"Bus aptariami regioninio saugumo klausimai Vakarų Balkanuose ir tai, kaip jie veikia Europos saugumą apskritai", - naujienų agentūrai AFP sakė Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Ehtel Halliste (Etel Halistė).
Estija kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis Latvija ir Lietuva prie Aljanso prisijungė 2004-aisiais, praėjus 13 metų po to, kai tapo nepriklausomos nuo Sovietų Sąjungos.
Jų narystė šioje organizacijoje sulaukė smarkaus pasipriešinimo iš Maskvos pusės, kuriai nepatiko, kaip pati pareiškė, NATO įsibrovimas į buvusias jos teritorijas.
Pirmadienį ir antradienį vyksiančiame susitikime Baltijos trijulė nori pasidalinti patirtimi ir padėti galimoms Balkanų naujokėms įveikti kylančius sunkumus.
"Estija kaip priimančioji šalis ketina dar sykį patvirtinti būtinybę išlaikyti NATO atvirų durų politiką, - teigė E.Halliste. - Balkanų šalys, jau pareiškusios narystės NATO siekį, turi gauti signalą, kad gynybinio aljanso plėtra tęsiasi. Visos trys Baltijos valstybės iš laikotarpio iki stojimo gerai pamena, kaip buvo svarbu žinoti, kad už pastangas, dedamas dėl narystės, bus atlyginta konkrečiais terminais ir žingsniais".
"Mes norėtume išgirsti, kokių lūkesčių ir problemų turi atskiros (Balkanų) šalys", - pridūrė ministerijos atstovė.
Trys Balkanų šalys - Albanija, Kroatija ir Makedonija - turi "NATO narystės veiksmų planą", kuriuo naudodamasis Aljansas veda šalis prisijungimo link.
Minėtosios trys valstybės oficialius narystės kvietimus tikisi gauti 2008 metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Kitos trys Balkanų valstybės - Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija bei Serbija - praėjusių metų lapkritį Latvijos sostinėje Rygoje surengto viršūnių susitikimo metu buvo pakviestos prisijungti prie NATO programos "Partnerystė vardan taikos".
Remiantis šia programa bendradarbiavimas vyksta tarp atskiros šalies partnerės ir NATO, kuris laikomas tramplinu narystės aljanse besitikinčioms valstybėms.
Į susitikimą Taline pakviesti šešių Balkanų šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai.
