Maždaug 9,5 mln. žmonių turi teisę rinkti Miunchene posėdžiaujantį vietos parlamentą, kur Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – svarbi A. Merkel sąjungininkė – turėjo absoliučią daugumą 56 pastaruosius metus, išskyrus penkerius.
Apklausos rodo, kad partija praras savo daugumą.
Prieš imigraciją griežtai nusiteikusi ir socialiai konservatyvias tradicijas palaikanti CSU, rodos, praranda paramą ir dešinėje, ir kairėje. Prognozuojama, kad žalieji susirinks liberaliau mąstančių žmonių balsus, o kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ taip pat gaus vietų parlamente.
Nors mažai tikėtina, kad CSU visai neteks valdžios po 61 valdymo metų, vien tik iškilęs koalicijos partnerio poreikis jau būtų laikomas pažeminimu.
Berlyne CSU yra viena iš trijų A. Merkel federalinę koalicinę vyriausybę sudarančių partijų, kartu su seserine A. Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga ir centro kairės socialdemokratais.
Šis aljansas yra įsivėlęs į vidinius nesutarimus nuo pat jo suformavimo kovo mėnesį ir nemažą vaidmenį šiuo atžvilgiu vaidina CSU lyderis, vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis. Nacionalinės apklausos rodo, kad šios partijos praranda paramą. Manoma, kad sekmadienį nemažai pozicijų praras ir socialdemokratai.
Ilgus metus CSU valdomoje Bavarijoje taip pat vyksta kova dėl valdžios: 69 metų H. Seehoferis neseniai buvo priverstas užleisti federalinės žemės vadovo postą jaunesniam konkurentui Markusui Soederiui.
Pastarasis nori, kad rinkėjai sekmadienį įvertintų CSU darbą už Bavarijos žemės klestėjimą, nes nedarbo lygis čia siekia vos 2,8 proc. Dėl prastų partijos reitingų jis kaltina nesutarimus Berlyne.
„Kai Vokietijai yra gerai, Bavarijai yra geriau, – per mitingą penktadienį sakė jis. – Neatsitiktinai ekonominiai, saugumo ir finansiniai rezultatai yra tokie aiškūs. Šaliai reikia stuburo, ir Vokietijos stuburas yra Bavarija. O Bavarijoje stuburas yra Krikščionių socialinė sąjunga.“
Viena iš vietos žaliųjų lyderių Katharina Schulze sako, kad žmonėms atsibodo „neapykantos ir nerimo“ politika, kad jie „nori politikos, kuri suteikia drąsos, o ne skleidžia baimę“.
O vos pernai į nacionalinį parlamentą patekusi „Alternatyva Vokietijai“ ragina už ją balsuoti rinkėjus, kurie pasisako už bekompromisę politiką prieš imigraciją ir už tvarką.
H. Seehoferis su A. Merkel dėl imigracijos nesutaria nuo pat 2015 metų, kai jis užsipuolė ją dėl sprendimo atverti Vokietijos sienas pabėgėliams. Birželį jie susiginčijo dėl nedidelės grupės pabėgėlių Vokietijos ir Austrijos pasienyje; dėl to buvo iškilusi grėsmė federalinei vyriausybei.
H. Seehoferis taip pat suvaidino svarbų vaidmenį per praėjusį mėnesį kilusią krizę, kai Vokietijos žvalgybos vadas buvo apkaltintas nesureikšminantis neseniai kilusios ultradešiniųjų šalininkų smurto prieš imigrantus bangos.
Sklando gandų, kad dėl prastų rezultatų H. Seehoferiui tektų trauktis, nors šis yra sakęs, kad pasiliks. H. Seehoferis kiek sušvelnino kalbas apie imigraciją ir mėgino skleisti Bavariją telkiančio lyderio įvaizdį.
Apklausos rodo, kad už CSU balsuos vos 33 proc. rinkėjų, palyginti su 47,7 proc. 2013 metais. O „Alternatyva Vokietijai“, kaip prognozuojama, gaus 10 proc. ar daugiau.
Antroje vietoje, kaip manoma, bus žalieji, surinksiantys iki 19 proc. balsų. O socialdemokratai gali prarasti beveik pusę iš 20,6 proc. balsų, kuriuos surinko prieš penkerius metus.
Dėl to CSU veikiausiai bus priversta formuoti koaliciją su žaliaisiais, kurie dažnai tampa jų oponentais. Kita alternatyva – jungtis su verslo interesus ginančiais „Laisvaisiais demokratais“ ir centro dešinės pakraipos „Laisvaisiais rinkėjais“.
Keturių partijų aljansas be CSU matematiškai taip pat būtų įmanomas, tačiau sunkiai įgyvendinamas.
Kol kas sunku pasakyti, ar rinkimų Bavarijoje rezultatai turės įtakos federalinės vyriausybės stabilumui arba A. Merkel ilgalaikei ateičiai. Rinkimų atgarsiai gali būti kiek pavėluoti: spalio 28 dieną rinkimai vyks ir kaimyniniame Hesene, kur konservatorius Volkeris Bouffier (Folkeris Bufjė) sieks apginti A. Merkel vadovaujamos partijos CDU 19 metų turimą vietos vadovo posto kontrolę.
Vokietijai nuo 2005 metų vadovaujančią 64 metų A. Merkel jau susilpnino vidiniai nesutarimai vyriausybėje ir jos artimo sąjungininko išstūmimas iš parlamentinės frakcijos pirmininko posto. Ji tikisi, kad prasti vietos rinkimų rezultatai nesukurs naujų politinių problemų prieš gruodį vyksiantį CDU suvažiavimą, kur bus sprendžiamas tolesnio jos vadovavimo partijai klausimas.
„Žinoma, kad tikiuosi, gero rezultato CSU partijai“, – penktadienį sakė ji.
