vakarai

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos Federacijas bando panaikinti Vakarų sankcijas per šantažą – pasitekdama dėl grūdų trūkumo kilusią maisto krizę bei pabėgėlius. „Yra du pirštai, kuriuos jie įkišo į Vakarų ginklo vamzdį. Pirmasis yra pabėgėliai, susiję su maisto krize, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, kurie daugiausia priklauso nuo maisto iš Ukrainos.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti „ant to paties grėblio“ ir nešvelninti sankcijų, įvestų Maskvai po invazijos į Ukrainą. Taip ji trečiadienį teigė interviu delfi.lt komentuodama užstrigusias Europos Sąjungos (ES) derybas dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai bei Pasaulio ekonomikos forume Davose buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio nuskambėjusį pasisakymą, jog Ukraina dalį teritorijos turi atiduoti Rusijai.

Premjerė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems. „Jaučiame ir matome, kad Kremliaus propaganda bando konstruoti naratyvą, kad štai, žiūrėkite, Vakarai nustatė daug įvairiausių sankcijų ir dėl to Vakarų šalys patiria daug ekonominių iššūkių, mums svarbu čia nepasimauti ant propagandos kabliuko“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.

Sankcijų Rusijai atšaukimas yra derybų tarp Kyjivo ir Maskvos dalis, teigia Ukrainą brutaliai užpuolusios Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi S. Lavrovo komentarais Kinijos naujienų agentūrai „Xinhua“.  Šeštadienį anksti išplatintame pranešime S. Lavrovas teigia, jog derybos vyksta sunkiai, bet tęsiasi, tuo tarpu Kyjivas penktadienį vakare perspėjo, kad derybos gali žlugti.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos atakuoja transporto infrastruktūrą, kuri naudojama ginkluotei iš Vakarų sąjungininkių gabenti, pareigūnams kiek anksčiau pranešus apie smūgius jungčiai su Rumunija. „Rusija naikina Ukrainos transporto infrastruktūrą – tiltus ir geležinkelius, siekdama sulėtinti mūsų sąjungininkių ginklų tiekimą į frontą“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, ilgą laiką demonstravęs paramą Rusijai, dabar galimai veikia be Kremliaus žinios. Ukrainos valdžia skelbia, kad  A. Lukašenka veda atskiras derybas su Vakarais be Vladimiro Putino sutikimo. Taip interviu laikraščiui „Meduza“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Jie labai aktyviai bandė įtempti Baltarusiją į karą.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prabilo apie Vakarų lyderių reakciją į karą Ukrainoje. Jos teigimu, Vokietija pati užsinėrė kilpą ant kaklo, didindama priklausomybę nuo rusiškų dujų. O štai Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO smarkiai padidintų Lietuvos saugumą. Premjerė įžvelgia ir Vakarų „mąstymo klaidą“ – esą jie vertina Vladimirą Putiną, vadovaudamiesi mitais, kad jis gali būti siejamas demokratija. I. Šimonytės teigimu, „nėra jokio Putino veido“, kurį reikėtų saugoti.

Maskva pagrasino pradėti teisminį procesą, jei Vakarų šalys paskelbs, kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, pirmadienį pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai savaitgalį kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Rusijos mokėjimų užsienio valiuta reitingą iki „atrankinio įsipareigojimų neįvykdymo“. Rusija praėjusią savaitę atliko mokėjimus už JAV doleriais denominuotas obligacijas rubliais, nes dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos sutrukdė jai atlikti mokė...

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie tolimesnius Rusijos kariuomenės tikslus ir nepakankamą Vakarų paramą karine technika. Jo teigimu, rusai nusitaikė į Donbaso ir Pietų Ukrainos regionus. Taip pat šalies vadovas įspėjo, kad Rusija ketina didinti spaudimą Ukrainos rytuose, praneša „The Guardian“. „Mes stipriname gynybą rytiniame Donbaso regione.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. „Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

Betarpiška kaltė už Ukrainą apėmusią katastrofą tenka nusikalstamam Kremliaus režimui ir jo svaičiojančiam bei kerštingam lyderiui – Vladimirui Putinui. Tačiau gilesnė atsakomybė tenka šalims, kurios yra daug kartų didesnės, turtingesnės ir galingesnės negu Rusija. Jos galėjo šią katastrofą užgniaužti arba ją atgrasyti, bet to nepadarė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė naujai kadencijai paskirti šiuo metu pareigas einančią centrinio banko vadovę Elvirą Nabiuliną. Nuo 2013 metų bankui vadovaujanti 58 metų E. Nabiulina padėjo išlaviruoti Rusijos ekonomiką per ankstesnį Vakarų sankcijų, paskelbtų dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, etapą, taip pat tarp ​​didžiulių naftos kainų svyravimų ir infliacijos šuolių.

Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija. „Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Vakarų demokratines valstybes sugriežtinti sankcijas baltarusių autoritariniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Apsirūpinimas gamtinėmis dujomis nėra silpnoji Lietuvos vieta, tačiau didelė problema yra šalies priklausomybė nuo rusiškos elektros, dėl to kuo greičiau šalies tinklai turi būti sinchronizuoti su Vakarais, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Dujos nėra silpnoji Lietuvos vieta, kalbant apie SGD (suskystintųjų gamtinių dujų – BNS) terminalą. Bet Lietuvoje didelė problema yra priklausomybė nuo elektros.

Vakarų valstybių Rusijai pritaikytos sankcijos turėtų būti toliau griežtinamos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Taip šalies vadovas kalbėjo trečiadienį vykusiame susitikime su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss, kurio metu aptarta karinė pagalba Ukrainai, dar griežtesnių sankcijų taikymas Rusijai, NATO rytinio flango gynyba, pranešė Prezidentūra.

Jungtinės Valstijos ir Europa turi „laikytis išvien“ atsakydamos į Rusijos karinę agresiją ir „grėsmingą retoriką“, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Aljansas „nenori karo“. „NATO nenori karo su Rusija, nesiekiame konfrontacijos“, – sakė jis britų transliuotojui BBC. „Esame gynybinis aljansas, tačiau turime užtikrinti, kad nebūtų vietos nesusipratimams, apsiskaičiavimams dėl mūsų gebėjimo ginti ir apsaugoti sąjungininkus“, – pridūrė jis.

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G. Nausėda.

JAV žvalgybos duomenys rodo, kad per potencialų Rusijos įsiveržimą į Ukrainą būtų taikoma itin brutali strategija bet kokiam civilių gyventojų priešinimuisi „sutriuškinti“, pirmadienį sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad padėtis separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje blogėja, Vakarų šalims įtariant, kad Kremlius ieško dingsties įsiveržti į kaimyninę šalį. „Deja, šiuo metu... stebime padėties Donbase blogėjimą“, – per spaudos konferenciją Maskvoje su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė pasiruošęs tęsti darbą su Vakarais dėl saugumo klausimų, kad būtų deeskaluota įtampa dėl Ukrainos. „Esame pasiruošę toliau dirbti kartu. Esame pasiruošę eiti derybų keliu“, – po derybų Kremliuje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė V. Putinas.

Vakarų šalims nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai rengiasi vykti į šią šalį, pirmadienį pranešė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. „Mes su kolegomis iš Baltijos valstybių esame preliminariai sutarę, vyksta dar tvirtinimas, dėl mūsų galimo vizito (į Ukrainą – BNS) artimiausiu metu“, – nacionaliniam transliuotojui LRT sakė G. Landsbergis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad kai kurios Vakarų šalys, įskaitant JAV, padarė klaidą, kai dėl Rusijos puolimo grėsmės nusprendė perkelti savo diplomatus iš Kijevo. „Tai, kad kai kurios ambasados – na, tai jų sprendimas – keliasi į Ukrainos vakarus, yra didelė klaida“, – sakė jis, kelioms užsienio misijoms atidarius biurus Lvivo mieste. „Nes nėra Vakarų Ukrainos; yra Ukraina, ji ištisa.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis. Ši žinia buvo paskelbta tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiamų didelio masto įsiveržimui į kaimyninę šalį. „Dalis šių mokymų artėja prie pabaigos, dalis jų bus baigti artimiausiu laiku“, – per susitikimą su V. Putinu sakė S. Šoigu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad yra „šansas“ susitarti su Vakarais dėl saugumo. Šis pareiškimas galbūt žymi Maskvos ketinimus nusileisti ir sumažinti įtampą, kilus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus pagilinus Rusijos ir Ukrainos krizę bei išsakė kritikos JAV vadovo Joe Bideno pozicijai šiuo klausimu, rodo penktadienį turkų žiniasklaidos paskelbti šalies lyderio komentarai. „Deja, Vakarai iki šiol neįnešė jokio indėlio, kad ši krizė būtų išspręsta. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogina padėtį“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, skridusiems kartu su juo iš Ukrainos.

NATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.

Augant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei baiminantis, kad Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai, o kartu ir Lietuvai, Energetikos ministerija parengė specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, BNS patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Turbūt jau rudenį buvo priimti pirmieji žingsniai rengiantis galimoms problemoms energetikos sektoriuje. Jau tada buvo pirmieji žingsniai.

Baltarusijos vyriausybė išplėtė šalių, kurioms taiko maisto produktų embargą, įvestą reaguojant į Vakarų šalių sankcijas, sąrašą, į jį įtraukdama Lichtenšteiną ir Serbiją. Anksčiau į šį sąrašą jau įtrauktos Europos Sąjungos valstybės narės, JAV, Kanada, Albanija, Jungtinė Karalystė, Islandija, Norvegija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Šveicarija.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kelti „paniką“ dėl Rusijos karių telkimo jo šalies pasienyje ir perspėjo, kad didžiausia grėsmė Ukrainai tebėra vidinė „destabilizacija“, Vakarams įspėjant apie galimą Maskvos invaziją. „Mums nereikia šios panikos“, – Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje užsienio žiniasklaidai sakė V. Zelenskis.

Tvyrant geopolitinei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei vis garsiau skambant nuogąstavimams apie galimą Rusijos karinę ataką prieš Ukrainą, Lietuvos verslas sako, kad kilus konfliktui, nukentėtų Lietuvos prekyba, darbo rinka. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tikėtina, kad daugiausiai problemų būtų dėl tranzito per Baltarusijos teritoriją į Ukrainą ir Turkiją.

Nežinojimas, apatija, kaltė, cinizmas, arogancija, godumas ir bailumas. Tai, o ne kariai, tankai, kariniai lėktuvai ir raketos, yra galingiausi Kremliaus ginklai kare prieš Vakarus. Pradėkime nuo nežinojimo. Kur vis dėlto yra ta Ukraina? Ši šalis, kad ir kur ji būtų, nelabai emociškai rezonuoja daugumos vakarų europiečių ir amerikiečių galvose. Mokykloje apie ją nesimokėme. Mes ten neatostogaujame. Mes niekada nematome jos produktų savo parduotuvėse.

Rusijai gresia sunkesnės nei kada nors anksčiau Vakarų sankcijos, jei ji įsiverš į Ukrainą, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, sąjungininkių lyderiams surengus derybas dėl Maskvos keliamos grėsmės. Informuodamas parlamentą po vėlai pirmadienį įvykusio JAV ir jų sąjungininkių Europoje pokalbio vaizdo ryšiu, B. Johnsonas dar kartą perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl įsiveržimo tikėtino poveikio.

Per savo pirmą nuo sugrįžimo į valdžią vizitą Europoje Talibanas pirmadienį Osle surengė derybas su Vakarų diplomatais dėl humanitarinės krizės Afganistane ir pareiškė, kad šis susitikimas „pats savaime yra pasiekimas“. Tarptautinė bendrija reikalauja, kad Talibanas gerbtų žmogaus teises, ir sako, jog tik tada bus galima atnaujinti pagalbos teikimą Afganistanui, kur badas gresia daugiau kaip pusei gyventojų.

Ali ir jo bendražygiai turėjo praleisti kelias savaites pasienio zonoje, kol galėjo pateikti prieglobsčio prašymus, rašo politico.eu. Ali, 32-ejų mokytojas iš Sirijos, stovėdamas vidury tamsaus Lenkijos miško, apsnigtas visą vakarą kritusio sniego, turėjo vieną norą – nebūti išsiųstam atgal į Baltarusiją. Jis sakė, kad jau maždaug tris savaites yra miške. Ali penkis kartus kirto Lenkijos sieną, tačiau su kiekvienu nauju bandymu buvo sučiuptas pasieniečių ir stumiamas atgal į Baltarusiją.

Buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis atidžiai stebi tarptautinės politikos įvykius ir mano, kad ginkluotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą tikimybė priklauso tik nuo Kremliaus svarstymų, ar karas padės Maskvai išvengti bankroto pas save viduje, ar vis tik gali būti išganingas. Politikas sako, kad šiuo metu Rusija visam pasauliui įrodinėja, jog buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ją teisingai pavadino teroristine valstybe.

Vakarų šalyse žmonės nesutaria dėl apsauginių kaukių efektyvumo. Nors vieni palaiko jų dėvėjimą kaip veiksmingą kovą su virusu, kiti mano, kad kaukė pažeidžia jų žmogaus teises. Publikacijos, kuriose pasisakoma už kaukių dėvėjimą, dažniau pateikiamos pagrindinėje žiniasklaidoje, įskaitant visuomenės sveikatos skelbimus ir televiziją.

Kijevas antradienį pareiškė, kad sveikina Vakarų ir Rusijos „pastangas“ mažinti įtampą dėl Ukrainos, šią savaitę Ženevoje prasidėjus aukšto lygio diplomatų deryboms. „Galime tik pasveikinti JAV ir Rusijos bei NATO ir Rusijos ketinimus ir pastangas sumažinti įtampą ir išspręsti visus abipusius klausimus prie derybų stalo“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame vaizdo įraše sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.

Rusijos vakaruose ateinančiais metais bus surengtos dviejų armijų štabų pratybos ir operatyvinės Baltijos laivyno grupės pratybos, pranešė Vakarų karinės apygardos pajėgų vadas Aleksandras Žuravliovas. „Kovinės ir operatyvinės parengties viršūnė 2022 metais bus dvišalės štabų pratybos dalyvaujant dviem apygardos junginiams ir operatyvinės pratybos su Baltijos laivyno pajėgų grupe“, – interviu laikraščiui „Krasnaja zvezda“ sakė A. Žuravliovas.

Vakarai su Rusija turi kalbėti vienu balsu, sako Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas. „Mums, Vakarams, reikia rasti bendrą kalbėjimo su Rusija modelį. Tai, ką dabar Rusija siūlo, yra jos pasiūlymas, bet mums patiems reikia turėti savo strategiją“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė diplomatas. „Mes, Vakarai, turime kalbėti vienu balsu“, – teigė jis. Ambasadorius dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, skirtame aptarti situaciją Rusijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų šalys turi būti atsargios, idant neįteisintų autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo. „Turėtume būti itin atsargūs, kad neįteisintume A. Lukašenkos. Bet kokios nuolaidos tik padėtų jo režimui, paskatintų naujas nelegalios migracijos bangas ir išduotų drąsius Baltarusijos žmones.

Lietuva svarstys galimybę įvesti papildomas sankcijas Baltarusijai reaguojant į pastarosios paskelbtą draudimą nuo kitų metų  iš Vakarų šalių įvežti įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, jog tokios sankcijos – pasminga poveikio priemonė. „Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus – tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, –  trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas, antradienį pranešė vyriausybė.

Reaguodamas į ES išplėstas sankcijas, Minskas išplėtė asmenų, kurių atvykimas nepageidaujamas dėl Baltarusijos pareigūnų „diskriminacijos“, sąrašą, pirmadienį pranešė baltarusių Užsienio reikalų ministerija. „Išplėsti asmenų, kurių atvykimas į Baltarusijos Respublikos ir Sąjunginės valstybės teritoriją nepageidaujamas iš šalių, sistemingai diskriminuojančių baltarusių pareigūnus, žurnalistus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sąrašai“, – nurodoma ministerijos pareiškime.

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas, penktadienį pareiškė šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mūsų ekonomika patiria beprecedentį savo mastu... spaudimą iš išorės. Tęsiami ne tik agresyvi retorika, bet ir veiksmai. Vadinasi, reiktų kruopščiai išanalizuoti mūsų taikomas priemones. Galvoju, kad tai jau padaryta“, – sakė jis per Minske įvykusį pasitarimą dėl šalies socialinio ir ekonominio vystymosi.