigęs mokyklą ir gyvenime nė dienos nedirbo jokio darbo. „Jis vogė viską – medieną, kurą, daiktus iš žmonių namų. Nors buvome susituokę net 11 metų, jo namuose beveik nematydavau – jis nuolat gerdavo su savo sėbrais ir planuodavo naujus nusikaltimus“, – žurnalistams atskleidė du R. Liorančo vaikus auginanti moteris. „Ir man, ir mūsų vaikams dėl jo labai gėda“, – prisipažino Ingrida.
Nusikaltėlio „karjera“
Beje, Didžioji Britanija ne vienintelė šalis, kurioje R. Liorančas įvykdė nusikaltimą, – dar 2003 metais už ginkluotą plėšimą jis buvo sulaikytas Čekijoje. Dvejus metus praleidęs šios šalies kalėjime, buvo parsiųstas į gimtinę ir čia atliko likusią bausmę.
Paleistas į laisvę lygtinai R. Liorančas iškart nusidangino į Didžiąją Britaniją. 2009 metais buvo deportuotas į Lietuvą ir įkalintas metams ir 8 mėnesiams už lygtinio paleidimo sąlygų nepaisymą. 2011-aisiais R. Liorančas vėl atsidūrė teisėsaugos akiratyje – mat girtas ir be teisių vairuodamas automobilį sukėlė avariją ir pabėgo iš įvykio vietos. Nelaukdamas, kol vėl bus sučiuptas, R. Liorančas dar kartą spruko į Angliją, o vietos policininkai neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad recidyvistas – ir vėl jų šalyje.
„Didžiausią susirūpinimą kelia klausimas, kaip toks žmogus galėjo būti įleistas į šalį. Vien dėl to, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai, dar nesuteikia jam teisės nevaržomam čia atvykti. Reikėtų labai susirūpinti mūsų imigracijos sistema – juk dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis, o nusikaltėlis net neturėjo paso“, – anuomet sakė Jungtinės Karalystės darbo partijos narys ir parlamentaras Kalidas Machmudas.
Kaltinama ir Lietuva
R. Liorančas spėjo sudalyvauti vos viename teismo posėdyje – tuomet buvo skirtos kelios minutės prisistatyti ir pratęstas suėmimo terminas. Bylos nagrinėjimo iš esmės jis nesulaukė. Radę pasikorusį kalėjimo kameroje, pareigūnai ištraukė jį iš kilpos ir pabandė gaivinti, bet netrukus medikai konstatavo jo mirtį.
Jau tuomet britų spauda rašė: „Visa ši su juo susijusi istorija verčia mus rimtai susimąstyti, kiek dar mūsų šalyje yra žiaurių nusikaltėlių iš užsienio? Mes turime teisę užtrenkti duris žiauriems nusikaltėliams iš kitų šalių, bet R. Liorančo atveju nė nenumanėme, kad jis keliauja pas mus. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, privalo pranešti apie pavojingus, teistus asmenis, tačiau to nepadarė. Ji tiesiog nesilaiko savo įsipareigojimų. Tai ne pirmas nusikaltėlis, apie kurį Lietuva neįspėjo Didžioji Britanijos. Ciniškiausia, kad galbūt tokios šalys (kaip Lietuva) sąmoningai laikosi tokios pozicijos – mano, kad jų piliečiai žudikai ir prievartautojai jau geriau tegul gyvena Anglijoje“.
Britų žurnalistai anuomet turėjo mintyje kaip tik tuo metu prasidėjusį tyrimą, kuriame lietuvis Viktoras Akuličius buvo kaltinamas moters išžaginimu, o jo biografija irgi buvo „juoda“.
Skriaudė beveik metus
V. Akuličius iš gimtojo Skuodo emigravo palikdamas itin prastos reputacijos šleifą. Reputacijos jis nepataisė ir Didžiojoje Britanijoje – už žiaurų moters sumušimą ir išprievartavimą buvo įkalintas iki gyvos galvos.
Savo auką, kurios tapatybė neskelbiama, V. Akuličius persekiojo ir skriaudė beveik metus. Moteris, jo bijodama, nedrįso kreiptis pagalbos iki tol, kol tik per plauką išliko gyva.
2011-ųjų rugpjūčio mėnesį stipriai apgirtęs staliumi dirbęs V. Akuličius nusprendė paieškoti pramogų. Greitai sugalvojo, kad geriausia pramoga – lytinis pasitenkinimas, tad nieko nelaukdamas patraukė pas pažįstamą netoliese gyvenančią moterį, kurią prieš keletą dienų jau buvo sumušęs.
Užpuolęs auką V. Akuličius be gailesčio talžė, kol pavargo, o tada parklupdęs privertė patenkinti jį oraliniu būdu. Dėl dar didesnio malonumo sadistas įsijungė pornografinį filmą, kuriame rodoma, kaip vyras prievartauja moterį. Sekdamas filmo veikėju, V. Akuličius žiauriai tyčiojosi iš moters, o savo nusikaltimą filmavo mobiliuoju telefonu.
Po šio nusikaltimo V. Akuličius buvo sulaikytas, apklaustas ir paleistas už užstatą. Vos išėjęs iš areštinės, patraukė tiesiai prie savo aukos namų. V. Akuličius nusiuntė jai keletą žinučių, grasino ją nužudysiąs. Tad vos paleistas į laisvę jis vėl atsidūrė už grotų ir sulaukė teismo.
Per visą teismo procesą V. Akuličius savo kaltę neigė. Jo advokatė tvirtino, jog tą žiaurumą galėjo sukelti ir Afganistano kare patirti išgyvenimai – girdi, V. Akuličių tarnyba sovietinėje kariuomenėje itin traumavusi, nuo to jis tapęs ūmus ir agresyvus.
Ketvirtas teistumas
Į britų teisėsaugos akiratį V. Akuličius jau buvo spėjęs papulti ne kartą. Prieš kurį laiką jis sulaužė savo sugyventinei nosį, o tada užrakino ją namuose dviem savaitėms, kad sumuštos moters niekas nepamatytų ir nepraneštų policijai.
Lietuvoje V. Akuličius buvo teistas net tris kartus ir jam inkriminuoti nusikaltimai buvo ne kokios ten vištų vagystės. 1992 metais už sunkų kūno sužalojimą buvo gavęs 7 metus nelaisvės. Kai 1997 metais atsidūrė laisvėje, vėl buvo nuteistas – 2 metams už plėšimą.
2001 metais 8 metus kalėti V. Akuličius buvo nuteistas už nepilnametės išžaginimą. Savo sugyventinės aštuonmetę dukrelę V. Akuličius išžagino prisiviliojęs limonadu. Iškrypėlis prigąsdino mergaitę niekam nesipasakoti, kas atsitikę, kitaip ją nužudysiąs. Bet mergaitė apie patirtą prievartą vis dėlto išdrįso pasipasakoti artimiesiems.
Skirtingai nuo mūsų šalies, kur iškrypėliai sadistai už grotų retai atsiduria ilgesniam laikui, Didžiosios Britanijos miesto Meidstauno teismas Lietuvos pilietį V. Akuličių nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Teisme filmuotą medžiagą peržiūrėję prisiekusieji buvo sukrėsti Lietuvos piliečio žiaurumo. „Teismas buvo priverstas žiūrėti, kaip sužeistą, sumuštą moterį verčiate patenkinti jus oraliniu būdu. Nedaugelis galėtų pamiršti tokią patirtį“, – sakė teisėjas, skelbdamas iškrypėliui nuosprendį. Teismo proceso dalyviams taip pat buvo parodytos nuotraukos, kuriose matyti žiaurūs moters sužalojimai – veidas sutinęs, paakiai mėlyni, kūnas nusėtas kraujosruvomis ir nubrozdinimais.
Žana KAPUSTINA
