Lietuvos Carito projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė pasakojo, kad per metus pagalbos kreipiasi apie 120 nukentėjusiųjų. „Manau, kad tai yra tik Aisbergo viršūnė“, - tikino pašnekovė.

Vilniaus oro uostas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Vilniaus oro uostas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Jos teigimu, per trylika darbo metų galima ant rankų pirštų suskaičiuoti atvejus, kad nukentėjusieji pagalbos kreipiasi patys. Daugeliu atveju tai daryti jie yra įpareigojami įvairiausių teisėsaugos insititucijų. Žmonių išnaudojimas plečiasi  

Vaikinas iš mažo provincijos miestelio išvyko uždarbiauti į Vokietiją, ten statybų versle jau darbavosi pusė jo pažįstamų ir kaimynų. Vaikinas tik nuvažiavęs į vietą suprato, kad statybomis vadinamos vagystės iš vietinių parduotuvių. Tokia istorija – tik viena iš daugelio, kurios nutinka Lietuvos piliečiams, išvykusiems į užsienio valstybes. Daug dažniau tenka išgirsti kalbas apie „parduotas“ lietuvaites, kurių kaina rinkoje – 3000 svarų.

REKLAMA

Prie šių žmonių išnaudojimo rūšių prieš metus prisidėjo dar viena. „Naujos prekyba žmonėmis formos. Viena iš jų nuo praėjusių metų yra apibrėžta ir Baudžiamojo kodekso pataisose – išnaudojimas nusikaltimams atlikti – tikrai sunkiai skinasi kelią į atsakingų pareigūnų, į socialinių darbuotojų, vaikų teisių apsaugos darbuotojų sąmonę“, - „Žinių radijo“ laidoje „Žmogus žmogui“ pasakojo K. Mišinienė. 2012 m. Lietuvoje įvykdyti 44 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, iš jų 11 pradėta nagrinėti, 16 aukų pripažintos nukentėjusiomis, 39 asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, 7 asmenys buvo nuteisti. Teisėsauga nepadeda  

Pašnekovės teigimu, tokia statistika tikrai nedžiugina, nes daugelis nusikaltimų yra vilkinami ir nesprendžiami. Dažnai teisėsaugos specialistai nemato nukentėjimo požymių, sunku surinkti įrodymus. „Įvykiai atsitinka šalyse, kurios prastai bendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga, tai nutinka šalyse, iš kurių Lietuva metų metus laukia atsakymo ir tai tikrai nepadeda tyrimui. Aš čia konrečiai turiu omenyje Ispaniją“, - tikino K. Mišinienė.  

Specialistės teigimu, pagrindiniai veikėjai išnaudojimo bylose dažniausiai būna panašių socialinių statusų. Tai dažniausiai yra nepilnamečiai iš globos namų, nes tai yra lengviausias jaukas prekeiviams žmonėmis.  

„Tai asmenys, į kuriuos reikia įdėti labai mažai investicijų, o daug lėšų galima uždirbti, juos išnaudojant. Tai yra vienišos motinos, vienišos moterys iš provincijos, neturinčios pakankamo išsilavinimo, bedarbiai asmenys, vyresnio amžiaus vyrai ir moterys, kurie turi tam tikrų įsipareigojimų šeimose, skolų. Žodžiu, tai yra asmenys, kurių socialinis pažeidžiamumas yra akvizaidus“, - dėstė K. Mišinienė.  

„Auka gali tapti bet kas“, - pridūrė pašnekovė.

www.ziniuradijas.lt

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
DABAR RODOMA
Linksmos sesučių Emilijos ir Martynos pamokos, kaip kepti pyragą
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų