Galingiausias postas pasaulyje ne visada suteikia galimybę rinktis. D. Trumpas yra įpareigotas spręsti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nes Jungtinės Valstijos, vadovaujamos jo pirmtako J. Bideno, tapo pagrindine Ukrainos sąjungininke ir rėmėja.
Galėjo visiškai atsisakyti karo
Anot CNN analitiko, D. Trumpas galėjo visiškai atsisakyti karo. Tačiau vietoj to jis nusprendė panaudoti savo charizmą, iš pradžių pareikšdamas, kad gali jį užbaigti per 24 valandas, o vėliau – per 100 dienų. Tada jis bandė manipuliuoti kitais, iš pradžių pataikaujant Rusijos prezidentui, kartodamas jo naratyvus, o vėliau viešai Ovaliajame kabinete baręs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Jis smogė NATO sąjungininkams, pareikalaudamas, kad jie mokėtų daugiau už Europos gynybą, ką jie ir padarė. Tada prasidėjo sunkus diplomatinis darbas, kuris galiausiai davė labai mažai rezultatų, pažymi Nickas Patonas Walshas.
Viską pakeitė pastarosios savaitės
„Tačiau per pastarąsias dvi savaites D. Trumpo sprendimai ir suvokimas pavertė tai problema, už kurią dabar jis pats yra atsakingas“, – rašo CNN analitikas.
Anot jo, D. Trumpas pamatė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori taikos. Jis pamatė, kad Ukrainai skubiai reikia ginklų ir bandė padėti, nors ir nelabai įtikinamai.
D. Trumpas priėmė neįprastą sprendimą atsakyti į paprastai ignoruojamus buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, pareikšdamas dar griežtesnius grasinimus dislokuoti JAV branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos. Per mažiau nei mėnesį JAV perėjo nuo karinės pagalbos Ukrainai sustabdymo iki grasinimų panaudoti branduolinį ginklą prieš Rusiją.
Baiginėjasi nustatytas terminas
Šią savaitę baigiantis ir artėjant D. Trumpo sutrumpintam taikos susitarimo terminui, jis turi priimti bene svarbiausią šio konflikto sprendimą. Ar jis įves sankcijas – antrinius muitus Rusijos energijos pirkėjams – kurios tikrai pakenks? Ar jis sutiks, kad JAV ir jos sąjungininkės turės šiek tiek nukentėti ekonomiškai, kad galėtų smogti Rusijai?
Sunkus antrinių tarifų Indijai ir Kinijai įvedimas galėtų sukelti sumaištį pasaulio energetikos rinkoje. D. Trumpas pirmadienį paskelbė, kad didins muitus Indijai, nes ji pelningai parduoda Rusijos naftą, ir jai „nesvarbu, kiek žmonių žūsta Ukrainoje dėl Rusijos karo mašinos“. Tačiau jis nepateikė detalių apie naujas priemones.
Indijos teigimu, veiksmai, nukreipti prieš ją, yra nepagrįsti ir šalis gins savo interesus. Tuo tarpu Kinija yra visiškai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų ir tiesiog negali sau leisti jų nepirkti.
Anot analitiko, norėdamas išvengti dar vieno fiasko, D. Trumpas turės išlipti iš komforto zonos ir tikriausiai pajus tam tikrą atoveiksmį. Arba jis gali ieškoti išeities, jei tokia bus pasiūlyta jo specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui per numatytą vizitą Maskvoje šią savaitę.
Trumpas galėtų susitikti su Putinu
D. Trumpas galbūt galėtų sutikti su dvišaliu susitikimu su V. Putinu kaip žingsniu taikos link. Tačiau net ir toks atsitraukimas reikštų, kad jis paliko neištrinamą pėdsaką kare – kaip sakė buvęs JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas apie Iraką, jei Jungtinės Valstijos sugriauna, jos ir atsako.
„D. Trumpas negali turėti visko. Jo prigimtis yra siekti būti visų sprendimų svertu ir dėmesio žaibolaidžiu bet kokiu klausimu. Iki šiol kiekvienas lūžis buvo grindžiamas jo asmeniniu pasirinkimu ir užgaidomis“, – teigia CNN analitikas.
Jei D. Trumpas nesumažins Amerikos įtakos pasaulyje iki nulio – o tai nesuderinama su prezidento asmenybe, verčiančia „veikti“ ir kurstyti – visada bus problemų, kurios yra Amerikos.
Jis sako, kad nori, kad karai baigtųsi. Bet to nepakanka. Ne visi karai baigiasi šitaip.
Trumpas susiduria su Obamos problema
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paveldėjo karus Irake ir Afganistane. Jis greitai pasitraukė iš pirmojo, o antrajame padvigubino pajėgas, bet tai neveikė. Afganistanas tapo B. Obamos karu, nors tai buvo jo paveldėta netvarka.
D. Trumpas susiduria su ta pačia problema – paveldėta krizė. Jis negali tik norėti konflikto pabaigos. Būtent jo gedimi žuvusieji mūšio lauke sukėlė žalą ir sielvartą toli už šalies ribų, paverčiant tai egzistenciniu karu dėl išlikimo Kremliui ir Ukrainos visuomenės sielai.
Ukrainiečiai nori gyventi taikoje, be naktinių oro pavojaus sirenų. Okupantas V. Putinas taikos nenori, o jo naujausi maksimalistiniai reikalavimai prilygsta Ukrainos kapituliacijai.
Galų gale, tai, kad tai turėtų būti laikoma D. Trumpo karu, yra atspindys žiaurios realybės. Tai yra lemiamas jo prezidentavimo eros konfliktas. Jo baigtis nulems Europos saugumą ir Kinijos agresyvumą per ateinantį dešimtmetį.
Kinija tai supranta ir nori, kad Rusija laimėtų. Europa tai supranta ir ginkluojasi, kad Rusija nematytų galimybės pasinaudoti žemyno silpnumu. Ar D. Trumpas tai supranta ir priims nepatogius, griežtus sprendimus su visomis pasekmėmis, sužinosime per ateinančią savaitę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
