J. Tymošenko, į valdžią atėjusi po Oranžinės revoliucijos, įspėja, kad jos šalis virsta „beteise kolonija“, prarandančia suverenitetą.
Prie jos partijos būstinės Kyjive kabo didžiulė jos nuotrauka – joje buvusi premjerė, pakylėta euforijos po 2004 m. Oranžinės revoliucijos, viena ranka pakelta į viršų, kita laiko gėlių puokštę.
Vos per kelias savaites po šios revoliucijos, kuri panaikino suklastotus rinkimų rezultatus, palankius Maskvos remtam Viktorui Janukovyčiui, J. Tymošenko tapo pirmąja Ukrainos premjere moterimi.
Šalis tuo metu žengė istorinį žingsnį – nuo Rusijos įtakos link Vakarų, rašo „Kyiv Independent“.
Praėjus dvidešimčiai metų, J. Tymošenko išlieka atpažįstama dėl savo šviesių kasų, tačiau jos požiūris į Vakarų sąjungininkus gerokai pasikeitė.
Nors ji vis dar tvirtai remia Ukrainos siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, politikė reiškia nusivylimą dėl to, kad Ukraina nebuvo priimta į Vakarų karinį Aljansą dar prieš Rusijai pradėjus visapusišką invaziją.
Vakarai „kenkia“ Ukrainos nepriklausomybei
Ji taip pat kaltina Vakarus tuo, kad šie, pasinaudodami karu, esą „kenkia“ Ukrainos nepriklausomybei – net tuo metu, kai Rusijos bombos griovė Ukrainos miestus.
„Nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios Vakarų šalys, grasindamos nesuteikti paskolų, įvedė nepriimtiną kontrolę Ukrainos valstybės institucijoms, valstybiniams bankams ir monopolinėms įmonėms, taip pažeisdamos šalies suverenitetą. Tai žiauru ir neteisinga karo kamuojamai tautai“, – sakė J. Tymošenko.
Tai viena griežčiausių Ukrainos politinės lyderės kritikų Vakarams nuo 2022 m., kai V. Putinas įsakė įvesti tankus į Ukrainą, o šalis, padedama JAV ir Europos ginklų, sėkmingai atrėmė šį puolimą.
„Mes nesame Afganistanas“
J. Tymošenkos nuomone, Kyjivo suverenitetui gresia pavojus, nes Vakarų ekspertai dalyvauja patariamosiose komisijose, atrenkančiose kandidatus į aukščiausius Ukrainos teismų, muitinės, tyrimų tarnybų bei kovos su korupcija agentūrų postus.
Tose komisijose dažniausiai būna po šešis narius. Užsienio ekspertai, tarp jų ir aukštas Jungtinės Karalystės Nacionalinės audito tarnybos pareigūnas, turi balsavimo teisę bei gali vetuoti kandidatus, o balsams pasiskirsčius po lygiai – jų balsai turi didesnę galią.
Pasak J. Tymošenkos, tokia praktika gali būti tinkama šalims, kaip Afganistanas, Liberija ar Siera Leonė, bet ne Ukrainai.
„Ukraina nėra žlugusi valstybė, kaip bando vaizduoti Kremlius. Esame suvereni Europos tauta, herojiškai priešinamės visapusei agresijai ir giname Europos vertybes su ginklais rankose. Mes nesame Afganistanas“, – pabrėžė ji.
Praėjusį mėnesį J. Tymošenko parlamente pasakė ugningą kalbą, kurioje prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą apriboti Vakarų remiamų antikorupcijos agentūrų, NABU ir SAPO, veiklą pavadino „šviesia diena Ukrainai“.
V. Zelenskis tokį žingsnį aiškino būtinybe stabdyti galimą Rusijos įtaką, o J. Tymošenko tai įvertino kaip pirmą žingsnį mažinant Vakarų įtaką Ukrainos institucijoms. Ji ir jos partija balsavime dėl šių agentūrų nepriklausomybės atkūrimo susilaikė.
J. Tymošenkos teigimu, „Batkivščyna“ pateikė alternatyvų įstatymo projektą, kuriuo siūloma išsaugoti NABU ir SAPO nepriklausomybę, tačiau patariamąsias komisijas sudaryti iš karo veteranų, apdovanotų Ukrainos didvyrio ordinu.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad šie žmonės, nešališki, nesavanaudiški ir gerbiami visuomenės, turi moralinę teisę būti sąžiningumo ir teisingumo garantais“, – sakė ji.
Tuo tarpu Oleksandras Merežko, valdančiosios partijos narys ir Ukrainos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas, J. Tymošenko kaltinimus pavadino „absurdiškais“.
„Sprendimas įtraukti užsienio ekspertus buvo priimtas pačios Ukrainos valia. Vakarų šalys teikia mums finansinę paramą, todėl nori užtikrinti, kad, pavyzdžiui, teisėjų atranka būtų skaidri ir objektyvi“, – teigė jis.
J. Tymošenko atkirto, apkaltindama O. Merežko mėginimu „slėpti Zelenskio vyriausybės silpnumą ir nekompetenciją“.
„Negalima sakyti, kad ukrainiečiai gali mirti už taiką Europoje, bet netinka valdyti savo šalies. Mūsų Vakarų draugai neturėjo teisės reikalauti, kad Ukraina atiduotų savo suverenitetą mainais į pagalbą“, – sakė ji.
Tymošenko apkaltinta „atviru Maskvos naratyvo palaikymu“
Kritikai pažymi, kad tokia retorika labai primena Rusijos naratyvą, esą Ukraina – Vakarų marionetė.
Teisininkų organizacija „Dejure Foundation“ apkaltino J. Tymošenko „atviru Maskvos naratyvo palaikymu“, teigdama, kad tarptautinių ekspertų dalyvavimas stiprina teismų nepriklausomybę ir pasitikėjimą sistema.
J. Tymošenko atmeta tokius kaltinimus, tvirtindama, kad problemą kuria ne jos žodžiai, o Vakarų veiksmai. „Vakarai neturėtų duoti Putinui pagrindo skleisti tokią propagandą“, – pabrėžė ji.
Tai ne pirmas kartas, kai J. Tymošenko reiškia nusivylimą Vakarais. Ji priminė 2008 m. Bukarešto NATO viršūnių susitikimą, kuriame Ukrainai nebuvo pasiūlytas konkretus narystės veiksmų planas. Šį sprendimą ji vadina „tragiška, lemtinga klaida“, paskatinusia Rusijos agresiją.
Tuomet JAV palaikė Ukrainos ir Sakartvelo priėmimą į veiksmų planą, tačiau tam pasipriešino Prancūzija ir Vokietija, bijodamos išprovokuoti Kremlių.
Tuo metu ir Ukrainos visuomenės nuomonė buvo pasidalijusi – tik ketvirtadalis palaikė narystę NATO, o pusė jai prieštaravo.
Po metų 40 proc. ukrainiečių Aljansą laikė grėsme, o tik 17 proc. – saugumo garantu („Gallup“ duomenys). Tačiau dauguma neturėjo aiškios nuomonės.
Pagrindinė karo priežastis – Vakarų sprendimas neatverti durų Ukrainai
J. Tymošenko įsitikinusi, kad Vakarų sprendimas neatverti durų Ukrainai buvo viena iš pagrindinių karo priežasčių.
„Už šį karą, prarastas gyvybes, sunaikintus miestus ir milijonų žmonių kančias dalį atsakomybės tenka ir tiems Vakarų lyderiams, kurie balsavo prieš Ukrainos narystės planą“, – tvirtino ji.
NATO iki šiol nepasiūlė aiškios narystės perspektyvos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiemet pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į Aljansą „neįvyks“, nes, anot jo, NATO plėtra kelia grėsmę Rusijos saugumui.
Šiuo metu J. Tymošenko partija „Batkivščyna“, viena seniausių šalyje, parlamente turi tik 26 iš 450 vietų. Tik 5 proc. rinkėjų norėtų ją matyti prezidente, tačiau tarptautinėje arenoje jos pavardė vis dar žinoma.
Šiais metais J. Tymošenko ir buvusio prezidento Petro Porošenkos atstovai slapta susitiko su D. Trumpo pasiuntiniais.
„Politico“ pranešė, kad susitikimuose buvo aptariamos galimos karo meto rinkimų organizavimo galimybės. Abu politikai neigė, kad pokalbiai buvo slapti, ir tvirtino, jog buvo kalbama tik apie karinę paramą bei karo pabaigos scenarijus.
„Visi pasaulio politikai rengia ir viešus, ir privačius susitikimus. Tai – normalu“, – sakė J. Tymošenko.
Ji pabrėžė, kad Ukrainos „raudonosios linijos“ taikai apima žemės neatidavimą Rusijai ir atsisakymą pripažinti jos valdžią okupuotose teritorijose, įskaitant Krymą.
Apie savo politinę ateitį ji kalba santūriai: „Apie tai galvosime po karo. Šiuo metu stengiamės išgyventi.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
