Tai tema, atrodžiusi palanki D. Trumpui, bet dabar tampanti politiniu ginčo kamuoliu.
Maždaug 40 proc. registruotų rinkėjų teigia, kad respublikonas D. Trumpas geriau susitvarkytų su ekonomika, o panaši dalis taip mano apie demokratų viceprezidentę, rodo nauja AP-NORC Viešųjų reikalų tyrimų centro atlikta apklausa. Maždaug 10 proc. rinkėjų nepasitiki nė vienu iš kandidatų, o panaši dalis jais pasitiki vienodai.
Tai – įspėjimas D. Trumpui, kuris bandė susieti K. Harris su prezidento Joe Bideno ekonomikos valdymu. Naujoji apklausa rodo, kad K. Harris galimai tolsta nuo J. Bideno šešėlio šiuo klausimu, o tai gali susilpninti D. Trumpo, kuriam anksčiau ši tema buvo viena iš kozirių, pozicijas.
Ekonomika jau seniai yra silpnoji J. Bideno sritis: atskira AP-NORC apklausa, atlikta birželio pabaigoje, prieš lemiamus demokrato politinei karjerai debatus su D. Trumpu, parodė, kad maždaug šeši iš 10 amerikiečių nėra patenkinti, kaip demokratas tvarkosi su ekonomika.
Svarbiausias klausimas
Nauja apklausa parodė, kad ekonomika yra vienas iš svarbiausių klausimų maždaug 80 proc. rinkėjų, kai jie svarsto, kurį kandidatą palaikyti, ir nusileidžia kitos esminėms temoms, tokioms kaip sveikatos apsauga ir kova su nusikalstamumu.
Šių metų prezidento rinkimų kovą persmelkė 2022-aisiais pasiektos didžiausios per keturis dešimtmečius infliacijos padariniai. Vartotojai yra sunerimę dėl maisto produktų kainų. Didesnės palūkanų normos finansiškai spaudžia būstų ir automobilių pirkėjus. Visa tai visuomenei pasirodė svarbiau už žemą 4,2 proc. nedarbo lygį ir akcijų rinkos augimą.
AP-NORC apklausos duomenimis, tik maždaug trečdalis rinkėjų mano, kad šalies ekonomikos būklė yra gana gera arba labai gera. Visgi jie optimistiškiau vertina savo pačių padėtį: maždaug 60 proc. rinkėjų teigia, kad jų namų ūkio finansinė padėtis yra gana gera arba labai gera. Abu šie skaičiai per metus išliko stabilūs, nepaisant mažėjančios infliacijos.
Kandidatų idėjos apie tai, kaip geriausiai sutvarkyti ekonomiką, nesutampa, todėl rinkėjams siūloma rinktis, o tai gali parodyti, kaip partinė tapatybė vis labiau lemia požiūrį į ekonomiką ir politiką. Tačiau nė vienas iš kandidatų iki galo nėra atskleidęs, kaip būtų įgyvendinami jų planai.
K. Harris tvirtina, kad jos planams būtų rasti pinigai ir nebūtų didinamas deficitas, o D. Trumpo komanda, prieštaraudama daugumai ekonominių modelių, daro prielaidą, kad ekonomikos augimas bus pakankamai didelis, kad kompensuotų išlaidas.
Apskritai rinkėjai mano, kad prezidento rinkimų poveikis šalies ateičiai, ekonomikai ir demokratijos ateičiai JAV bus labai didelis, tačiau jie mažiau linkę manyti, kad rinkimai turės įtakos jiems asmeniškai.
Maždaug 80 proc. rinkėjų teigia, kad rinkimai turės didelę arba gana didelę įtaką šalies ateičiai. Maždaug trys ketvirtadaliai apklaustųjų sako, kad rinkimai turės panašų poveikį šalies ekonomikai ir demokratijos ateičiai JAV.
Pusė rinkėjų teigia, kad rinkimai turės bent gana didelį poveikį jiems asmeniškai.
Ši reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1 771 registruotas rinkėjas, buvo atlikta 2024-ųjų rugsėjo 12–16 dienomis. Tyrimo paklaida – iki 3,4 procento.
K. Harris persvara
Tuo metu pagal nacionalinius apklausų vidurkius K. Harris nežymiai lenkia D. Trumpą maždaug 48 prieš 46 proc., skelbia JAV žiniasklaida.
Kandidatai susitiko rugsėjo 10-ąją Pensilvanijoje vykusiuose televizijos debatuose, kuriuos stebėjo kiek daugiau nei 67 mln. žmonių. Iš karto po debatų paskelbtos kelios apklausos parodė, kad dauguma žiūrovų mano K. Harris pasirodžius geriau.
Dauguma nuo to laiko atliktų nacionalinių apklausų rodo, kad K. Harris šiek tiek pasistūmėjo į priekį, ir nors jos apklausų vidurkis nedaug pakito, jos persvara šiek tiek padidėjo – nuo 2,5 procentinio punkto debatų dieną iki 2,9 punkto po savaitės.
Vis dėlto viceprezidentės persvara neperžengia paklaidos ribos ir rinkimų kova išlieka labai atkakli.
Nors šios nacionalinės apklausos yra naudingas orientyras, parodantis, koks yra kandidato populiarumas visoje šalyje, jomis nebūtinai galima tiksliai nuspėti rinkimų rezultatus.
Taip yra todėl, kad JAV taikoma rinkikų kolegijos sistema, pagal kurią kiekviena valstija gauna balsų skaičių, maždaug atitinkantį jos gyventojų skaičių. Iš viso yra 538 rinkikų kolegijos balsai, todėl kandidatas turi surinkti bent 270 balsų, kad laimėtų.
JAV yra 50 valstijų, bet kadangi dauguma jų beveik visada balsuoja už tą pačią partiją, realiai yra tik keletas valstijų, kuriose abu kandidatai turi panašią galimybę laimėti.
Šiuo metu septyniose tokiose valstijose apklausos rodo labai įtemptą situaciją, todėl sunku pasakyti, kuris kandidatas iš tikrųjų pirmauja.
Remiantis naujausiomis apklausomis, keliose valstijose kandidatus skiria vos vienas procentas. Tarp jų – nuolat minima Pensilvanija, kuri turi daugiausiai rinkikų kolegijos balsų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
