Vakarai skubiai turi apibrėžti, ką reiškia būti „Vakarais“. Be šio aiškumo, jie negalės suprasti nei savęs, nei dabartinių bei būsimų iššūkių. Jei siekiame išgelbėti Ukrainą nuo skilimo ir išsaugoti jos tautinį identitetą, būtina suprasti konflikto pobūdį ir jo reikšmę pasitelkiant Samuelio Huntingtono teoriją, rašo „The Washington Post“ žurnalistas George‘as Willas.
Pasak jo, net ir klydęs, politologas S. Huntingtonas (1927–2008) buvo įžvalgus. 1993 m. jis rašė, kad „smurto tarp ukrainiečių ir rusų tikimybė turėtų būti maža. Tai dvi slavų tautos, daugiausia ortodoksinės, kurios šimtmečius palaikė artimus ryšius“.
S. Huntingtonas nenumatė Vakarų traukos, atitraukusios Ukrainą nuo civilizacijos, kurią siekia įtvirtinti V. Putinas.
Tačiau S. Huntingtonas aiškiai matė Šaltojo karo euforijos laikotarpį. Jis teigė, kad Vakarai – individualizmas, konstitucinė žmogaus teisių apsauga, demokratija, teisinė valstybė, laisvosios rinkos – nėra automatiškai pasmerkti tapti „universalia civilizacija“.
Kadangi Vakarai nėra universalūs, jiems lemta egzistuoti greta kitų civilizacijų ir kartais su jomis susidurti.
Įspėdamas apie triumfalistinį pasitenkinimą po Sovietų Sąjungos žlugimo, S. Huntingtonas teigė: „Civilizacijų skiriamieji pjūviai bus ateities kovų linijos.“ Tai vėl tampa aktualu.
Kas turėtų padėti Vakarams aiškiau suvokti save?
Londono universiteto mokslininkas Georgios Varouxakis aiškina, kad linija „Nuo senovės Graikijos iki NATO“ (angl. „From Plato to NATO“) yra pernelyg supaprastinta.
Iš pradžių vyravo „heliotropinis mitas“, esą civilizacijos pažanga atkartoja saulės judėjimą iš rytų į vakarus. Nors Romos imperija, o vėliau krikščionybė (kai Konstantinopolis buvo vadinamas „Naująja Roma“) patyrė rytų ir vakarų skilimus, pastaraisiais šimtmečiais Vakarai tapo ne tiek geografine, kiek kultūrine sąvoka, susijusia su Europa ir jos transatlantiniais palikuoniais.
1930-ųjų izoliacionizmo laikotarpiu amerikiečių publicistas Walteris Lippmannas kritikavo vakarietiškai civilizacijai svetimą idėją – kad individo saugumas, laimė ir šlovė turi būti aukojami masinių jausmų proveržiui ir visagalių valstybių dominavimui.
Šiandien masinių jausmų kūrimas V. Putino propagandos valstybėje bei Xi Jinpingo viską apimančios priežiūros režimas turėtų padėti Vakarams aiškiau suvokti save.
Iki 1945 m. kintanti Vakarų samprata ne visada apėmė Vokietiją. Praėjus dešimtmečiui po 1990 m. Vokietijos suvienijimo, pasirodė bestseleriu tapusi istorijos knyga „Vokietija: ilgas kelias į Vakarus“.
Tik trumpam po 1945 m., užmiršus 1939 m. rugpjūčio nacių ir sovietų paktą, Rusija buvo laikoma Vakarų dalimi.
Dažnai Rusija buvo „kita“ valstybė, kurios kontrastas padėjo Vakarams suvokti tai, ką G. Varouxakis vadina „civilizaciniu bendrumu“.
Kultūrinių ryšių stiprinimas, ypač su Europa, buvo vienas iš garsiojo Harvardo tarptautinio seminaro, kurį 1950 m. įkūrė, be kitų, jaunas Europos imigrantas Henry Kissingeris, tikslų.
Putinas supranta Vakarų reikšmę
S. Huntingtonas teigė, kad Vakarai pasmerkti egzistuoti greta skirtingų, galingų ir ryžtingų civilizacijų.
Tačiau šiuolaikiniame civilizacijų susidūrime nesusipratimas tarp Maskvos ir Vašingtono nėra abipusis. V. Putinas supranta Vakarus ir jų nekenčia dėl priežasčių, kurios glūdi giluminėje antivakarietiškoje pasaulėžiūroje.
Jis atmeta Apšvietos epochos individualizmo paveldą ir Raymondo Arono idealą: „Tikrasis vakariečių civilizacijos žmogus – tai tas, kuris šioje civilizacijoje be išlygų nepriima nieko, išskyrus teisę ją kritikuoti ir galimybę ją tobulinti.“
V. Putinas laikosi priešingos nuostatos – jis tiki etniniu ir religiniu identitetu grindžiama doktrina, kuri egzistuoja neišvengiamame konflikte su Vakarais.
D. Trumpo nusivylimas V. Putinu, kuris atsisako spręsti nesutarimus kaip racionalus nekilnojamojo turto brokeris, kyla iš JAV prezidento vaizduotės stygiaus.
D. Trumpo nesugebėjimas suprasti V. Putino, atspindi nesugebėjimą pripažinti giliai įsišaknijusių, ilgalaikių civilizacinių konfliktų tikrovės.
M. Varouxakis, remdamasis JAV mokslininkais Jamesu Kurthu ir Michaelu Kimmage‘u, teigia: „Nė vienas pastarųjų JAV prezidentų nebuvo labiau linkęs pasitraukti iš Vakarų civilizacijos ir Vakarų apskritai.“
Jis netgi rašo, kad „yra pagrindo teigti, jog 2017–2021 m. prezidentavimo laikotarpiu Trumpas buvo pirmasis JAV prezidentas, nepriklausęs Vakarų civilizacijai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Taikos metu jie destabilizuos padėtį, karo atveju durs peiliu į nugarą.
