vakarai

Vakarų pasaulis privalo priimti nacionalinę galią ir technologines inovacijas, antraip rizikuos nugrimzti į nuosmukį, trečiadienį rengiasi įspėti Graikijoje viešintis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Šią kalbą, kurioje bus gausu pagyrimų senovės didvyriams, pavyzdžiui, Aleksandrui Didžiajam, jis skaitys po vasario mėnesį sakytos kalbos, kurioje teigė, kad Europai yra kilusi masinės imigracijos grėsmė, ir ragino ją ginti krikščioniškąją civilizaciją.

Rusija pradėjo proukrainietiškai nusiteikusių asmenų persekiojimo Vakarų šalyse, ypač JAV, kampaniją, remdamasi JAV Teisingumo departamento paskelbta informacija praneša naujienų agentūra BBC.

Nepaisant precedento neturinčių sankcijų, santykių su Vakarais nutraukimo, ekonominių problemų ir didelių nuostolių fronte, Kremliui pavyko išlaikyti bendrą stabilumą Rusijoje ir išvengti visiškos tarptautinės izoliacijos. Tai skatina Vladimirą Putiną tęsti karą, nes jis tiki, kad vis dar gali laimėti. Tai svečio skiltyje laikraštyje „The New York Times“ rašo politikos tyrėja Hanna Notte, knygos apie V. Putino pasaulinę kampaniją prieš Vakarus autorė.

Kremliaus pradėtas karas Ukrainoje vis labiau klostosi Kyjivo naudai, tad Rusija gali labiau stengtis destabilizuoti vakarus. Tokią nuomonę išsakė britų leidinio „The Telegraph“ užsienio naujienų redaktorius Conas Caughlinas savo straipsnyje. Autorius pažymi, kad po daugiau nei ketverių metų visapusiško karo vis daugiau požymių rodo, kad situacija fronte keičiasi Ukrainos naudai.

Šeštadienį JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas kalboje, skirtoje 82-osioms sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinėms paminėti, paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau paramos Vašingtonui ginant taiką ir laisvę. „Taika užtikrinama tik jėga – jėga abiejose Atlanto vandenyno pusėse, kurią stiprina pasirengimas, bendri kariniai pajėgumai ir tvirta politinė valia“, – kalbėdamas JAV karo kapinėse Kolvil-sur-Mere sakė P. Hegsethas.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusijos konfliktas su Vakarais yra egzistencinio pobūdžio, skelbia rusų agentūra TASS. „Tai egzistencinis klausimas“, – cituojamas jis. Apie tai D. Medvedevas kalbėjo ketvirtadienį.   „Mūsų konfliktas su Vakarų pasauliu šiandien yra egzistencinio pobūdžio, tai yra egzistencinis klausimas.

Vakarų intervencijos, džihado samprata ir vertybių skirtumai – Lietuvoje gyvenantis muftijus atskleidė, kodėl musulmoniškame pasaulyje vakarietiška kultūra taip ir neprigijo ir ką iš tikrųjų reiškia džihadas. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas. Kas yra džihadas? Apie džihadą daug dalykų yra.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika susiduria su „dramatiškomis problemomis“, ir paragino Vakarų šalis sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai bei paaiškino, kaip tai būtų galima padaryti. Apie tai ministras trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak jo, turimi duomenys rodo, kad „Rusijos ekonomika pradeda patirti rimtų problemų ir grimzta į recesiją“. Jis pateikė keletą tai patvirtinančių ekonominių rodiklių.

„Foreign Policy“ teigia, kad Vakarų strategija Rusijos atžvilgiu turi keistis – nebe laikas bandyti įtikinti Vladimirą Putiną sustoti, o tiesiog laukti, kol jo agresyvi politika žlugs pati. JAV politika Rusijos invazijos į Ukrainą klausimu ilgą laiką buvo nukreipta ne į tai, kad Kyjivas susigrąžintų teritorijas ar nugalėtų Maskvą, o į tai, kad įtikintų Rusijos vadovą V. Putiną, jog jo puolimas galiausiai žlugs.

Rusijos propagandos žinutės apie Lietuvą tampa vis agresyvesnės. Vis sparčiau siekiama diskredituoti šalį tarptautinėje arenoje ir kurstyti nepasitikėjimą Vakarų sąjungininkais.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad Vakarai Ukrainai davė „nesulaužomą pažadą“ – pasak jo, Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu pasitikėti negalima, o agresiją būtina stabdyti griežtesnėmis priemonėmis.

Kanados senatorė Rebecca Patterson ketvirtadienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė jokiu būdu negali leisti, jog Ukraina pralaimėtų karą su Rusija, ir turėtų parodyti ryžtą, praneša „Ukrinform“. Senatorė pabrėžė, kad Vakarų valstybių užduotis yra užtikrinti, jog bet kuris potencialus agresorius, kad ir kas jis bebūtų, aiškiai suprastų, jog Vakarų pajėgumas ir ryžtas neleis jam laimėti, o agresijos kaina jam bus nepriimtina.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko pareiškė, kad Vakarai, atsisakydami priimti Ukrainą į NATO ir perimdami įtaką svarbiausioms šalies institucijoms, pažeidė šalies suverenitetą ir prisidėjo prie Rusijos karo. Ji įsitikinusi – „lemtinga Vakarų klaida“ atvėrė kelią Vladimiro Putino invazijai. J. Tymošenko, į valdžią atėjusi po Oranžinės revoliucijos, įspėja, kad jos šalis virsta „beteise kolonija“, prarandančia suverenitetą.

Kas šiandien yra „Vakarai“ – geografinė, kultūrinė ar politinė sąvoka? Atsakymas į šį klausimą tampa lemiamas ne tik sprendžiant Ukrainos likimą, bet ir suprantant gilius civilizacinius konfliktus, kuriuose susiduria skirtingos pasaulėžiūros. Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai supranta ir atmeta Vakarus, patys Vakarai vis dar ieško savo tapatybės, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, nė nesistengia.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad sprendžiant karą Ukrainoje dažnai girdimi tik skambūs pažadai bei antraštės, o ne realūs veiksmai. Apie tai jis kalbėjo interviu ukrainiečių portalui „Kanal 24“. Landsbergis: būsiu laimingas, kai ginklai, už kuriuos sumokėjo Europa ir pristatė amerikiečiai, bus panaudoti prieš Rusijos taikinius Vis dėlto, anot jo, svarbu neprarasti vilties, kadangi yra galimybė, jog situacija gali pasikeisti.

Interviu laikraščiui „Die Zeit“ Ursula von der Leyen pareiškė, kad „Vakarų, kokius mes pažinojome, nebėra“, o Vašingtono nenuspėjamą elgesį ir tarifų chaosą priešpastatė ES įsipareigojimui „nuspėjamumui“ ir pasaulinei prekybai. Europos Komisijos pirmininkė pareiškė, kad Europa yra geriausia vieta demokratijai, lygybei, sveikatos apsaugai ir viduriniajai klasei. „Visi prašo daugiau prekybos su Europa – ir kalbama ne tik apie ekonominius ryšius.

Rusijos karas prieš Vakarus jau vyksta, o nepripažinus šio fakto Vakarų pralaimėjimas yra tik laiko klausimas, perspėjo buvęs Ukrainos finansų ministras Oleksandras Danyliukas, rašo Sky news“. Anot jo, Maskva vis labiau pabrėžia, kad nemato paliaubų galimybės, toliau didina ginklų gamybą. „Visi šie rodikliai rodo, kad Rusija vis labiau stengiasi ne tik kariniu būdu užgrobti Ukrainą, bet ir destabilizuoti bei užvaldyti Vakarus“, – „Royal United Services Institute“ rašo jis.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma BBC apžvalgoje.  Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekia. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Rudeniui vis labiau įsibėgėjant, dangus ruošia neįtikėtiną spektaklį, kuris sužavės visus nuo astronomijos mėgėjų iki paprastų smalsuolių. Tamsiuose rudens vakaruose žadami įspūdingi žvaigždynai ir supermėnulis. Norint nepraleisti geriausių akimirkų ir pamatyti, ką siūlo dangaus platybės, verta žinoti, kur ir kada geriausia žvelgti į žvaigždes.

Kinijos valstybinė saugumo agentūra trečiadienį perspėjo studentus, turinčius prieigą prie konfidencialios informacijos, neįsimylėti „gražių vyrų“ ar „gražių moterų“, galinčių sugundyti juos šnipinėti užsienio valstybėms. Pekino valstybės saugumo ministerija nuo pernai, kai atidarė „WeChat“ paskyrą, reklamuoja teiginius, kad užsienio šnipai stengiasi suvilioti lojalius kinus išduoti savo šalį – dažnai baisiais ir neįprastais būdais.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) aukšto rango pareigūnas „Bankiras“ ir jo vyrai jau daugiau nei dvejus metus bando atremti Rusijos puolimus Ukrainos fronto linijose. Tačiau tik dabar jie pagaliau gali smogti ten, iš kur kyla tikrasis pavojus: Rusijos teritorijoje.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pagrasino Vakarams, kad jie, „leisdami“ Ukrainai naudoti raketas ir ginklus smogti Rusijai, žaidžia su ugnimi ir kad Maskva nepaliks tokių veiksmų be atsako, praneša „Reuters“. Pareiškime Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad už pastarojo meto atakų virtinės įžvelgia Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos ranką, ir kaltino Vašingtoną ir Londoną eskaluojant konfliktą, leidžiant Ukrainai prieš Rusijos taikinius naudoti jų tiekiamas tolimojo...

Pergalę NBA dvikovoje iškovojo Denverio „Nuggets“ (56/24) ekipa. Michaelo Malone'o auklėtiniai savo sirgalių akivaizdoje 116:107 (26:28, 23:24, 34:28, 33:27) nugalėjo Minesotos „Timberwolves“ (55/25) komandą. Denverio ekipa po šios pergalės Vakarų konferencijoje pakilo į pirmąją vietą. Nugalėtojus į priekį vedė žvėriškai žaidęs Nikola Jokičius. Jis per 38 žaidimo minutes surinko 41 tašką (14/18 dvit., 2/2 trit., 7/12 baud.

Vakarų kompanijų priverstinio pasitraukimo iš Rusijos nuo karo Ukrainoje pradžios nuostoliai viršijo 107 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 99 mlrd. eurų), skelbia „Reuters“, išanalizavusi šių bendrovių finansines ataskaitas. Agentūra pažymi, kad, palyginti su ankstesne, pernai rugpjūtį atlikta analize, finansiniai nuostoliai, apimantys nurašymus bei negautas pajamas, išaugo beveik trečdaliu.

Karui Ukrainoje tęsiantis, vis aštrėja kalbos apie galimą pavojų Lietuvai ar net visiems Vakarams. Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad grėsmė išliks tol, kol Vakarai galutinai nesupras, kad ji reali, tačiau tai, deja, gali įvykti tik tada, kai patys „gausime tiesiai į akį“. Apie tai V. Landsbergis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Visai šalia siaučiant karui, kovos, regis, vyksta ir mūsų šalies viduje. Tiesa, politinės.

Minėdami antrąsias plataus masto invazijos į Ukrainą metines, Vakarai turėtų konfiskuoti Rusijos centrinio banko 350 mlrd. dolerių užsienio aktyvų. Tai turėtų didžiulę simbolinę ir praktinę naudą, nes pakeltų Ukrainos kovinę dvasią, pademonstruotų vienybę, nubaustų Rusiją ir papildytų sparčiai tuštėjantį Kyjivo iždą. Vienas iš argumentų prieš tokį žingsnį yra tas, kad tarptautinė finansų sistema priklauso nuo pasitikėjimo. Ji neturėtų priklausyti nuo politinių užgaidų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį reporteriams sakė, jog Ukrainai reikia visų Vakarų solidarumo, kad ji galėtų įveikti Rusiją. „Europos Sąjunga dabar Ukrainai duoda net daugiau nei JAV, nors JAV niekas negali pranokti kalbant apie karinę pagalbą“, – sakė ministras.

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa sako, kad Ukraina karą laimėtų greičiau, jei gautų leidimą šaudyti į Rusiją Vakarų ginklais. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“ saugumo ir gynybos redaktorei Deborah Haynes. Neižpapa mano, kad karo eiga būtų buvusi kitokia Anot jo, Ukraina greičiau laimėtų karą, jei gautų leidimą šaudyti Vakarų ginklais į Rusijos gilumoje esančius taikinius.

Vakarams turi rūpėti savo pačių saugumas, o ne Rusijos ateitis, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vis garsiau girdžiu susirūpinimą Rusijos ateitimi, tačiau ji pati turi išspręsti savo problemas, o Vakarams, tarptautinei bendruomenei turi rūpėti mūsų pačių saugumo sustiprinimas ir greita Ukrainos pergalė“, – ketvirtadienį sakė Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas.

 Po to, kai Jungtinės Valstijos ir sąjungininkės atakavo Irano remiamus hučių sukilėlius Jemene, vienas Irako pareigūnas apkaltino Vakarus plečiant konfliktą ir kurstant įtampą regione. Vakarai vis kalba apie tai, kad būtina ginti „žmogaus ir gyvūnų teises“, tačiau tai yra veidmainystė, nes akivaizdu, kad jiems nerupi Palestinos moterys, vaikai ir civiliai Gazoje, socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše rašė Irako ministro pirmininko patarėjas politikos klausimais Fadi al-Shamri.

Sekmadienį Niujorke (JAV) baigėsi prestižinis „Didžiojo kirčio“ serijos „US Open“ vyrų teniso turnyras, kurio finale serbas Novakas Džokovičius (ATP-2) per 3 val. 17 min. 6:3, 7:6 (7:5), 6:3 nugalėjo Daniilą Medvedevą (ATP-3) ir iškovojo jau 24-ą „Didžiojo kirčio“ trofėjų karjeroje. Su šiuo titulu N.Džokovičius pavijo Margaret Court ir yra daugiausiai „Didžiojo kirčio“ vienetų varžybų titulų iškovoję žaidėjai teniso istorijoje.

Kodėl Ukrainos kontrpuolimas – lėtesnis, nei tikėtasi? Ekspertai sako, kad Ukrainos pasiekimai fronte tokie, kokia Vakarų parama – per menka ir šalį pasiekianti per vėlai. Ar Lietuvos parama neapsiriboja tik žodžiais? Ar mūsų pačių investicijos į saugumą – taiklios? Ar brangiausias visų laikų pirkinys turi būti tankai? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų pokalbyje su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku – „Dėmesio centre“ pirmadienį 19.30 val.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Lietuvoje ilgalaikis planavimas nebuvo pati didžiausia stiprybė. Mūsų šalis labai aiškiai žinojo, ko nori, kai buvo stojama į Europos Sąjungą ir NATO, bet paskui prasidėjo mėtymasis tai į vieną, tai į kitą pusę. Paskui buvo pradėta suvokti, kad būtų gerai pasitvirtinti Lietuvos ateities viziją bent keliems dešimtmečiams į priekį, mat sakoma, kad geriausias būdas numatyti ateitį yra ją sukurti.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Kinijos premjeras Li Qiangas antradienį šalies šiaurėje pradėdamas „vasaros Davosu“ vadinamą susitikimą pasmerkė pastangas Vakaruose mažinti riziką pasaulio ekonomikai ir pavadino jas neteisingu pasiūlymu. „Vakaruose kai kurie žmonės triukšmingai reklamuoja tai, kas vadinama „priklausomybės ir rizikos mažinimu“, – delegatams sakė Li Qiangas. „Šios dvi sąvokos.

Karas, šiuo metu vykstantis tarp Rusijos ir Ukrainos, prasidėjo 2014 m. Jis prasidėjo nuo Rusijos ir Ukrainos nesutarimo, kur link turi sukti Ukraina. Šis klausimas buvo toks svarbus Maskvai, kad ji rizikavo savo santykiais su Vakarais aneksuodama Krymą ir įsiverždama į Rytų Ukrainą.  2022 metais Rusija išplėtė karą ir tai virto žemės drebėjimu Europai.

Eina 16-as Rusijos karo prieš Ukrainą mėnuo. Profesorius Vytautas Landsbergis yra sunerimęs dėl to, kaip šis karas vadinamas Vakaruose ir skatina Rusiją pagaliau pasisakyti, ji yra Vladimiras Putinas, ar ne.  Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vytautu Landsbergiu.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo pakeitimams, kurie leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarais maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje, bei nustatytų teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.   Už Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas – kitą savaitę.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu pasmerkė Pekino pratybas greta Taivano krantų ir perspėjo, kad „atrodo, kad jie bando ruoštis karui prieš Taivaną“. Seimo narys Matas Maldeikis sako, kad Taivano atgavimas Kinijai būtų simbolinis žingsnis link pasaulyje žaidimo taisykles diktuojančios imperijos atkūrimo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad šalies prezidento Vladimiro Putino priimtoje naujojoje užsienio politikos strategijoje Vakarai įvardijami kaip keliantys egzistencinę grėsmę Maskvai.  Politikos strategijoje „pripažįstamas grėsmių mūsų šalies saugumui ir vystymuisi, kurias lemia nedraugiškų valstybių veiksmai, egzistencinis pobūdis“, sakė S. Lavrovas per televiziją transliuotame Rusijos saugumo tarybos posėdyje.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pripažįsta, kad sankcijos gali pakenkti Rusijos ekonomikai, rašo „Sky news“. Jis šiandien pirmininkavo susitikimui su vyriausybės pareigūnais. Iki šiol Kremliaus vadovas ne kartą aiškino, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijai nepadarė didelės žalos ir teigė, kad Vakarams esą nepavyko pasiekti savo tikslų. Vis dėlto trečiadienį jis pripažino, kad Vakarų įvestos priemonės gali turėti tam tikrą poveikį Rusijos ekonomikai.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos konfrontacija su Vakarais tikriausiai truks ilgai, nes Maskvos karinė intervencija Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus. „Jei kalbėsime apie karą plačiąja prasme: konfrontaciją su Vakarų šalimis, hibridinį karą... tai tęsis ilgai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Viena galingiausių žmogaus paskatų yra pagieža. Jei kada nors buvote pažemintas, gali būti, kad pyktį dėl to jausite visą likusį gyvenimą. Ji gali formuoti tiek jūsų bendravimą kasdieniame gyvenime, tiek jūsų politiką ir pasaulėžiūrą. Tai daug ką paaiškina apie rusų, o ypač jų prezidento Vladimiro Putino, elgesį karo Ukrainoje metu. Bent jau tokią tezę išsakė rusų sociologas Grigorijus Judinas – vienas iš nedaugelio, numačiusių neišprovokuotą V. Putino ataką prieš Ukrainą.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino žodžiai apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje yra „informacinė operacija“, tolima tikrovei, pareiškė Karo studijų institutas (ISW), rašo „BBC Russian“. Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad su autoritariniu Baltarusijos lyderiu Aliaksandu Lukašenka susitarė dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje. Jis taip pat pareiškė, kad iki 2023-ųjų pabaigos šalyje bus pagaminta daugiau kaip 1 500 tankų.

Ukraina diplomatiniais kanalais perdavė Kinijai kvietimą dalyvauti įgyvendinant ukrainiečių taikos formulę Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Tai per spaudos konferenciją su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paliaubos tiesiog kaip reiškinys niekam netinka, nes mes su jomis gyvenome gana ilgai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino Vakarus kurstant ilgus „konfrontacijos metus“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, aljansui AUKUS sudarius susitarimą dėl atominių povandeninių laivų. „Anglosaksiškasis pasaulis, kurdamas tokias struktūras kaip AUKUS ir plėsdamas NATO karinę infrastruktūrą į Aziją, daro rimtą pareiškimą dėl daugelio konfrontacijos metų“ regione, per televiziją pareiškė S. Lavrovas.

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) iki 2030 metų planuojant visiškai integruotis į Vakarų Europos transporto sistemą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šio sektoriaus integracija į Vakarus yra vienas svarbiausių Lietuvos tikslų. „Jeigu pažvelgtume į visą mūsų atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, Lietuva yra pilnai politiškai integruota Vakarų dalyvė. Lygiai taip pat Lietuva su euro įvedimu kažkada baigė savo finansinę integraciją.