Nemokšos policininkai
Lietuvoje dėl pareigūnų neveiklumo ir aplaidumo prie šalies prokuratūrų ir teismų buvo susirinkę po kelias dešimtis mitinguotojų. O kai 1996 metais Belgijoje dėl teisėsaugininkų klaidų pedofilas pagrobė 6 mergaites ir 4 iš jų nužudė, kilo masinis protestas, pavadintas „Baltuoju maršu“ – jo metu į gatves išėjo daugiau kaip 300 000 žmonių. Tik dėl tokio visuomenės aktyvumo tąkart buvo iš esmės pertvarkytas Belgijos policijos departamentas, atleista dešimtys pareigūnų, be to, buvo sugriežtinti įstatymai, susiję su nusikaltimais vaikams.
Markas Dutru, kuriam dabar 55 metai, pramintas „Belgijos monstru“ ir savo nesuvokiamu žiaurumu sukrėtęs ne tik belgus, bet ir visą pasaulį, galėjo būti sustabdytas gerokai anksčiau, o keturios jo aukos ir šiandien galėjo būti gyvos, jeigu ne Belgijos teisėsaugininkų nemokšiškumas.
Dar 1986 metų vasarį, kai Markui Dutru buvo 29 metai, jis buvo suimtas už tai, kad namie įkalinęs laikė ir prievartavo 5 mergaites. Už šį nusikaltimą pedofilas buvo nuteistas kalėti 13 metų, tačiau į laisvę išleistas vos po 3 metų. Mat kažkodėl buvo nutarta, kad M. Dutru... pasitaisė ir geru elgesiu užsitarnavo laisvę.
Vos už nugaros užsivėrus kalėjimo vartams, M. Dutru ėmė kurpti šiurpius planus, o netrukus juos įgyvendino.
Pareigūnai dangstė?
Viename savo namų M. Dutru įrengė slaptą rūsį, o ten netrukus pakliuvo pirmosios naujos jo aukos – aštuonmetės draugės Žiulė Ležen ir Melisa Ruso. Mergaites, ant tilto virš greitkelio mojuojančias pravažiuojantiems automobiliams, iškrypėlis pačiupo privažiavęs nuosavu baltu mikroautobusu. Manoma, kad šį vairavo jo sėbras Bernaras Veinsteinas, kuris nuomojosi iš M. Dutru vieną namą. Į ankštą rūsio celę mažąsias belaisves įgrūdęs M. Dutru prievartavo, žagino ir visa tai filmavo.
Po keleto mėnesių kitoje Belgijos pusėje – pajūrio kurorte Ostendėje – M. Dutru su dar vienu sėbru Mišeliu Lelevru nusižiūrėjo ir pagrobė septyniolikmetę Aną Maršal bei devyniolikmetę Efję Lamreks. Kadangi požeminėje celėje jau buvo laikomos dvi aštuonmetės, paaugles M. Dutru grandinėmis prirakino prie savo miegamojo sienos. Kurį laiką kankino, prievartavo, o tada apsvaigino eteriu ir palaidojo gyvas savo namo sode.
Policija nesusiejo šių 4 mergaičių dingimo. Kriminalistams tąkart nė nedingtelėjo, kad abu nusikaltimai – to paties asmens darbas. Kai M. Dutru buvo sulaikytas ir apklausiamas dėl mašinos vagystės, kriminalistai netgi nuvyko apieškoti jo namų. Tuo metu po grindimis badu galavosi pagrobtos aštuonmetės, bet pareigūnai nesugebėjo pastebėti gudriai lentynomis užmaskuotų durų, vedančių į rūsį. Ir nors vienas policininkas išgirdo vaikų riksmus, kitas nusprendė, kad jie sklinda iš gatvės, ir abu išvažiavo. Dar po kurio laiko iškrypėlio namuose apsilankę kriminalistai paėmė keletą vaizdo kasečių. Jeigu būtų jas iškart peržiūrėję, o ne padėję į stalčių, būtų galėję mergaites išgelbėti, mat vienoje buvo nufilmuota, kaip M. Dutru įrengia slaptąją rūsio kamerą.
Šiurpiausios Belgijos bylos tyrimo metu paaiškėjo, jog policijai pranešti apie M. Dutru niekšybes bandė net jo paties motina – į komisariatą ji atsiuntė laišką, kad sūnaus namuose pastebėjusi dvi 16–18 metų mergaites. Tai ir buvo minėtosios Ana bei Efjė. Tik niekas iš policininkų į tą laišką nesureagavo.
Dar 1993 metais, iki mergaičių pagrobimo, į policiją kreipėsi vėliau jos informatoriumi tapęs vyras. Jis atskleidė, jog M. Dutru prašęs padėti pagrobti keletą jaunų mergaičių ir už tai žadėjęs dosniai atsilyginti. Vėliau informatorius pareigūnams pranešė, jog M. Dutru savo namuose ketina įrengti slaptą kalinimo rūsį. Ši informacija policijai taip pat pasirodė visiškai neįdomi...
Tiesa, „dėl vaizdo“ policija priešais M. Dutru namą įrengė vaizdo kamerą, bet šioji veikė... tik nuo aštuntos ryto iki šeštos vakaro Na o visas savo aukas į namo rūsį iškrypėlis įsitempdavo gerokai sutemus, ne anksčiau kaip dešimtą valandą vakaro.
Mirė badu
Kol policija sulaikiusi Marką Dutru apklausinėjo dėl automobilio vagystės, abi aštuonmetės jo rūsyje numirė badu. M. Dutru žmona Mišelė Martin, puikiai žinojusi apie vyro „pomėgius“, apie pagrobtas ir rūsyje laikomas mažametes, nepasivargino paduoti joms maisto, nors kasdien pašerdavo būdoje prie namų pririštus šunis. Vėliau teisme ji tikino bijojusi užeiti į rūsį, mat abi aštuonmetės, girdi, galėjusios ją užpulti.
Paleistas po sulaikymo M. Dutru užkasė mergaičių lavonus ir patraukė ieškoti naujų aukų – jis jautėsi nelaimingas ir neramus, kad jo rūsyje nėra vaikų. Dar viena jo auka tapo į mokykla dviračiu važiuojanti 12 metų Sabina Darden.
M. Dutru prievartavimus ir kankinimus Sabina kentė beveik tris mėnesius. Kad jai nebūtų labai liūdna, M. Dutru pagrobė iš baseino namo einančią Leticiją Delez (14 m.). Greičiausiai abi mažametės galop irgi būtų buvusios nužudytos, jeigu ne vienas akylas liudininkas – jis įsidėmėjo M. Dutru autobusiuko, kuris jam pasirodė įtartinas, numerius ir pranešė policijai, bandančiai surasti prieš keletą dienų pradingusią Leticiją.
Pagaliau nuosekliai patikrinus gautą informaciją, buvo sulaikytas Markas Dutru, jo žmona Mišelė Martin ir bendrininkas M. Lelevras. Kaip tik jis pirmasis prabilo apie dingusią Leticiją. Netrukus prakalbo ir pats M. Dutru – tarstelėjęs, jog žinąs, kur esanti Leticija, jis staiga bedė pirštu į beveik prieš 3 mėnesius dingusios Sabinos nuotrauką, kabančią už jį apklausiančio pareigūno nugaros, ir šyptelėjęs pridūrė, kad žinąs ir apie šią mergaitę. Nustėręs pareigūnas pagaliau suvokė, su kuo turi reikalą...
Nuskubėję į M. Dutru namus kriminalistai išvadavo abi persigandusias mergaites. Beje, M. Dutru buvo abi įtikinęs, kad jas norįs nužudyti pedofilų klanas, o jis – siekiąs apsaugoti. Sutrikusios mažametės, išeidamos iš savo kankinimų rūsio, net padėkojo savo skriaudikui, pamaniusios, jog tai jis jas išgelbėjo.
Tinklo nerasta
„Belgijos monstro“ M. Dutru byla teismą pasiekė tik po 7 metų – 2004-aisiais. Nuolat papildoma vis naujomis ekspertizėmis, daugiau kaip 450 liudininkų parodymais ir naujais kraupiais radiniais, ji tapo visos šalies širdies skausmu. Belgus piktino ilgas bylos tyrimas, bet kai buvo nuspręsta, jog dėl to, kad dalyvavo nužudytų mergaičių artimųjų surengtame labdaringame renginyje, reikia pakeisti ikiteisminio tyrimo teisėją Žaną Marką Konerotę, kuris surinko visus svarbiausius įkalčius prieš M. Dutru, žmonės nebeištvėrė ir masiškai išėjo į gatves. Net Belgijos karalius Albertas pareikalavo skubių teisėsaugos sistemos reformų.
Belgijos policijos departamentas patyrė dar vieną pažeminimą, kai iki teismo suimtas M. Dutru, vedamas susipažinti su savo bylos medžiaga, sugebėjo pasprukti nuo policininko, pavogti automobilį ir juo pabėgti. Po trijų valandų maniakas buvo surastas, tik pareigūnai nežinojo, kaip pasiteisinti dėl savo nemokšiškumo. Po šio įvykio postų neteko generalinis policijos komisaras, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai. Buvo atleista dešimtys eilinių tyrėjų ir operatyvininkų, o M. Dutru bylos tyrimą kuravęs ir 18 metų prokuratūroje pradirbęs prokuroras Hubertas Masa nusišovė.
Tuo tarpu pats M. Dutru prabilo apie galingą pedofilų klaną, kuriam atseit priklausą visi galingiausi ir aukščiausius postus valstybėje užimantys belgai. Girdi, jis pats buvęs „tik sraigtelis“, tik tiekęs pagrobtas mergaites pedofilams, bet jų nežudęs. Savo bendrininkus – M. Lelevrą, verslininką Mišelį Niholį, kurį pavadino pedofilų klano tarpininku, ir B. Veinsteiną, kurį vėliau pats nužudė ir užkasė prie nužudytų mergaičių, – jis taip pat priskyrė prie pedofilų klano. „Aš esu atpirkimo ožys, tik pėstininkas stambiame pedofilų tinkle, – tyrėjams aiškino iškrypėlis. – Mergaites pagrobti man užsakydavo pedofilų klanas, kuriam priklausė labai įtakingi vyrai – aukšti teisėsaugos pareigūnai, gydytojai, šalies aukštuomenės nariai ir net aukščiausi ES valdininkai. Orgijos, per kurias mergaitės būdavo seksualiai išnaudojamos, vykdavo vilose. Kad mažametės kalinės neįsidėmėtų kankintojų, orgijų metu jie veidus slėpdavo po kaukėmis. Grobiant mergaites man kelis kartus talkino klanui priklausantys policininkai.“
Paleista laisvėn
Prasidėjus M. Dutru teismui, prancūziškas žurnalas „Detective“ prenumeratoriams išplatino leidinį su 50 Belgijos pedofilų pavardėmis. Akimirksniu sujudę žmogaus teisių gynėjai pasiekė, kad pardavinėti žurnalą kioskuose būtų uždrausta. Teismas žurnalo leidėjams pagrasino, kad jei nepaklus, už kiekvieną parduotą žurnalo su pedofilų pavardėmis numerį gaus po 20 000 eurų baudą.
2004-ųjų birželio 22-ąją prisiekusieji, tarp kurių buvo 8 moterys ir 4 vyrai, teisiamąjį M. Dutru ir du jo sėbrus paskelbė kaltais. M. Dutru nuteistas kalėti iki mirties, jo žmona M. Marten – 30 metų, narkomanas M. Lelevras – 25 metus. Prisiekusieji suabejojo tik dėl verslininko M. Niholio, kuriam tuo metu buvo 63 metai, kaltės. Galop pastarajam visi su pedofilija susiję kaltininkai buvo panaikinti – jis buvo nuteistas kalėti 5 metus už nedidelį kiekį narkotikų.
Su M. Dutru išsiskyrusi M. Martin prieš porą savaičių buvo lygtinai paleista į laisvę. Ji tikino ketinanti tapti vienuole. Kiek anksčiau ši moteris, badu numarinusi dvi aštuonmetes, prašė Prancuzijos vienuolyno prieglobsčio, bet šalies pareigūnai atsisakė ją priimti. Paslaptingasis pedofilų klanas, jeigu jis ir buvo, liko nedemaskuotas. Dvi iš bunkerio išlaisvintos mergaitės, kurios tuo metu jau buvo pilnametės, liudydamos nepatvirtino, kad jas būtų kas nors daugiau, be M. Dutru, išnaudojęs, o kitų pedofilų klano įrodymų nerasta. Šiaip ar taip, daugelis belgų ir šiandien teigia esantys įsitikinę, kad pedofilų klano tikrai esama, tik niekas tiesiog nenorėję jo surasti.
G. POTELIŪNAITĖ
