Į „Tiesos“ redakciją kreipėsi Emilija (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.), praradusi viltį atgauti kelias dešimtis tūkstančių svarų siekiantį namo užstatą. Vieniša mama sunkiai tramdydama emocijas pasakojo apie ją apgavusį nekilnojamojo turto agentą Robertą Vilką. Esą vyras, paėmęs pirmąjį įnašą už namą, ne tik dvejus metus nesugebėjo sutvarkyti pirkimo ir nuosavybės dokumentų, bet ir pasisavinęs pinigus prapuolė kaip į vandenį. Teisybės įvairiose institucijose ieškanti moteris laukia teismo sprendimo, o kol kas yra priversta su trimete dukra glaustis prieglaudoje.
2011-aisiais nusprendusi pirkti namą moteris išgirdo iš draugų apie gerą lietuvį brokerį. Jis esą suranda namą, padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus, gauti banko paskolą ir viską, ko reikia. Pasitikėdama tautiečiu moteris nė nepagalvojo, kad prieš patikint jam savo asmeninius duomenis bei didžiulę sumą pinigų pirma derėtų sužinoti, ar jis dirba teisėtai. Nors prabėgo jau keleri metai, o Emilija kreipėsi į įvairiausias instancijas ieškodama būdų atgauti pinigus, viskas baigėsi šnipštu. „Mane tenkinantį ir truputį daugiau nei 150 tūkst. svarų kainavusį namą Robertas rado per savaitę ar dvi. Pirmiausiai reikėjo susitikti su advokatais, pasirašyti namo dokumentus. Man, pasak advokato, namas turėjo atitekti greitai. Banko paskolą žadėjo sutvarkyti R. Vilkas. Advokatas pasakė, kad turiu išrašyti užstato čekį trečdaliui sumos, o jis bus išgrynintas tik tada, kai aš oficialiai tapsiu namo savininke“, – „Tiesai“ pasakojo pašnekovė. Neįtarusi klastos, brokeriui nurodžius esą advokato banko sąskaitą, Emilija išrašė čekio juodraštį beveik trečdaliui sumos, manydama, jog tai – užstatas už būsimą nuosavą būstą. Kur jis nukeliaus, lietuvė, tikėdama R. Vilku, nepatikrino.
Tokius skolos lapelius R. Vilkas išrašė savo klientams, pasižadėdamas grąžinti skolas. Į tokias pat pinkles pateko ir kita „Tiesos“ pašnekovė – Eglė, drauge su vyru, padedant tam pačiam brokeriui, bandžiusi įsigyti du namus. „Mes nebuvome gavę jokių dokumentų, jis pradėjo tvarkyti paskolos gavimą ir paprašė pervesti pinigus advokatui. Jis teigė, kad tai – užstatas, ir kuo anksčiau jį pervesime, tuo didesnė tikimybė, kad namas atiteks mums. Nusiuntėme pinigus, tačiau R. Vilkas sakė, kad advokatas jų negavo. Paskambinau nurodytais kontoros numeriais ir sužinojau, kad jie nieko nežino apie mus ir tą sandėrį“, – apie pirmąjį įnašą pasakojo lietuvė.
Su sukčiavimu kaltinamu brokeriu susisiekti „Tiesai“ nepavyko. Nukentėjusiosios tikino, jog jis slapstosi ir nuo jų, ir nuo Eglės šeimos pasamdytų skolų išieškotojų.
Tikroji procedūra
„Tiesą“ konsultavęs nekilnojamojo turto agentūros „Agent House Ltd“ teisininkas Vilhelmas Navickas teigė, kad užstatas už būstą mokamas agentūrai ir tik tada, kai pirkėjas ir pardavėjas apsikeičia advokatų patvirtintais kontraktais.
Tai, pasak pašnekovo, įvyksta tada, kai gaunamas banko sutikimas suteikti paskolą, perkamas namas tinka pirkėjui, o pardavėją tenkina jo siūloma suma. „Jei klientui tinka pasiūlymas, prasideda pardavimo procesas, pasirašomas dokumentas, vadinamasis „Selling Memorandum“, ir išsiunčiamas abiejų pusių advokatams. Po to viską tvarko advokatai – jie prieš apsikeičiant kontraktais atlieka įvairius patikrinimus. Apsikeitimas kontraktais yra tokia pirkimo stadija, po kurios persigalvojus patiriamas finansinis nuostolis“, – kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas ir pridūrė, kad pirmasis užstatas, Lietuvoje vadinamas rankpinigiais, dažniausiai siekia iki 10 proc. turto vertės.
Iki apsikeitimo abiejų šalių pasirašytomis sutartimis pirkėjas gali bet kada persigalvoti, o būstas gali būti grąžinamas į pardavimo rinką. Dėl to niekas nenukenčia, nes pirkėjas dar nebūna sumokėjęs užstato, o advokatai neatlikę nepigiai kainuojančių patikrinimų bei kitų formalumų. Pasak nekilnojamojo turto agentūros darbuotojo, užstatas prieš pasirašant sutartis imamas labai išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei būstas naujos statybos ir jį parduoda statybų įmonė arba būsto kaina siekia milijonus ir jo išėmimas iš rinkos vos vienai dienai pardavėjui atneštų nuostolių.
Problemos dėl paskolų
Pasak nekilnojamojo turto agentūrų ir įvairių patarimų internete, neturint pakankamai lėšų dar prieš ieškant būsto derėtų gauti patvirtinimą, kad bankas suteiks paskolą. Be patvirtinimo dokumentų dauguma agentūrų net negaišta laiko namų rodymui, mat iš to – jokios naudos. Lietuves apgavęs R. Vilkas abiem pašnekovėms tvirtino, kad joms reikia pasirašyti dokumentus, susitikti su advokatais ir įnešti pirmąjį indėlį, o jau po to jis gaus banko paskolą.
Vieniša mama Emilija, tikėdama, jog namas bus jos po dviejų savaičių nuo užstato sumokėjimo, išsikraustė iš ankstesnių namų ir persikraustė į būstą, kurio dar nebuvo nusipirkusi. „Tas namas buvo, oficialiai sakant, netinkamas gyventi. R. Vilkas man davė raktus, kad galėčiau susiremontuoti naująjį būstą ir pradėti jame gyventi. Padarėme kapitalinį viso namo remontą. Jis vis sakydavo, kad negauna paskolos, siųsdavo man dokumentus iš bankų, kurie atmetė prašymą, tačiau dabar manau, kad tie dokumentai buvo padirbti. Aš juos turėdavau pasirašyti ir išsiųsti atgal“, – pasakojo lietuvė, dvejus metus klausiusis sukčiaus pasiteisinimų.
Pasak kompanijoje „Klevas“ paskolų brokeriu dirbančio Mariaus Baltiejaus, kliento aplinkybės įvertinamos vos per vieną dieną ir jam pranešama, ar jis gali tikėtis gauti paskolą. Pašnekovas tvirtino, kad vieniša motina, dirbanti puse etato, kaip Emilija, gali gauti banko paskolą. „Klausimas tik vienas – kiek pinigų ji galėtų gauti. Net tą pačią dieną galima gauti banko sutikimą, kad paskola bus išduota ir su tuo dokumentu jau galima kreiptis dėl būsto pirkimo. Pirmiausia būtina gauti preliminarią paskolą, o tik tada ieškotis konkretaus būsto, kitaip tai būtų betikslis ieškojimas nežinant, ar galėsi įpirkti, ar ne“, – kalbėjo brokeris ir pridūrė, kad kartais klientams jie negali pasiūlyti nieko, nes poreikiai didesni nei galimybės. Tačiau apie tokią situaciją klientas taip pat turi būti informuotas kuo greičiau.
„Tiesos“ pašnekovės rankų nenuleido ir toliau dėjo visas pastangas, kad susigrąžintų prarastus dešimtis tūkstančių svarų. R. Vilkas stengėsi sausas išlipti iš balos, toliau melavo savo klientams ir tuo pačiu metu turėjo net du teismo ieškinius. Kaip sekėsi jam ir nukentėjusiems tautiečiams, bei ką daryti supratus, kad esi apgautas, skaitykite straipsnio tęsinyje kitame „Tiesos“ numeryje vasario 5 d.
Ką reikia žinoti norint nusipirkti namą? V. Navicko ir M. Baltiejaus patarimai
• Būsto ieškojimas pirkėjui nekainuoja, agentūros negali imti mokesčio už paiešką. • Ieškant būsto gali reikėti mokėti finansų patarėjui, bankui už būsto įvertinimą, advokatui. • Būsto pirkimo eiga: pirmiausia vykdoma pirkėjo galimybių patikra, tada, jei reikia, ieškoma banko paskolos, vėliau agentūra ieško būsto. Radus tinkamą, advokatai apsikeičia „Selling Memorandum“ sutartimis ir vykdo patikrinimus. Apsikeičiama kontraktais ir sumokamas pirmas apie 10 proc. įnašas. • Apsikeitimas kontraktais dar nėra nuosavybės dokumentai. • Pirkėjui nedalyvaujant galima iš banko paimti paskolą jo vardu. Klientui tereikia pateikti brokerio prašomus duomenis, visa kita brokeris tvarko pats. Kad brokeris paimtų paskolą, klientui reikia patvirtinti savo tapatybę, pateikti paso duomenis.
