Nuo gegužės 1 dienos Belgija panaikina draudimą dirbti šioje šalyje Lietuvos ir dar 7-ių kartu su ja 2004 metais įstojusių į Europos Sąjungą (ES) valstybių piliečiams.
Draudimas formalus.
Tuo tarpu Belgijoje jau šį vasarį imta kalbėtis, kad neverta pratęsti draudimo, nes nors kilo krizė bei padaugėjo bedarbių, šalyje tai nesukėlė politinių problemų. Todėl jau kitą mėnesį lietuviai, čekai ar lenkai galės džiaugtis, nes balandžio 30 dieną pasibaigs Belgijos karaliaus pasirašyto dekreto, draudžiančio jiems legaliai dirbti šioje Vakarų Europos valstybėje, galiojimo terminas.
Kadangi vyriausybė nusprendė nesiimti jokių priemonių, kad jis būtų pratęstas, de facto tai reikš darbo rinkos atvėrimą, nes norėdami, kad draudimas tebegaliotų, Belgijos politikai privalėjo imtis tokios iniciatyvos ir formaliai priimti atitinkamą vyriausybės nutarimą. Tačiau draudimas dirbti Belgijoje tebegalios Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, kurie ES nariais tapo tik nuo 2007 metų, nes dar praėjusį gruodį šalies vyriausybė priėmė atitinkamą nutarimą.
Belgijos laikraštis "La Libre Belgique" mano, kad darbo rinkos atvėrimas susijęs su tuo, jog 2010 metais Belgija pirmininkaus ES. "Likimas paskutinėje draudžiančiųjų dirbti grupėje reikštų, kad suprastės Belgijos įvaizdis", - rašo laikraštis.
Darbdaviai už atvėrimą
Atverti darbo rinką jau seniai ragina ir Belgijos darbdaviai, o taip pat į valdančią koaliciją įeinanti liberali flamandų partija VLD. Belgijos užsienio reikalų ministras, kaip tik priklausantis šiai partijai, Karelas de Guchtas jau kovą į šalį atvykusiam Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui sakė, kad "darbo rinkos atvėrimas leis formalizuoti tūkstančių vyrų ir moterų padėtį, kurie jau dabar dirba Belgijoje nelegaliai". Kol kas visi šie žmonės kas tris mėnesius turi grįžti į savo šalį, kad atnaujintų turistines vizas. "Visi žino, kad taip yra daroma", - sakė Belgijos ministras. K.de Guchtas nemano, kad leidus įsidarbinti Belgijoje, šalį tiesiog užlies naujų imigrantų banga, nes "rinka pati sprendžia, kiek jai reikia darbo jėgos".
Argumentu "už" tapo ir tai, kad atvykėliai iš kitų šalių neužpildė atvykėliams skirtų darbo vietų limitų, kuriuos Belgijos valdžia įvedė tam, kad užsieniečiai lengviau gautų leidimą dirbti. Nors su tuo nesutinka kairiųjų pažiūrų politikai bei profsąjungos, Belgija nemano, kad paskęs naujų imigrantų iš ES šalių jūroje. Pavyzdžiui, Belgijai ir dabar trūksta slaugytojų.
Lieka Vokietija ir Austrija
Europos Komisija (EK) taip pat ne kartą ragino Belgijos vyriausybę atšaukti draudimą, primindama, kad laisvas žmonių judėjimas yra vienas svarbiausių ES egzistavimo postulatų, be to, kiekvienos valstybės ūkis iš to tik laimi. Toks pat yra Komisijos požiūris ir į ūkio krizę: "Bendra rinka yra dalis problemos sprendimo, o ne problema."
Tačiau Vokietija ir Austrija toliau siunčia signalus, kad pratęs draudimą įsidarbinti atvykėliams iš naujųjų ES šalių tiek, kiek tik galima, t. y. iki 2011 metų. Abi šios valstybės vėliausiai iki balandžio 30 dienos turi pranešti EK, ar nori toliau taikyti draudimus, ar užbaigti galiojimą tų draudimų, kurie buvo įvesti prieš 2004 metais gegužės mėnesį priimant į ES 8 Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tačiau dabar jau nepakaks kaip anksčiau tik informuoti EK apie savo nutarimą. Dabar būtina pagrįsti, kodėl pratęsiamas toks draudimas, pavyzdžiui, viena iš rimtų priežasčių gali būti baimė dėl "didelių neramumų", kurie gali kilti darbo rinkoje atšaukus draudimą įsidarbinti užsieniečiams. Danija - ketvirtoji ES valstybė, - dar taikanti tokius darbo rinkos apribojimus iki balandžio 30 dienos, jau pranešė, kad jų nebepratęs.
