vakarai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija ir jos sąjungininkės derasi su Kyjivu dėl būsimų saugumo garantijų, rengiantis tvariai taikai Ukrainoje. „Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai“, – sakė jis savo kalboje Vokietijos parlamentui.

Praėjus daugiau nei metams po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Kinija paskelbė 12 punktų taikos planą, kuris pasirodė po Vakarų mestų kaltinimų, kad Kinija planuoja apginkluoti Rusiją. Anot tarptautinio saugumo ekspertės Eglės Murauskaitės, Kinija tokiu būdu siekia parodyti, kad yra neutrali šiame konflikte, bei jį įšaldyti, nes jis nukreipia Vakarų akis nuo situacijos Taivane.

okietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą. Po derybų su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi O. Scholzas pabrėžė, kad besivystančios šalys patiria neigiamą poveikį dėl karo sukelto energijos ir maisto trūkumo, ir sakė besitikintis, kad Indija padės užtikrinti svarbiausių produktų tiekimą į Aziją, Afriką ir Amerikas.

Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių proga kyla klausimas: ar šis karas negali baigtis taip, kaip baigėsi 2014 m. Rusijos įvykdyta dalies Ukrainos okupacija? Vakarai tada pademonstravo susirūpinimą, bet prisitaikė prie to, kas įvyko, nors tarptautinė teisė buvo sutrypta.  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Vakarų valstybės, teikdamos pagalbą Ukrainai, efektyviai išnaudojo savo galimybes, tačiau trūksta greičio įgyvendinant priimtus sprendimus, sako Miucheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis šalies vadovas Gitanas Nausėda. „Vakarų valstybės išnaudojo savo galimybes pakankami nemažai ir efektyviai, bet šiandien labiausiai trūksta greičio.

Penkių Vakarų valstybių užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad Izraelio vyriausybės sprendimas tęsti nausėdijų statybas jiems kelia didelį nerimą. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovai sakė: „Griežtai nepritariame šiems vienašališkiems veiksmams, kurie tik didins įtampą tarp izraeliečių ir palestiniečių ir pakenks pastangoms derybomis pasiekti dviejų valstybių sprendimą.

Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją reikštų ne tik visų rusų užgrobtų teritorijų susigrąžinimą, bet ir užtikrinimą, kad Rusija daugiau Ukrainos nebepuls, pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:49 | Ukrainiečiai numušė „Wagner“ lėktuvą Ukrainiečiai virš Bachmuto, esančio Ukrainos Donecko srityje, numušė „Wagner“ priklausantį šturmo lėktuvą Su-24, rašo UNIAN.

Per ateinančius šešis mėnesius įvyks daug tragedijų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęs kovą už savo valstybę, o Ukrainos civiliai ir toliau tvers kasdienes Rusijos atakas. Žus tūkstančiai nepakankamai aprūpintų ir prastai vadovaujamų Rusijos karių ir taip bus sunaikinti likę šios šalies koviniai pajėgumai. Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų Jungtinio štabo vado, generolo Marko Milley‘aus, Rusijos kariuomenė jau skaičiuoja „daug daugiau nei 100 000 mirčių ir sužeidimų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad okupantai degina savo karių kūnus, kad nuslėptų patiriamus nuostolius, skelbia UNIAN.   Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:47 | Berdjanske Ukrainos naikintuvai atakavo rusų laikinai perimtą aerodromą  Vakar Ukrainos naikintuvai laikinai okupuotame Berdjanske atakavo aerodromą, skelbia „Ukrinform“.  Apie tai pranešė Berdjansko miesto karinė administracija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę dieną surengė galingus smūgius prieš okupantus. Pranešama, kad kariai daugiau nei dvi dešimtis kartų smogė į rusų personalo ir technikos koncentracijos zonas, taip pat surengė tris smūgius į priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas.   Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:54 | Stoltenbergas: NATO šalys Ukrainai jau suteikė pagalbos už 120 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime sako, kad šiuo metu valstybės tarnybos didžiausią dėmesį skiria tam, ką ruošia okupantai. Pasak Ukrainos prezidento, apie tai jis kalbėjosi su kariškiais ir žvalgybos vadovu.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Vakarų sąjungininkus teikti daugiau karinės paramos Ukrainai, rašo „The Guardian“. Kyjivo pareigūnai ragina partnerius siųsti Ukrainai naikintuvus. Anot M. Podoliako, kai kurie ES lyderiai „mano, kad Ukrainai nereikėtų duoti ginklų, nes karas išplis į Europą“. Tačiau jis pateikė dvi priežastis, kodėl ginklai Ukrainai turėtų būti tiekiami.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis. Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Rusija, vykdydama beatodairiškus išpuolius prieš civilius gyventojus ir nekarinius taikinius, perkėlė savo karą Ukrainoje į „kitą pakopą“. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino taip pat kritikavo Maskvą už tai, kad ji išprovokavo Vokietiją ir Jungtines Valstijas siųsti Ukrainai modernius tankus.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų šalių sprendimas aprūpinti Ukrainą moderniais tankais reiškia, jog Berlynas ir Vašingtonas, pritarę ginklų tiekimui Kyjivui, įsitraukė į konfliktą. „Europos sostinės ir Vašingtonas nuolat skelbia pareiškimus, kad įvairių rūšių ginklų, įskaitant tankus, siuntimas jokiu būdu nereiškia jų dalyvavimo karo veiksmuose. Mes su tuo griežtai nesutinkame.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu trečiadienį palygino su nacių lyderio Adolfo Hitlerio „galutiniu sprendimu“ – Holokausto planu. S. Lavrovas, dėl kurio komentarų apie A. Hitlerį ir žydus pernai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė retą atsiprašymą, naujausią pastabą išsakė savo metinėje spaudos konferencijoje. „Visai kaip Napoleonas mobilizavo praktiškai visą Europą prieš Rusijos imperiją, visai kaip Hitleris mobilizavo ir užėmė.

Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė sako, kad Vakarai turi atsiprašyti Ukrainos už tai, kai abejojo jos valstybės tikrumu ir tvirtumu. „Už tokius klystkelius mes šiandien turime atsiprašyti ukrainiečių, todėl viena pirmųjų noriu tarti – atleiskite“, – per Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Seime penktadienį sakė P. Kuzmickienė.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių sprendimai tiekti Ukrainai ginklus, įskaitant lengvuosius tankus, tik dar labiau apsunkins ukrainiečių gyvenimą. „Šis tiekimas negali nieko pakeisti ir nepakeis... [Jis] gali tik ilginti Ukrainos žmonių kančias“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalisto klausimą dėl praėjusią savaitę priimto Prancūzijos sprendimo nusiųsti Ukrainai šarvuotosios technikos.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį į Atlanto vandenyną pasiuntė fregatą (karo laivą), ginkluotą naujos kartos hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis, praneša „Reuters“. Taip V. Putinas tarsi davė žinią Vakarams, kad Rusija nesitrauks iš Ukrainos. Rusija, Kinija ir JAV lenktyniauja kurdamos hipergarsinius ginklus. Šie ginklai dėl savo greičio yra laikomi būdu įgyti pranašumą prieš priešininkus.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Bene svarbiausias ir baisiausias besibaigiančių metų įvykis – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Daliai analitikų kalbant apie 2023 metais ateisiančią kruvino konflikto pabaigą, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūno Liekis sako, kad pergalę nulems tai, kuri pusė investuos daugiau lėšų.

Trečiadienį Rusija paskelbė naują branduolinį grasinimą Vakarams, rašo „Daily Mail“. Į pietvakarius nuo Maskvos demonstratyviai koviniam naudojimui parengta strateginė raketa „Yars“. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip didžiulė raketa montuojama į talpyklą Kozelsko kariniame miestelyje Rusijos vakarinėje Kalugos srityje. Raketa gali smogti taikiniams JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos užpulta Ukraina moka ir Vakarų neryžtingumo kainą, trečiadienį atidarydama Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos parlamentų narių Asamblėjos sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Ši sesija sušaukta jau dešimtą mėnesį vykstant žiauriam Rusijos karui prieš Ukrainą.

Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš šalia Lietuvos esančią Astravo atominę elektrinę. Mūsų šalies pareigūnai teigia, kad tokios informacijos neturi, tačiau pranešimą vertina rimtai. Dalis ekspertų ramina, kad Rusija nedrįstų sukelti tiesioginės grėsmės NATO valstybei, tačiau aljansas jau ne kartą kritikuojamas dėl esą per silpno atsako Kremliaus grasinimams.

Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“. Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.

Įtakingas Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas, kuris siejamas su prezidentu Vladimiru Putinu ir kuriam Vašingtonas ir Europos šalys taiko sankcijas, pirmadienį pripažino, kad buvo kišamasi į Vakarų šalių rinkimus. „Ponai, mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurgiškai ir savaip, kaip sugebame. Tikslių operacijų metu iš karto pašalinsime ir inkstus, ir kepenis“, – ironiškame pareiškime, kurį citavo jo komanda, sakė J. Prigožinas.

Ukraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą. „NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Buvęs JAV karo pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė turėtų iki Naujųjų metų atsiimti visas rusų užgrobtas teritorijas, o iki kitų metų vasaros – išlaisvinti Krymą. Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad toks pareiškimas gali sukelti per didelius lūkesčius, kuriems neišsipildžius gali prasidėti politinės abejonės.

Naujoji italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, parlamente dėstydama savo vyriausybės prioritetus, pareiškė, kad „Italija yra visiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“. Ji teigė, kad jos tikslas „nėra sulėtinti ar sabotuoti Europos integraciją“, bet padaryti ją veiksmingesnę sprendžiant krizes. G. Meloni pabrėžė, kad Italija „ir toliau bus patikima NATO partnerė remiant Ukrainą“, kilus susirūpinimui dėl jos koalicijos partnerių prorusiškos pozicijos.

Įtakingas leidinys „The Economist“ savo straipsnyje pažėrė kritikos Vakarų ekonominėms sankcijoms Rusijai. Esą jos nepasiekė savo tikslo, nes šalies ekonomika šiuo metu yra kur kas gyvesnė nei kai kurių Europos Sąjungos ekonomikų, ir net automobilių pramonė Rusijoje atsigauna. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusija sankcijoms ruošėsi iš anksto, užsukdama dujų kranelius, tačiau kuo šalies kariuomenė labiau klimpsta Ukrainoje, tuo labiau sankcijos veiks dalį pramonės šakų.

Kaltindamas Vakarus ruošiant išpuolius prieš Baltarusiją jos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka šaukiasi dėmesio šalies ekonomikai eižėjant į šipulius, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Visi tie kalbėjimai man primena tokį pagalbos šauksmą. Iš mūsų turimos informacijos, ekonomika yra šipuliuose, subyrėjusi, dėl sankcijų, dėl izoliacijos.

Visų Vakarų valstybių žvilgsniams nukrypus į Rusiją, daugeliui kyla klausimas, ką šios valstybės darytų, jei Rusija panaudotų bet kokio pobūdžio branduolinį ginklą. Tai buvo labai aiškiai įvardinta, teigia Marius Laurinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas aiškino, kad reikia įsiklausyti į Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų žodžius, nes jie pasiuntė labai aiškią informaciją.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“. „Bet koks sprendimas įgyvendinti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės regionų aneksiją neturėtų jokios teisinės vertės ir turėtų būti pasmerktas“, – pareiškime nurodė A. Guterresas. „Su tuo negalima taikytis“, – pabrėžė JT vadovas.

Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę. V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių.

Vakarų šalių vyriausybės skatina savo ginklų gamintojus didinti gamybos apimtis, kad būtų papildytos atsargos, smarkiai sumažėjusios aprūpinant ginkluote Ukrainą, kuri jau septintą mėnesį grumiasi su Rusijos agresija.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda septintą mėnesį, bet daugelis Afrikos šalių dar neparodė tvirtos paramos Kijevui. Pirmosiomis konflikto dienomis 17-ai Afrikos šalių atsisakius paremti JT rezoliuciją, smerkiančią Rusiją, keli Europos diplomatai, paskirti į Afrikos sostines, surengė šou, prieštaraudami Afrikos lyderiams dėl to, kad jie nesipriešino invazijai.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys įvedė precedento neturinčias sankcijas Kremliui. Jau nemažai kalbėta apie turto konfiskavimą, oro erdvės uždarymą ir finansinius apribojimus, tačiau naujausia strategija, kurios ėmėsi Vakarai, bandydami sutramdyti Rusiją, yra eksporto kontrolė.

Iš sankcionuoto Rusijos oligarcho Dmitrijaus Pumpjanskio atimta 65 mln. svarų vertės jachta antradienį bus parduodama viešame aukcione Gibraltare. Tai bus pirmasis prabangus turtas, kuris bus parduotas po to, kai Vladimirui Putinui įsiveržus į Ukrainą Vakarų šalys pritaikė gausybę sankcijų tiek Rusijos lyderiams, tiek oligarchams.

Vengrijos dešiniojo sparno premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad „globalistai gali prasmegti į pragarą“, kviesdamas Amerikos konservatorius susiburti bendrai pasaulinei kovai su progresyviaisiais. Nacionalistinių pažiūrų Vengrijos lyderis pasirodė kaip garbės svečias Konservatorių politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) Teksase, kur jo ugninga kalba buvo pasveikinta audringais plojimais.

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Vakarų valstybių grupė trečiadienį sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu. Mokėjimų atidėjimas nuo rugpjūčio iki bent 2023 metų pabaigos buvo suteiktas Ukrainos vyriausybės prašymu, kuriame Kyjivas pažymėjo, jog mokėjimų atidėjimas jam leistų sutaupyti kuo daugiau pinigų užsitęsusiam karui su Rusija.

Ukrainą užpuolusios Kremliaus pajėgos neatostogauja, todėl Vakarai ukrainiečiams turi siųsti daugiau ginklų, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo prieš pirmadienį vykstantį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį. „Kadangi Briuselis išeina atostogų, tai gera proga priminti, kad Rusijos kariai neplanuoja pasiimti laisvų dienų nuo tolesnio Ukrainos puolimo“, – žurnalistams sakė Lietuvos ministras.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pavadino karo nuniokotą Kyjivo priemiestį Borodianką „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simboliu. X. Bettelis surengė vizitą į Ukrainą po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Italijos premjero Mario Draghi apsilankymo šioje šalyje praėjusią savaitę.

Vakarų sankcijų suvaržytos ir su laikinojo administratoriaus priežiūra dirbančios Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius pateikė prašymą trauktis iš pareigų, patvirtino administratoriaus atstovas. „Galiu patvirtinti, kad administratorius tokį prašymą yra gavęs“, – BNS patvirtino laikinajam administratoriui atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ projektų vadovas Giedrius Galdikas. Prašymą R. Proscevičius pateikė praėjusį penktadienį.

Istorijos negalima perrašyti, iš jos reikia mokytis, o komunizmo nusikaltimų įvertinimas turi atsirasti Vakarų politinėje darbotvarkėje, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. „Šiurkštus šantažas, agresyvus spaudimas, ultimatumų politika, ateinanti iš imperinių Rytų, vis dar gyva.

Karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, bet kai kurių Vakarų pasaulio vadovų širdžių ir protų – nepasiekia. Jiems, pasak politikos apžvalgininkų, Ukraina yra vis dar tolima šalis, kurios karas kainuoja brangiai, grasina nestabilumu, bet neskauda tiek, kad nesiūlytų jo baigti su dideliais teritorijų praradimais arba „išsaugotu Putino veidu“. Savo ruožtu Rytų ir Vidurio Europos valstybės karą jaučia labai aštriai ir jo alsavimas verčia imtis ne tik skubių sprendimų, pagalbos Ukrainai, bet ir nes...

Vakarų šalių interesas remti Ukrainos suverenitetą užima svarbią vietą diplomatinės kovos lauke, tačiau vietoj konkrečios pozicijos kai kurios Europos valstybės bando Ukrainą „sutaikyti“ su Rusija, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo „Financial Times“, rašo „Kanal 24“. Vis dėlto V. Zelenskis atsisakė įvardyti valstybes, kurios kompromituoja savo sąžinę.