Volodymyras Zelenskis ragina ES atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) įveikti Vengrijos veto dėl jo šaliai gyvybiškai svarbios 90 mlrd. eurų paskolos.
V. Zelenskis per vizitą Madride, kur susitiko su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), sakė, kad tai yra „pagrindinis klausimas“ ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
„Mes tikrai tikimės, kad šalys ir ES ras būdų, kaip išspręsti šią problemą“, – sakė jis.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES – blokuoja Bendrijos paskolą Kyjivui, iš dalies dėl to, kad Ukrainoje buvo uždarytas dujotiekis, tiekiantis jo šaliai rusišką naftą.
Ukraina teigė, kad naftotiekis „Družba“ buvo pažeistas per Rusijos smūgius sausio mėnesį. Antradienį ES pranešė, kad pasisiūlė atsiųsti Europos ekspertus, kurie padėtų suremontuoti vamzdyną.
V. Zelenskis, anksčiau Vengrijos poziciją pavadinęs „šantažu“, Madride pareiškė, kad neteisinga, jog paskola sulaikoma, nes dėl jos buvo susitarta dar prieš 2025 metų pabaigą.
„Mano nuomone, bus rasti tinkami argumentai“, kad paskola būtų atblokuota, sakė jis.
Ukrainos lyderis lankosi Ispanijoje po antradienio vizito Londone, kuris vertinamas kaip Kyjivo pastangų išlaikyti Rusijos invaziją Europos sostinių prioritetu, net ir joms grumiantis su JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, apėmusio Artimuosius Rytus, padariniais.
„Niekas ir niekuomet negali priversti mūsų pamiršti to, kas vyksta Ukrainoje“, – po susitikimo spaudos konferencijoje kartu su V. Zelenskiu sakė P. Sanchezas.
„Mes ir toliau būsime jūsų pusėje, kaip ir visada“, – sakė ministras pirmininkas.
P. Sanchezas teigė, kad Ispanija ir Ukraina bendradarbiaus gynybos pramonės srityje, o abiejų šalių ministrai pasirašė kelis bendradarbiavimo susitarimus įvairiuose sektoriuose.
P. Sanchezas taip pat paskelbė apie „dvišalės paramos“ planą, kurio vertė 2026 metais sieks vieną milijardą eurų.
Vizitas Ispanijoje buvo ketvirtasis V. Zelenskio vizitas nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Tikimasi, kad vėliau trečiadienį Ukrainos prezidentas susitiks su Ispanijos karaliumi Felipe VI.
Pamatykite: ukrainiečiai likvidavo motociklais į puolimą lėkusius rusus
Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė pirmąjį per pastaruosius tris mėnesius motorizuotą puolimą Hryšynėje.
Zelenskis atvyko į Madridą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko su vizitu į Ispaniją, pranešė jo atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
„Prezidentas dirba Madride. Jis ką tik atvyko į gynybos įmonę „Sener Aerospace & Defence“. Čia jis apžiūrės įrangos pavyzdžius ir gamybos patalpas“, – sakė prezidento atstovas spaudai.
S. Nykyforovas pridūrė, kad prezidento akivaizdoje bus pasirašyti Ukrainos ir Ispanijos gynybos susitarimai.
Ukrainos valstybės vadovo darbotvarkėje taip pat numatyti susitikimai su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu, Deputatų rūmų pirmininke Francina Armengol, Senato pirmininku Pedro Rollanu ir Ispanijos karaliumi Pilypu VI.
Kaip skelbta, antradienį Ukrainos prezidentas lankėsi Londone, kur Bakingamo rūmuose susitiko su karaliumi Karoliu III.
Rusai ant Kramatorsko numetė dvi bombas: sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – du vaikai
Kramatorskas praėjusią naktį patyrė rusų antskrydžius, buvo sužeisti aštuoni gyventojai, tarp jų – du vaikai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio Ukrainos miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka.
„Rusijos kariai dviem bombomis FAB-250 smogė į gyvenamąjį sektorių ir daugiaaukščius daugiabučius. Per apšaudymą buvo sužeisti aštuoni gyventojai, tarp jų – du vaikai“, – rašė bendruomenės lyderis.
Jis pažymėjo, kad apgadinta mažiausiai 30 privačių gyvenamųjų pastatų ir du daugiaaukščiai pastatai. Visas padarytos žalos mastas šiuo metu vertinamas.
Smūgis naftos bazei Krasnodaro krašte: supleškėjo beveik viskas
Pranešama, kad kovo 16 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis naftos bazei Labinske, Krasnodaro krašte, baigėsi beveik visų cisternų sunaikinimu, rašo „Kyiv Post“, remdamasis „Telegram“ kanalais.
Kaip pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasi regiono gelbėjimo tarnybų šaltiniais, po keturių dronų smūgių objekte kilo didžiulis gaisras, apėmęs apie 3 000 kvadratinių metrų plotą.
Dėl to sudegė 18 iš 20 talpyklų – įskaitant 9 benzino ir 9 dyzelino talpyklas. Taip pat pridedama, kad buvo sunaikinto 7 kuro autocisternos.Apie nukentėjusius nepranešta, o objekto veikla sustabdyta
„Kyiv Post“ pažymi, kad antradienį Telegram“ kanalas „Exilenova+“ teigė, jog per ataką Labinske buvo sunaikinta didžioji dalis sandėlio talpyklų, o daugiau detalių tikimasi po palydovinių vaizdų analizės.
Labinsko rajono vadovas Vladimiras Zaburajevas antradienį pareiškė, kad degimas tęsiasi, ir pavadino padėtį „stabilia“.
Įmonė „Rospotrebnadzor“ pranešė, kad kenksmingų medžiagų koncentracijos ore perviršio nėra.
Trečiadienį, kovo 18 d., Ukraina oficialiai nepatvirtino šio išpuolio.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 128 iš 147 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 128 iš 147 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija nuo kovo 17 d. vakaro paleido per atakas prieš Ukrainą, tinkle „Telegram“ informavo Ukrainos oro pajėgos.
Remiantis pranešimu, nuo antradienio, kovo 17 d., 18 val. rusai iš Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių atakavo Ukrainą pasitelkdami 147 smogiamuosius „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius, taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo skraidykles. Daugiau kaip 70 bepiločių orlaivių buvo „Shahed“ tipo.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki trečiadienio, kovo 18 d., 8 val. oro gynyba Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainoje numušė arba nuslopino 128 rusų bepiločius orlaivius.
12-oje vietų fiksuoti 15-os smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o trijose vietose krito nuolaužos. Oro pajėgos taip pat pažymėjo, kad ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yar keli Rusijos bepiločiai.
Rusijos Krasnodaro krašte per Ukrainos dronų ataką žuvo vienas žmogus
Per Ukrainos bepiločių orlaivių ataką Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte žuvo vienas žmogus, trečiadienį pranešė jo gubernatorius.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločiai orlaiviai šiąnakt smogė daugiabučiams gyvenamiesiems namams regiono sostinėje“, – „Telegram“ tinkle paskelbė Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas, pridurdamas, kad žuvo vienas žmogus.
„Iš viso buvo apgadinti trys pastatai. Viename ten esančiame bute kilo gaisras, tačiau jis buvo greitai užgesintas“, – pridūrė jis.
Kijevas reguliariai vykdo smūgius Rusijos teritorijoje, atsakydamas į Rusijos atakas, tačiau teigia, kad pirmiausia taikosi į karinę ir energetikos infrastruktūrą.
Kovo pradžioje per Ukrainos raketų smūgį Rusijos pasienyje esančioje Briansko srityje žuvo septyni žmonės, o dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė regiono valdžia.
Jungtinės Valstijos spaudžia Kyjivą ir Maskvą sudaryti sunkiai pasiekiamą taikos susitarimą, tačiau trečiąjį trišalių derybų raundą sužlugdė prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1 710 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. kovo 18 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 282 570 karių, iš jų 1 710 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 786 (+3 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 24 229 (+11) šarvuotas kovos mašinas, 38 506 (+29) artilerijos sistemas, 1 688 daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 333 priešlėktuvinės kovos sistemas ir 4 468 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 karo lėktuvų, 349 sraigtasparnių, 184 333 (+1 189) taktinių bepiločių orlaivių, 33 karo laivų / katerių, 2 povandeninių laivų, 83 974 (+230) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 4 091 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, kovo 17 d., iki 22 val. fronte įvyko 268 koviniai susirėmimai.
Turkija pasiruošusi surengti kitą Ukrainos ir Rusijos derybų ratą
Atkreipdama dėmesį į būtinybę grįžti prie derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos, Turkija pareiškė esanti pasiruošusi surengti kitą derybų ratą.
Šis klausimas buvo aptartas per Turkijos užsienio reikalų ministro Hakano Fidano ir Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo pokalbį telefonu, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi kanalu „TRT Haber“.
„Karo veiksmų tąsa kelia didelį pavojų tiek regiono šalims, tiek tarptautinei tvarkai“, – sakė H. Fidanas.
Turkijos užsienio reikalų ministras dar kartą patvirtino savo šalies įsipareigojimą palengvinti sprendimo paieškas.
„Turkija yra pasiruošusi surengti kitą abiejų šalių derybų ratą“, – S. Lavrovui teigė jis.
Pažymima, kad pokalbio metu ministrai apsikeitė nuomonėmis apie konkrečius veiksmus, kurių būtų galima imtis siekiant kuo greičiau užbaigti karą ir grąžinti šalis prie derybų stalo.
Kaip jau skelbta, prezidentas Volodymyras Zelenskis kovo 13 d. pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi naujam taikos derybų ratui kitoje vietoje, nors dėl skirtingų JAV ir Rusijos pozicijų dėl vietos dar nesusitarta.
Zelenskis apie taikos derybas: „turiu labai blogą nuojautą“
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose peraugo į diplomatinį skandalą tarp Vakarų šalių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad turi „labai blogą nuojautą“ dėl šio konflikto įtakos karui Ukrainoje.
Tęsdamas mintį, Ukrainos vadovas interviu BBC sakė, kad JAV dėmesys „deja, labiau sutelktas į Artimuosius Rytus nei į Ukrainą“, dėl to derybos dėl taikos Ukrainos „nuolat atidedamos. Priežastis viena – karas Irane“.
Jis paaiškino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutelkęs dėmesį į Iraną, tačiau derybų grupės tarpusavyje bendrauja.
„Mūsų grupė kasdien bendrauja su amerikiečių puse. Amerikiečiai taip pat kasdien bendrauja su rusais“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad dėl karo Irane JAV išreiškė pasirengimą surengti derybas dėl Ukrainos savo šalyje, tačiau rusai atsisakė.
„Todėl kol kas stengiamės sutelkti dėmesį į Ameriką, siūlydami datą ir vietą. Ukraina pritars bet kuriai datai ir bet kuriai vietai, jei tai ne Rusija“.
V. Zelenskis taip pat įspėjo dėl Vakarų lyderių nesutarimų Irano klausimu.
„Labai norėčiau, kad Trumpas susitiktų su Starmeriu... kad jie turėtų bendrą poziciją“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad „bet koks nesutarimas NATO susilpnins abi puses“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
VAKARAI:eik nx
Trampas:Pucin pamagyyy
Pucin:aš padedu...Iranui
Trampas:...
„Kelionė laiku“: Maskvoje – problemos su internetu, perkasi popierinius žemėlapius
Maskvos gyventojai ir Rusijos sostinės svečiai sako, kad dėl didžiulių interneto ryšio sutrikimų, kuriuos valdžia vadina būtinomis „saugumo“ priemonėmis tęsiantis karui Ukrainoje, jie jaučiasi tarsi nublokšti atgal laiku.
Negalėdami apsipirkti internetu, rašyti žinučių artimiesiems ar orientuotis mieste, žmonės ėmė domėtis senosios kartos būdais ir technologijomis – popieriniais žemėlapiais, fiksuotaisiais telefonais ir pranešimų gavikliais, o kai kurie net svarsto imtis drastiškesnių priemonių.
„Galvoju apie darbo keitimą!“ – naujienų agentūrai AFP sakė Šamchanas, taksi vairuotojas iš Čečėnijos, ir pridūrė, kad gyvybiškai svarbios GPS navigacijos sistemos tapo nepatikimos.
„Taip yra jau metus ar dvejus, bet per pastarąsias dvi savaites tai tapo neįmanoma“, – sakė 27-metis.
Rusija jau ne vieną mėnesį periodiškai atjungia interneto ryšį įvairiuose regionuose, teigdama, kad šis blokavimas trukdo Ukrainos dronams, kurie prisijungia prie vietinių duomenų tinklų.
Tačiau pati Maskva didžiausių interneto sutrikimų anksčiau iš esmės išvengdavo, o dabar kasdienis gyvenimas mieste, kuris prieš karą buvo vienas iš labiausiai skaitmeniškai sujungtų pasaulyje, visiškai apverstas aukštyn kojomis.
Keblumų kyla net norint išsikviesti taksi.
Miesto centre žmonės ėmė skambinti giminaičiams, turintiems internetą, kad užsisakytų taksi. Rasti automobilį, jei jis atvyksta, yra dar viena problema, nes nėra GPS ryšio, leidžiančio nustatyti taksi ir keleivio buvimo vietą, ir nėra galimybės susisiekti su vairuotoju.
Gerokai padaugėjo užsakymų įrengti fiksuotojo ryšio linijas ir vėl populiarėja trumposios žinutės.
Internetinių parduotuvių duomenimis, smarkiai išaugo popierinių žemėlapių pardavimai.
Tuo metu socialiniuose tinkluose plinta satyriniai vaizdo įrašai, kuriuose vietiniai gyventojai išskleidžia milžiniškus atspausdintus gatvių žemėlapius.