Keletas Europos Sąjungos (ES) valstybių paskelbė apie didėjantį gimstamumą. Be abejo, atsižvelgiant į socioekonomines tendencijas ES, tokie rodikliai gali atrodyti keistai. Todėl EurActiv analitikai nusprendė ištirti gimstamumo augimo kai kuriose Europos šalyse priežastis ir tendencijas.
Prancūzija: Padeda socialinės apsaugos sistema
Prancūzijoje krizė vis dėlto nesumažino porų noro turėti vaikų, praneša EurActiv analitikai, atlikę tyrimus šioje ES senbuvėje. Dar daugiau, socioekonominiai sunkumai galėjo tik paskatinti gimstamumo didėjimą. Tą puikiai iliustruoja ir statistikos analizė – vien per 2008 m. gimstamumo rodiklis Prancūzijoje padidėjo 1,2 proc.
Net 829 000 naujagimių praėjusiais metais yra išties rekordinis skaičius. Tokio aukšto gimstamumo prancūzai neturėjo nuo pat 1981 m. Todėl šiuo metu Prancūzijoje gimsta tik kiek mažiau vaikų, nei katalikiškoje Airijoje, pirmaujančioje ES pagal gimstamumo rodiklius.
Ekspertai tokį kūdikių bumą paaiškina gera socialinės apsaugos sistema. Be to, pasirodo prancūzai socioekonominių problemų sūkuryje pradėjo daugiau dėmesio kreipti tikrosioms vertybėms, tokioms kaip šeima.
Statistika rodo, kad prancūzės gimdyti ryžtasi vis vyresnės – 2008 m. net 21,4% naujagimių motinos amžius buvo 35 arba daugiau metų, palyginti dešimt metų atgal toks rodiklis siekė tik 16,3%. Amžiaus didėjimo tendencijos dar ryškesnės vyrams. Be to, didėja vaikų, gimusių ne santuokoje. 2008 m. net 52% visų naujagimių gimė nesusituokusiems tėvams, o tai net 10 proc. daugiau nei pavyzdžiui 1998 metais.
Tačiau Prancūzijos Šeimos reikalų sekretorė N. Morato pasidžiaugė, kad „tai puikūs rezultatai“. Politikė pridūrė, kad „statistika parodo, jog prancūzų tauta įrodė savo sugebėjimą optimistiškai žvelgti į ateitį ir nekreipti dėmesio į pasaulinę krizę“.
Belgija: Socialinės apsaugos privalumai ir antra santuoka
Kaimyninėje Belgijoje pastebima panaši tendencija. Gimstamumas auga ir spauda jau kalbėti apie „kūdikių bumą“. Šioje šalyje gimstamumo lygis pasiekė precedento neturintį 1,7 vaiko vienai moteriai rodiklį.
Sociologai paaiškino, kad Belgijoje toks gimstamumas atspindi tiek socialinę sistemą, tiek ir naujus socialinius modelius: kadangi daugiau porų skyrybų, todėl daugėja ir antrų vedybų. Tai reiškia, kad daugiau naujų porų ir daugiau šiose porose gimusių kūdikių.
Italija: Migracijos įtaka
Italija, taip pat nustebinta kūdikių bumo, mato didėjančio gimstamumo tendencijas. Nors atnaujintų statistinių duomenų vis dar nėra, 2009 m. laikraščiai rašo apie daugėjantį naujagimių skaičių įvairiose Italijos vietovėse.
Annamaria Celesti, italų ginekologė, kuri taip pat yra patarėja Toskanoje, pabrėžė, kad ekonomikos krizė paskatino moteris turėti daugiau vaikų, o ne mažiau, kaip kad gali pasirodyti. „Vaikai yra visuomenės atkūrimo pagrindas ir variklis, jie skatina šeimų vieningumą ir mąstymą apie būsimas investicijas ateityje“ – sakė A. Celesti.
Tačiau Italijoje, kuri tradiciškai laikoma imigrantų šalimi, migracija turėjo didelę įtaką naujagimių skaičiaus augimui. Taigi, net 15 proc. Italijoje gimusių kūdikių gimė užsienietėms, atvykusioms į šią šalį.
D. Britanija: Imigrantai iš Pakistano ir Lenkijos
Panašios tendencijos, kurios matomos Italijoje, vyrauja ir D. Britanijoje. Didėjant imigrantų skaičiui, statistiniai rodikliai nuo 1,63 vaiko, tenkančio vienai moteriai per gyvenimą pakilo iki 1.96 vaiko. Todėl analitikai ir pabrėžia, kad pagrindinis tokio kilimo veiksnys – didėjanti imigracija. Daugiausia į D. Britaniją imigruoja iš Indijos subkontinento, Afrikos ir Rytų Europos.
Tačiau daugiausiai naujagimių tarp emigrantų gimdo išeivės iš Pakistano. Mažai joms nusileidžia ir lenkaitės. Pavyzdžiui moterims iš Lenkijos 2005 m. gimė 3403 naujagimiai, o pernai šis skaičius padidėjo net iki 16 101 naujagimio.
Islandija: Atsakas į krizę – „kūdikių bumas“
Žvelgiant į kitas Europos šalis matome Islandiją – plačiai paveiktą ekonominės krizės šalį. Tačiau statistika rodo, kad šioje valstybėje gimimų skaičius 2009 m. sausio 1 – ąją, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 – aisiais, padidėjo 3,5 proc.
Taigi pasirodo, kad kūdikio auginimas tapo kovos su krize priemone. Islandai suprato galintys pasinaudoti socialinėmis išmokomis ir lengvatomis, kurias teikia vyriausybė. Gimus vaikui, tėvams numatytos 9 mėn. apmokamos kūdikio auginimo atostogos. Šias atostogas galima padaudoti individualiai – 3 mėn. atostogos skiriamos tėvui, 3 mamai ir dar 3 – bet kuriam iš jų.
Suomija: Didžiausias gimstamumas per dešimtmetį
Statistika rodo, kad jau nuo 2008 besitęsiantis „kūdikių bumas“ Suomijoje nesibaigia. Praėjusiais metais Suomijoje gimė 800 vaikų daugiau, nei kad ankstesniais metais. Todėl dabar gimstamumas šioje šalyje pasiekė aukščiausią lygį per dešimtmetį – vienai moteriai tenka vidutiniškai 1,85 vaiko, tuo tarpu 2007 šis rodiklis buvo 1,83. Palyginti su 2008 m. gimstamumo lygis toks aukštas buvo tik 1994 m.
Lenkija: Gimdymo namai perpildyti
Kūdikių bumas pastebimas ir keliose Rytų Europos šalyse. Jo didėjimą specialistai aiškina perėjimu nuo komunistinės, prie kapitalistinės sistemos. Kol vyko sistemų kaita, daugelis porų atidėjo vaikų planavimą. Tačiau pasibaigus socioekonominei ir politinei transformacijai, gimstamumas didėja.
Statistika skelbia, kad pavyzdžiui Varšuvoje gimė daugiau naujagimių, nei kad praėjusiais metais. Specialistai netgi nuogąstauja, kad esant tokiam dideliam gimstamumui, pradėjo trūkti gimdymo namų bei vietų juose.
Bulgarija: Nepaisoma sunkumų
Bulgarijoje registruotų gimimų buvo 2009 m. antrą ketvirtį buvo net 7% daugiau negu tuo pačiu metu 2008 – aisiais metais. Sociologai skelbia, kad bulgarai linkę nepaisyti socioekonominių iššūkių. Šį teiginį patvirtina ir Montanos miesto, esančio viename skurdžiausių Bulgarijos regionų, rodikliai. Skelbiama, kad gimstamumas šiame mieste padidėjo net trečdaliu, palyginti su ankstesniais metai.
Šis požiūris, atrodo, yra paremtas tuo, kad vieno skurdžiausių regionų Bulgarijoje, aplink Montana miestą, net 30% padidėjo naujagimių.
Rumunija: Sudėtinga įvertinti
Rumunijoje galbūt irgi didėja gimstamumo rodikliai, tačiau juos sunku tiksliai vertinti. Visų pirma, tūkstančiai jaunų rumunų dirba užsienyje. „Nemanau, kad ateinančiais metais Rumunijoje būtų matomas kūdikių bumas, kaip kad kai kuriose kitose Europos šalyse. Be to, mūsų šalyje Šeimos politika neturi apibrėžtų gairių, tęstinumo.
Mes imamės tik atskirų priemonių šiai koncepcijai įgyvendinti, tačiau trūksta konkretumo, aiškios vizijos. Ekonomikos nuosmukis taip pat prisideda prie tokios situacijos“ - pasakojo universiteto profesorius Ioanas Bolovan.
Lietuva: Rekordinis augimas. Kas toliau?
Mūsų šalyje praėjusiais metais taip pat akivaizdžiai matėme „kūdikių bumą“. 2008 m. Lietuvoje gimė 35,3 tūkst. kūdikių – beveik 3 tūkst. daugiau negu 2007 m. Tuo labiau, kad dvylika metų mažėjęs, 2003–2005 m. gimstamumas stabilizavosi ir paskutiniuosius trejus metus didėjo.
Kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2008 m. vidutinis pirmą kartą gimdančių gimdyvių amžius buvo 25, 2000 m. – 24 metai. Daugiau nei trečdalis vaikų gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.
Tačiau gimstamumo didėjimą mūsų šalyje ko gero skatino socialinių išmokų ir garantijų sistema, kuri užtikrino ilgiausias Europoje motinystės/tėvystės atostogas, taip pat buvo garantuojamas ir finansinis stabilumas. Vis dėlto socioekonominė krizė ir finansinis nuosmukis, lėšų nesurinkimas į biudžetą privertė mažinti ir socialines garantijas šioje srityje. Todėl kyla prielaida, kad dėl sunkios socioekonominės situacijos, didelio nedarbo ir sumažintų socialinių garantijų pastaruoju metu didėjęs gimstamumas Lietuvoje vėl gali pradėti mažėti.
