vakarai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos žingsniai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus „raudonų linijų“. Vaizdo ryšiu kalbėdamas vienam investuotojų forumui, V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja pasiųsti karius per Ukrainos sieną, kaip jau kelias savaites įtaria Vakarai. „Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.

Baltarusijos autokratinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas ir ateityje nesiliaus testuoti Vakarų šalių vienybės, sekmadienį perspėjo Lietuvos prezidentas. „Galime net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.

Kijevas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nesiveržti į Ukrainą, pareiškęs, kad Maskvai už tokį žingsnį tektų „brangiai sumokėti“, Vakarams baiminantis, kad Kremlius galimai ruošiasi pasiųsti karių kitapus sienos. Vakarų šalių nerimą šį mėnesį sukėlė pranešimai apie suaktyvėjusią Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos. Jungtinės Valstijos išreiškė „tikrą susirūpinimą“ dėl naujo kariuomenės telkimo pasienyje.

Kinijos hipergarsinio aparato bandymas, įskaitant itin greitos raketos paleidimą, žymi labai svarbų proveržį, bet Pekino gebėjimas praktiškai pritaikyti šią pažangią technologiją karyboje, nurodė ekspertai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ konfliktą Ukrainoje rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir siųsdami bombonešius šalia Rusijos sienų, JAV kaltinant Maskvą karių telkimu netoli Ukrainos. „(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui letalinius modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas Užsienio reikalų ministerijoje.

Nesutarimai tarp Turkijos ir Vakarų pasaulio įgavo pagreitį, kai skirtingų šalių ambasados – įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos pasiuntinius Ankaroje – pareikalavo Turkijos „teisingai ir greitai" baigti nagrinėti be teismo nuosprendžio ketverius metus kalinamo filantropo ir visuomenės lyderio Osmano Kavalos bylą. Po tokių Vakarų pareiškimų, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas smogė atgal, pagrasinęs išsiųsti pastarųjų šalių ambasadorius iš šalies.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad kolektyviniai Vakarai siekia pakeisti valdžią Baltarusijoje. „Noriu atkreipti dėmesį: padėtis išlieka įtempta, ir tai neleidžia mums nusiraminti. Jūs geriau už kitus žinote, kad nesėkmingas bandymas įvykdyti valstybinį perversmą nepakeitė priešo planų. Kolektyviniai Vakarai ir toliau kišasi į šalies vidaus reikalus, siekdami pakeisti valdžią, o pavojingiausias dalykas mums – mūsų valstybės nepriklausomybės sunaikinimas.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis. Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.

Su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako aptaręs ekonomines ir politines priemones, kaip Vakarų šalys galėtų atsakyti Kinijai į spaudimą Lietuvai dėl gilėjančių ryšių su Taivanu. Lietuvos diplomatijos vadovas tvirtino, kad JAV visiškai palaiko Vilniaus poziciją ginče su Pekinu.

Baltarusija įvykdys visus įsipareigojimus kalio chlorido pirkėjams, nepaisydama griežtinamų Vakarų sankcijų kalio pramonei, penktadienį pareiškė šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Vakarų valstybių parlamentų atstovai reiškia palaikymą Lietuvai diplomatinėje kovoje su Kinija ir kviečia Vilnių išlaikyti „dabartinę poziciją agresyvaus Kinijos elgesio atžvilgiu“. Penktadienį išplatintame pranešime, kurį pasirašė keliolikos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Europos Parlamento, smerkiamas Kinijos „politinis, diplomatinis ir ekonominis spaudimas Lietuvos Respublikai“. „Kišim...

NATO šalys jau visą savaitę iš Afganistano desperatiškai gelbėja žmones, o pastarieji pasakoja, kaip evakuacijos procesas atrodo iš vidaus. Deja talibai vis labiau riboja patekimą į Kabulo oro uostą, lėktuvai neužsipildo, o niekaip pasprukti negalintys NATO vertėjai bijo dėl savo ir šeimų gyvybės. Amerikos prezidentas pripažįsta – tai viena sudėtingiausių ir pavojingiausių evakuacijos operacijų istorijoje.

Šiuo metu paukščiai miršta visoje Amerikoje. Pietuose ir vidurio vakaruose paukščiai randami negyvi ir žūsta dėl nežinomos priežasties. Jei masinę mirtį sukelia liga, ji dar nėra identifikuota, tačiau simptomų visuma kaupiasi. Paukščiai elgiasi taip, lyg būtų akli ir visai nevengia žmonių. Paprastai, jei paukščiai vengia žmonių, tai rodo, kad jie yra sveiki.

Rusija toliau teiks paramą Baltarusijai, esant sunkiai polinei padėčiai šalyje ir Minskui patiriant Europos Sąjungos sankcijų spaudimą, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Pilietinio karo alinamos Sirijos prezidentas Basharas al Assadas buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs rinkimų, kurių Vakarai nelaiko „nei laisvais, nei teisingais“, rezultatai. Prieštaringai vertinami rinkimai, pratęsiantys B. al Assado viešpatavimą, buvo antri nuo dešimtmetį trunkančio pilietinio konflikto pradžios. Sirijos kare jau žuvo per 388 tūkst. žmonių, milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus, buvo nuniokota šalies infrastruktūra.

Rusija penktadienį oficialiai paskelbė Jungtines Valstijas ir Čekiją „nedraugiškomis valstybėmis“, išliekant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių. Rusijos vyriausybė paskelbė „nedraugiškų valstybių“ sąrašą, į kurį dabar įtrauktos tik Jungtinės Valstijos ir Čekija. Maskva nurodė, kad Čekijos ambasadai bus leidžiama įdarbinti ne daugiau nei 19 Rusijos piliečių, o JAV ambasada tokios galimybės apskritai neturės.

Amerika skelbia Rusijai naujas sankcijas ir siunčia iš šalies 10 rusų diplomatų dėl Kremliaus kibernetinių atakų ir kišimosi į rinkimus. Joe Bidenas griežtą žinią Kremliui siunčia netrukus po to, kai telefonu ragino Vladimirą Putiną gesinti augančią įtampą prie Ukrainos. Prie Ukrainos sienos Kremlius, anot Kijevo, jau sutelkė kone 110 tūkst. karių. Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje sako, kad naujo konflikto tikimybė – labai didelė.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Maskva bus priversta imtis papildomų priemonių saugumui užtikrinti, jei Vakarai nusiųs į Ukrainą karių padėti savo sąjungininkei. „Be abejo, toks scenarijus nulemtų tolesnį įtampos prie Rusijos sienų didėjimą. Žinoma, tokiu atveju Rusijai reikėtų papildomų priemonių savo saugumui užtikrinti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto jis tvirtino, kad Rusija negrasina Ukrainai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino vidaus žvalgybos agentūrą saugoti nuo Vakarų bandymų „supančioti“ šalį, Europos Sąjungai susitarus dėl naujų sankcijų Maskvai. Rusijos ir Vakarų santykiai pasiekė savo žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų, pastaruoju metu ES ir Jungtinėms Valstijoms nusprendus taikyti naujas baudžiamąsias priemonės dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Vakarus, kad pasaulis esą nesivienija kovai su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis. Sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Rusijos diplomatijos vadovas kritikavo Vakarus už įvestas sankcijas, nesustabdomas net koronaviruso pandemijos sukelto pasaulio ekonomikos nuosmukio sąlygomis.

Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo (FBK) protesto akcija vasario 14 dieną organizuojama prisidedant Vakarams, trečiadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Ten gėlyčių būna, kaspinėlių“, – sakė ji radijui „Echo Moskvy“. Atstovė pažymėjo, kad būtent taip akcijas rengia JAV, NATO, Briuselio struktūros.

Rusija pratęsė iki ateinančių metų pabaigos žemės ūkio produktų embargą šalims, paskelbusioms sankcijų Maskvai už Krymo aneksiją ir vaidmenį Rytų Ukrainos konflikte, pirmadienį pranešė vyriausybė. Atitinkamas nutarimas buvo pasirašytas praėjusį trečiadienį ir vėliau oficialiai paskelbtas. Į „juodąjį“ sąrašą, galiosiantį iki ateinančių metų pabaigos, įtraukta ir iš Europos Sąjungos išstojusi Jungtinė Karalystė. Maskva pirmąkart šį embargą įvedė 2014 metų rugpjūtį.

Jums gali nerūpėti Kiniją, bet Kinijai jūs rūpit – tokią žinią siunčia šio mėnesio neįprastas nutikimas Prancūzijos mieste Nante. Tai – pavyzdys, kaip Kinijos komunistų partija atmeta, jos nuomone, nereikšmingą vakarietišką akademinės ir kultūros laisvės sampratą. Bet koks Kinijos pavaizdavimas arba diskusija apie šią šalį bet kur pasaulyje yra potenciali grėsmė režimo legitimumui, todėl tai privalo būti kontroliuojama.

Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusija „uždaro“ sieną su Vakarais ir stiprina valstybinės sienos su Ukraina apsaugą. „Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių. Kaip jau sakiau – pusę kariuomenės apginkluoti ir uždaryti valstybės sieną su Vakarais, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, labai apgailestaudami, su savo broliška Ukraina, – sakė A. Lukašenka moterų forume.

Rusija išlieka didžiausia ilgalaike grėsme NATO, o Vakarų pasyvumas dėl Rusijos karinių veiksmų tik kursto šios šalies agresiją, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   G. Nausėda Vilniuje antradienį vykstančiame „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrų susitikime Vilniuje antradienį pabrėžė, jog pasigirstantys nauji raginimai „remtis nauja geopolitine sąranga“ laužo Vakarų liberalios demokratijos principus.

Rusija pridaro nemalonumų savo kaimynėms, bet jai stinga lėšų ir įtakos būti pasaulio masto supervalstybe. Šis raminantis požiūris visuomet vesdavo prie pernelyg atsainių veiksmų. Na, o dabar jis apskritai yra klaidingas. Afrika tampa Rusijos įtakos operacijų židiniu. Kremliaus ryšiai su šiuo žemynu bus aiškiai demonstruojami per ateinantį mėnesį vyksiantį pirmąjį Afrikos ir Rusijos viršūnių susitikimą, rengiamą Juodosios jūros kurorte Sočyje.

„Aukštas lygis“, „Vakarai“ – tai tik keli lakoniški pastebėjimai po neseniai įvykusio ekstravagantiškojo elektroninės muzikos ir mados dueto „Beissoul & Einius“ pasirodymo Vilniaus „Siemens“ arenoje. Čia jie surengė didžiausią metų koncertą, kuriame skambėjo kūriniai iš naujausio albumo „White Crow“, duetas pristatė ir savo pačių kurtą avangardinių kostiumų kolekciją, rašoma pranešime spaudai.

Šią naktį Lietuvos laiku pasibaigė balsavimas į Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) „Visų žvaigždžių“ rungtynes. Vakarų konferencijos komandos kapitonu tapo apskritai daugiausiai balsų surinkęs Los Andželo „Lakers“ puolėjas LeBronas Jamesas, o Rytų ekipos sudėtį rinks Milvokio „Bucks“ lyderis Giannis Antetokounmpo.

Oslas antradienį tiesiai apkaltino Rusiją blokavus globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) signalus Norvegijos šiaurėje, kai ten spalio mėnesį ir lapkričio pradžioje vyko didelės NATO pratybos. „Žinome, kad (signalų) slopinimas buvo stebimas nuo spalio 19-osios iki lapkričio 7-osios, (kad tai) darė Rusijos sausumos pajėgos Koloje“, – nurodė Norvegijos gynybos ministerija, paminėdama Rusijos šiaurės vakaruose netoli Norvegijos esantį Kolos pusiasalį.

Santykiams tarp Vakarų ir Rusijos išliekant įtemptiems, naujausias JAV mokslininkų tyrimas atskleidžia galimą Kaliningrado branduolinio ginklo saugyklų atnaujinimą. Rusija pastaraisiais metais skyrė didžiules lėšas modernizuojant ne tik savo karines pajėgas, tačiau ir branduolinį arsenalą. Pirmadienį Amerikos mokslininkų federacija (FAS) paskelbė palydovo nuotraukas. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūros regione įrengtas kompleksas nuo 2016-ųjų buvo intensyviai atnaujinamas.

Per Vakarų smūgius Sirijai balandžio 14-ąją panaudotų dviejų raketų nuolaužos atgabentos į Rusiją, kur jas tiria kariuomenės specialistai, trečiadienį pareiškė vienas aukšto rango kariškis. „Dalis raketų nepasiekė taikinių, matyt, dėl techninių nesklandumų. Jie sukėlė civilių objektų sunaikinimo ir taikių gyventojų mirčių grėsmę.

Reikia smogti Rusijos elito aktyvams užsienyje. Tai didina spaudimą Vladimirui Putinui – tuomet jis liausis grasinti Rusijos kaimynėms ir pažeidinėti savo valdinių žmogaus teises. Tokia yra Vakarų politikos Kremliaus atžvilgiu teorija, ir aš ją palaikau. Tačiau saviapgaulės reikėtų vengti. Visų pirma iki šiol paskelbtos sankcijos nėra itin skaudžios.

Mokslo taryba prie Rusijos švietimo ir mokslo ministerijos pasisako prieš atsakomąsias sankcijas Vakarams, kurios paliestų techninės ir programinės įrangos importą bei suvaržytų užsienio specialistų darbo galimybes. „Šiuolaikinis mokslas remiasi aktyviu tarptautiniu bendradarbiavimu ir pats iš esmės yra internacionalinis.

 Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko trečiadienį pareiškė, kad Maskvos planuojamos atsakomosios priemonės dėl Vakarų šalių paskelbtų sankcijų bus „tikslios ir skaudžios“. „Noriu, kad niekam nesusidarytų iliuzijų: Rusijos atsakymas į sankcijas, vadinamosios kontrsankcijos, bus tikslios, skaudžios ir opios – būtinai toms šalis, kurios paskelbė (sankcijas) Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams sakė Federacijos Tarybos vadovė V. Matvijenko.

Sirija penktadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad neturės „kito pasirinkimo“ kaip tik gintis, jei Vakarai imsis prieš ją nukreiptų karinių veiksmų. „Tai ne grasinimas. Tai – pažadas“, – pareiškė Sirijos ambasadorius JT Basharas al Jaafari (Bašaras Džafaris). Jungtinės Valstijos konsultuojasi su Didžiąja Britanija ir Prancūzija dėl bendro karinio atsako į numanomą cheminę ataką Dumoje, per kurią šeštadienį, medikų duomenimis, žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Maskva ketvirtadienį paragino Vakarus „rimtai apsvarstyti“ grasinimų Sirijai padarinius, JAV ir Prancūzijai paskelbus apie galimą karinį atsaką į numanomą cheminę ataką Dumos mieste. „Raginame (...) tarptautinės bendruomenės narius rimtai apsvarstyti galimus tokių kaltinimų, grasinimų ir ypač veiksmų (prieš Siriją) padarinius“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Prastesnės kokybės importinį maistą valgantys lietuviai nėra diskriminuojami. Taip nusprendė Seimas. Tačiau vis tiek tokius produktus parduotuvėse ragina išskirti specialiais ženklais. Verslininkai perspėja, kad dėl to maistas dar labiau pabrangs. Pažiūrėjus prekybos centre esančias lentynas matyti, kad prekybininkai ir tiekėjai naudoja lipdukus ir etiketes, panašias į tas, kokias siūlo parlamentarai. Štai ant pakelio traškučių – apvalūs lipdukai. O štai ir įvairios papildomos etiketės.

Vakarai vis kursto įtampą Balkanuose, nors Rusijos laikysena yra taiki, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, artėjant jo vizitui Serbijoje.

 Rusijos politikoje yra „raudonosios linijos“, ir Vakarai privalo jas gerbti, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienio vakarą paskelbtame interviu leidiniui „Kommersant“. „Jei vertinti taip, kad mes negalime turėti jokių interesų Euroatlantiniame regione, tuomet Rusijos Federacijos siena – raudonoji linija.

Grupė Vakarų valstybių faktiškai pasirinko kursą siekti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių susipriešinimo, antradienį pareiškė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas. „Grupė Vakarų šalių faktiškai yra pasirinkusios kursą siekti strategiškai susilpninti, paskatinti skilimą glaudžiuose Sandraugos valstybių santykiuose ir stabdyti integracijos procesus“, – sakė S. Naryškinas, kalbėdamas NVS saugumo institucijų ir specialiųjų tarnybų vadovų susitikime.

Rusijos vadovybė niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kreipdamasi į pasaulio šalių lyderius Jungtinėse Tautose (JT). Niujorke viešinti šalies vadovė teigė, kad vienas iš to įrodymų yra Rusijoje ir Baltarusijoje vykstančios pratybos „Zapad“. „Zapad“ yra tik vienas iš požymių, jog Kremlius niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams“, – antradienį JT Generalinėje Asamblėjoje sakė prezidentė.

Lietuviai iš Vakarų gauna dažniausiai antrarūšį maistą. Ir taip jau teigia ne kokie nors gurmanai tautiečiai, o tarptautinį tyrimą atlikusi Žemės ūkio ministerija. Paaiškėjo, kad lietuviškoms parduotuvėms skirtuose produktuose prifarširuota maisto priedų, tirštiklių, dažiklių, skonio stipriklių, pigaus palmių aliejaus. Nors analogiškos prekės, skirtos, pavyzdžiui, vokiečiams, savo sudėtyje tokio šlamšto neturi.

Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“ lydinčia „isterija“ siekiama pateisinti NATO pajėgų buvimo stiprinimo Lenkijoje ir Baltijos šalyse „neįtikėtinas išlaidas“, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pažėrė kritikos JAV viceprezidentui Mike'ui Pence'ui už rugpjūčio 2 dieną per vizitą Juodkalnijoje jo išsakytas mintis, ir apkaltino jį antirusiška retorika. „Balkanų šalims primetamas akivaizdžiai destruktyvus pasirinkimas: „Arba jūs su Vakarais, arba su Rusija“, neišvengiamai didina įtampą Europoje, destabilizuoja situaciją regione ir atskirose valstybėse“, – rašoma URM Informacijos ir spaudos departamento komentare, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.

Rusijos ir NATO lėktuvų pilotai atnaujino Šaltojo karo laikų varžybas „kieno nervai stipresni“, taip išaugant rizikai, kad ore gali netyčia būti išprovokuotas konfliktas, rašoma „The Wall Street Journal“. „Per paskutinis tris metus konfrontacinių skrydžių šalia kitos pusės lėktuvų ir laivų ženkliai išaugo.

 Rusijos gynybos ministerija diplomatiniais kanalais informuos partneres iš Vakarų apie rusų ir baltarusių karines strategines pratybas „Zapad 2017“, trečiadienį pareiškė ministras Sergejus Šoigu. „Pagal tarptautiniuose susitarimuose nustatytus terminus mūsų partneriai gaus detalesnės informacijos apie šias pratybas ir diplomatiniais kanalais, ir per žiniasklaidą.

Vokietija pirmadienį kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) dėl jo „trumparegiškos“ politikos, „susilpninusios Vakarus“ ir kenkiančios Europos interesams. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) kritikos strėlių D.Trumpui pažėrė Amerikos prezidentui baigus pirmąją per savo kadenciją užsienio kelionę, kurios metu jis aplankė Saudo Arabiją, Izraelį, Briuselį ir Italiją.

Rusijos didžiausias strateginis atominis povandeninis laivas „Dmitrij Donskoj“ vasarą atplauks į Baltijos jūrą dalyvauti Sankt Peterburge vyksiančiame karinių jūrų pajėgų parade, pranešė viena laivų remonto įmonė. „Sunkusis atominis povandeninis kreiseris „Dmitrij Donskoj“ pasiruošęs atplaukti į Kronštato reidą“, – sakoma šiaurinėje Archangelsko srityje įsikūrusios laivų statyklos „Zviozdočka“ pranešima.