Graikai sekmadienį išrinks „kovojančią vyriausybę“ ir pradės „naują“ reformų „erą“, sakė kairiųjų lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras.
„Graikijos žmonės ... paims savo ateitį į savo pačių rankas ... ir patvirtins perėjimą prie naujos eros“, – sakė A.Tsipras, atidavęs savo balsą Atėnų darbininkų klasės rajone Kipselyje.
Partijos „Syriza“ 41 metų lyderis sakė, kad graikai išrinks „kovojančią vyriausybę“, pasirengusią „konfrontacijoms, kurios yra būtinos (norint) eiti į priekį dėl reformų“ ir paversti šalį „galinga ir lygia partnere Europoje“.
A.Tsipro vyriausybės atsistatydinimą nulėmė nesutarimai dėl trejų metų finansinės pagalbos plano, kurį praėjusį mėnesį priėmė šalies parlamentas.
Keliuose interviu radikalių pažiūrų buvęs premjeras teisino savo sprendimą sudaryti sutartį dėl 86 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo, sakydamas, kad šalies interesai yra svarbesni negu partija, pabrėždamas, kad Graikija tikriausiai būtų pašalinta iš euro zonos, jeigu nebūtų sutikusi priimti trejų metų trukmės pagalbos plano.
Postas A. Tsiprui - palaima ar prakeiksmas?
Penktadienį jis sakė televizijai „Antenna“, kad ateinančiais mėnesiais dalyvautų „virvės traukime“, siekdamas, ES kreditoriai sumažintų milžinišką Graikijos skolų naštą.
Tačiau analitikai mano, kad net jei A.Tsipras ir laimės, jo žlugimas dėl to atrodys tik dar skausmingesnis.
Politinėje Eliaso Makriso karikatūroje, kurią publikavo konservatyvus dienraštis „Kathimerini“, A.Tsipras vaizduojamas pabundantis naktį išpiltas prakaito ir sakantis: „Sapnavau košmarą“. „Apie ką jis buvo? “ – pro miegus klausia jo žmona. „Aš buvau perrinktas“, – atsako jis.
Per tuos 7 mėnesius, kai buvo premjeras, jo partneriai Europos Sąjungoje su juo elgėsi kaip su pariju – dėl grėsmės euro zonos ortodoksijai. Žinia buvo aiški: arba pasiduodi, arba mes išstumsime tave iš posto.
Kelis mėnesius Graikija nepaisė kreditorių reikalavimų ir kreditoriai atsisakė suteikti Graikijai kokių nors lėšų. Nuo 2014 metų rugpjūčio iki 2015 metų liepos Graikija tapo viena iš turbūt labai nedaugelio pasaulio šalių, kurios išgyveno visiškai be jokio išorinio finansavimo.
Galiausiai kapitalo kontrolės įvedimas parodė, kad kreditoriai grasino ne tuščiai. Beviltiškoje padėtyje atsidūrusiam A.Tsiprui liko tik viena galimybė - pasiduoti.
Partijos darbai?
„Syriza“ ligšiolinis darbas tame fronte yra įspūdingai menkas. Pirma, nebuvo ištesėtas nė vienas priešrinkiminių partijos pažadų dėl korupcijos. Ji buvo įsipareigojusi dėl 6 mėnesių plano, kuris turėjo atnešti milijardus iš kovos su vengimu mokėti mokesčius ir naftos kontrabanda.
„Syriza“ taip pat žadėjo intensyvinti su korupcija susijusių bylų, įtraukusių politikus ir verslininkus, tyrimą.
Tačiau nieko panašaus neįvyko. Iš tiesų „Syriza“ turėjo gerą pasiteisinimą. Ji negalėjusi kovoti dviem frontais vienu metu: užsienyje su galingais šalies kreditoriais ir namie su galios sistema, giliai persmelkusia šalies struktūras.
Tačiau dabar, kai derybos baigtos, kyla vis daugiau abejonių dėl „Syriza“ noro kovoti su šia sistema; esama net požymių, kad „Syriza“ galėtų susitaikyti su „senuoju režimu“.
Radikalios kairiosios partijos artimuosiuose planuose nėra numatoma apmokestinti superturtingą laivininkystės bendruomenę ir Bažnyčią, kurios abi kone išvis nemoka jokių mokesčių.
Kai kuriais atvejais tos abejonės yra susijusios ir su A.Tsipro trnsformacija į lyderį, kuris nebeįtikina esąs isteblišmentui nepriklausantis politikas.
Žmogus, kurį dėl paniekos kaklaraiščiams ir kitiems su politine aukštuomene susijusiems įpročiams linksniavo viso pasaulio žiniasklaida, šį rugsėjį nusprendė nusiųsti savo vaiką į vieną elitinių privačių mokyklų Atėnų centre – tokiu metu, kai valstybinės pradinės mokyklos valdant „Syriza“ vyriausybei mokslo metus pradėjo dėl taupymo politikos stokodamos tūkstančių mokytojų.
Anksčiau šią vasarą naujienų pranešimuose buvo teigiama, kad A.Tsipras dalį savo atostogų praleido viloje, priklausančioje vienam svarbiausių Graikijos laivų savininkų. Premjero sekretoriatas tų pranešimų nei patvirtino, nei paneigė.
