Italų ir prancūzų mokslininkai, remdamiesi naujais duomenimis gautais iš Campi Flegrei superugnikalnio, tvirtina, kad magma gali pasiekti kritinį tašką ir išsiveržti.
Pirmą kartą, mokslininkai tvirtai sako, kad jie nustatė slenkstį, kurį peržengusi kylanti magma, sukels sparčią uolienų deformaciją, o ši lems uolienų neišlaikymą ir išsiveržimą. Tai paaiškėjo tyrime išleistame antradienį, moksliniame žurnale Nature Communications.
„Mes manome, kad magma Campi Flegrei ugnikalnyje, Neapolyje, gali priartėti prie kritinio išsiveržimo taško. Padidėjęs ugnikalnio aktyvumas šiuo metu yra aiškiai pastebimas. Be to, ugnikalnis stūkso vienoje iš tankiausiai apgyvendintų vietovių pasaulyje”, – tyrime rašė autoriai.
Superugnikalniai kelia daugiau žalos
Campi Flegrei ugnikalnis turi kalderą, o tai yra plati stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje, susidariusi, sprogus užsikimšusiai kalderos tipo ugnikalnio stemplei arba įgriūnant ugnikalnį sudarančioms uolienoms. Kalderos skiriasi nuo ugnikalnio kraterių, kurie paprastai yra mažo skersmens. Savaime suprantama, kad tokio tipo ugnikalnio išsiveržimas sukels daug daugiau nuostolių.
Pagal JAV geologijos tarnybą (USGA), terminas superugnikalnis reiškia ugnikalnio centrą, kuris patyrė 8 balų lygio išsiveržimą, reiškiantį, kad magmos tūris siekia daugiau nei 1000 kubinių km.
Giovanni Chiodini, italų mokslininkas ir tyrimo bendraautorius, sakė kad neįmanoma nustatyti kada, ir ar apskritai, ugnikalnis išsiverš, bet pabrėžė, kad “tai būtų labai pavojinga”
Paskutinį kartą superugnikalnis buvo aktyvus 1983-1984, tuomet buvo užfiksuota daugiau nei 10 tūkst. žemės drebėjimų, o kaldera išaugo maždaug 182 cm per du aktyvumo metus, po to ugnikalnis nurimo.
Campi Flegrei kaldera susiformavo, kai ugnikalnis išsiveržė pirmą kartą. Tai nutiko prieš 39 tūkst. metų. Šis išsiveržimas laikomas didžiausiu išsiveržimu Europoje per pastaruosius 200 tūkst. metų.
Šis superugnikalnis yra netoli Vezuvijaus - žinomiausio Italijos ugnikalnio, kuris nušlavė Pompėjos miestą 72 metais. Campi Flegrei yra daug didesnis ugnikalnis ir kelia grėsmę didesnei žmonių populiacijai. Paskutinį kartą jis išsiveržė 1538 metais.
Žuvę Pompėjos gyventojai
