REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjus metams nuo pandemijos pradžios vis dar lieka stebėtinai daug neatsakytų klausimų. Per šį laikotarpį keitėsi požiūris į viruso kilmę, jo gydymo metodus ir pačios ligos vystymosi eigą. Tačiau galutinio atsakymo į šiuos svarbius klausimus, siekiant suvokti ir pažaboti ligą, vis dar nėra.

Praėjus metams nuo pandemijos pradžios vis dar lieka stebėtinai daug neatsakytų klausimų. Per šį laikotarpį keitėsi požiūris į viruso kilmę, jo gydymo metodus ir pačios ligos vystymosi eigą. Tačiau galutinio atsakymo į šiuos svarbius klausimus, siekiant suvokti ir pažaboti ligą, vis dar nėra.

REKLAMA

1. Nežinoma, kaip epidemija prasidėjo

Labiausiai tikėtina hipotezė vis dar laikoma, kad SARS-CoV-2 žmogui persidavė nuo šikšnosparnių Kinijoje. Šie žinduoliai savo organizmuose nešioja daug koronavirusų, o kai kurie jų jau buvo sukėlę epidemijas tarp žmonių. Pavyzdžiui, 2002-aisiais kilusi SARS-CoV-1 epidemija. Tačiau virusas turėjo dar pereiti per kitą gyvūnų rūšį, kad įgytų gebėjimą užkrėsti žmones. Tačiau per metus šio „tarpinio šeimininko“ tyrimai nedaug pasistūmėjo iš mirties taško. Tyrimai, kuriuos atliko su Uhano turguose (ši vieta dažnai nurodoma, kaip pirminis užkrato taškas) parduodamais gyvūnais, nepadėjo identifikuoti užkrato šaltinio. 

„Tol, kol šis tarpinis virusas nebus identifikuotas ir kol nebus sekventuotas jo genomas, klausimas apie SARS-CoV-2 kilmę lieka neišspręstas“, – „Le Temps“ cituojamas prancūzų virusologas Etienne Decroly.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininko, kartu su kitais ekspertais, teigimu, kol tai nebus išaiškinta, negalima atmesti ir galimybės, kad virusas netyčia pateko į aplinką iš laboratorijos. 

REKLAMA

2. Neaišku, kaip virusas perduodamas

Nuo vasaros viruso perdavimo klausimais buvo publikuoti keli tyrimai. Pagrindinis viruso plitimo teorija – Covid-19 persiduoda oro lašeliniu būdu, seilių lašeliais, o aerozoliai yra ne tokie svarbūs „nešiotojai“, tvirtina Lozanos virusologė Valeria Cagno.

Genetiniai koronaviruso variantai, įskaitant B.1.1.7 ir V2, kurie, kaip manoma, yra labiausiai užkrečiantys, neturėtų keisti šios nuo pat pandemijos pradžios nusistovėjusios normos. 

„Naujosios viruso atmainos laikomos labiau infekciškomis, nes jios geriau jungiasi prie ląstelių receptorių ir dėl to, kad jų atsiradimas sutampa su atvejų skaičiaus padidėjimu, tačiau nėra pakankamai įrodymų teigti, kad perdavimo keliai pasikeitė viena ar kita kryptimi“, – tvirtina ekspertė.

REKLAMA
REKLAMA

3. Nežinoma, kaip ilgai išsisaugo imunitetas

Pirmoji gera naujiena: atlikti tyrimai šiai dienai tvirtina, kad beveik 95 proc. žmonių, persirgusių Covid-19, iš tiesų susiformuoja antikūnai. Keli tyrimai taip pat nagrinėja jų atsparumą, rašoma „Le Temps“. 

„Mes žinome, kad antikūnų titrai nuo SARS-CoV-2 priklauso nuo ligos sunkumo. Naujausias darbas, kurį atliko Ženevos universiteto ligoninių laboratorijos (HUG) medicinos personalas, parodė, kad po šešių mėnesių juos vis dar galima aptikti net ir pas žmones, kuriems išsivystė lengva ligos forma“, – cituojama infektologė Pauline Vetter.

Tačiau kai kurias detales, anot mokslininkės, dar reikia išsiaiškinti: „Mes visi dar nežinome, koks antikūnų kiekis yra reikalingas išvengti pakartotino užsikrėtimo. Ląstelių imunitetas taip pat vaidina svarbų vaidmenį gynyboje ir šiuo metu yra žinoma, kad jis išlieka ir po šešių mėnesių“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

4. Kol kas tiksliai nėra žinomas mirtingumo lygis

Mirtingumo nuo Covid-19 lygis šiuo metu siekia nuo 0,5 proc. iki 1 proc. sergančiųjų, analizavo turimus duomenis Ženevos universiteto profesorius Antoine Flahaultas.

„Mirtingumas yra glaudžiai susijęs su amžiumi. Jeigu vyresnių nei 80 metų sudaro nuo 25 iki 50 proc., tai nuo 50 iki 70 metų siekia jau 10 proc., jeigu yra tokie rizikos faktoriai kaip diabetas, aukštas spaudimas ar nutukimas – tokių susirgimų turi beveik pusė šios amžiaus grupės narių“, – aiškino jis.

Pasak jo, žmonių iki 50 metų mirtingumas nuo koronaviruso siekia 1 atvejį iš tūkstančio, o tai yra artimas gripui rodiklis.

REKLAMA

Praėjusių metų gruodį publikuotame tyrime teigiama, kad vaikų, atsidūrusių ligoninėje dėl Covid-19, mirtingumas yra dešimt kartų didesnis nei nuo sezoninio gripo. Todėl ekspertai perspėja, kad neverta klausytis teigiančių, kad Covid-19 nepalies jaunų žmonių.

5. Nežinoma, kokiais vaistais gydyti

„Ženevos universitetinėse ligoninėse (HUG) daugumai hospitalizuotų pacientų deksametazonas skiriamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas“, – „Le Temps“ išsamiai paaiškina Farmakologijos ir toksikologijos klinikos vadovė Caroline Samer.

Įrodyta, kad vaistas sumažina sunkios ar kritinės būklės žmonių mirtingumą ir invazinės mechaninės ventiliacijos poreikį.

REKLAMA

Tačiau kiti gydymo būdai kol kas nesurinko pakankamai įrodymų, kad būtų masiškai taikomi ligoninėse. C. Samer nurodo tocilizumabą ir monokloninius antikūnus, apie kurių poveikį ji tikisi klinikinių tyrimų rezultatų. Kalbant apie ivermektiną (antiparazitinį vaistą) ir kolchiciną (priešuždegiminis), du „stebuklingi“ vaistai, kurie šiuo metu yra populiarūs žiniasklaidoje, juos Carolina Samer vertina „perspektyvoje“: „Klinikinių duomenų dar nėra surinkta pakankamai“.

6. Neaišku, kodėl vieni ligos atvejai yra tokie sunkūs, o kitiems – faktiškai niekuo nepasireiškia

Dabartiniai tyrimai dažniausiai nurodo imuninį atsaką, kuris blogina pacientų klinikinį vaizdą. Kurį laiką aktyviausiai akcentuojama versija buvo citokinų audra, kuri pasireiškia per dideliu baltymų, atsakingų už signalų perdavimą ląstelėje, skaičiumi uždegimo metu. Dabar tai jie užleidžia vaidmens, kurį gali atlikti tam tikri ant kūno nukreipti antikūnai, vadinamieji autoantikūnai, vietą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Spalį „Science“ paskelbtas tyrimas parodė, kad 10% pacientų, sergančių sunkia COVID-19 forma, turi autoantikūnų I tipo interferonui, baltymui, kuris stimuliuoja uždegiminį atsaką, - praneša žurnalistai. „Šie rezultatai rodo, kad tokiems pacientams būdingas įgimtas imuninis atsakas, sutrikusi reguliacija, susijęs su I tipo interferonu“, – paaiškina virusologė V. Cogno.

7. SARS-CoV-2 mutuoja, tačiau tai, tikėtina, nėra taip svarbu

Problema paaštrėjo dėl pastaruoju metu atsiradusių kelių viruso mutacijų su pokyčiais, kurie kelia nerimą. Londono universiteto koledžo profesorius François Balloux tvirtina, kad tokių viruso porūšių atsiradimo buvo iš dalies laukta. Jis taip pat patvirtino, kad tai gali reikšti, kad žmonės, kurie bus paskiepyti ar jau persirgo liga, turės silpnesnį imunitetą naujosioms atmainoms. Tačiau atkreipė dėmesį, kad net jeigu ir rizika pakartotinai užsikrėsti išauga, tačiau tokie asmenys turėtų sirgti lengvesne forma. 

REKLAMA

Taip vadinamos RNR vakcinos, kurios šiuo metu yra naudojamos vakcinacijos procese Vakarų šalyse, turi tą privalumą, kad lengvai adaptuojasi prie naujų viruso atmainų, jeigu tam kiltų būtinybė. Tačiau tai leidžia ne visų vakcinų technologijos. 

8. Nežinoma, kokį vaidmenį atlieka vaikai

Tyrimo Ženevoje, kurio metu buvo aiškinamasi, kaip Covid-19 plinta tarp vaikų nuo 0 iki 18 metų, metu buvo ištirti 1 tūkst. pacientų tyrimai. Jie iš esmės paneigė nusistovėjusią teoriją, kad vaikai mažiau platina ligą už suaugusiuosius: vyresnių nei 6 metų vaikų serologinio plitimo lygis siekė 23 proc., tai yra beveik tiek pat, kiek ir visos populiacijos (22 proc.).

REKLAMA

Rodikliai skyrėsi nuo tų, kuriuose mes stebėjome pirmosios bangos metu, ir tai, tikėtina, paaiškinama faktu, kad mokyklos antrosios bangos metu liko atidarytos, analizavo situaciją HUG epidemiologė Silvia Stringhini. „Negalima tiesiog žiūrėti į patvirtintų atvejų skaičių ir daryti išvadą, kad vaikai neužsikrečia. Nes jiems dažniau pasireiškia besimptomė forma, juos gerokai rečiau tikrina“, – aiškino specialistė. 

Be atsakymo lieka ir dar vienas klausimas: koks yra vaikų indelis į ligos plėtrą visuomenėje? „Siekiant tai išsiaiškinti, būtina daryti sisteminius patikrinimus pavienėse mokyklose“, – aiškino S. Stringhini.

9. Nėra žinoma, ar naminiai gyvūnai gali užkrėsti kitus

Šunys, katės, audinės, liūtai, tigrai ir gorilos, zoologijos sodų gyvūnai: žinduolių sąrašas, kuriems buvo užfiksuotas užsikrėtimas SARS-CoV-2, vis plečiasi. Tai parodo apie galimą viruso plėtrą nuo žmogaus gyvūnui. Nors tyrimai ir rodo, kad viruso plitimas tarp šunų ar kačių yra nedidelio masto, viruso protrūkiai užfiksuoti audinių fermose, ypač Danijoje, kur teko nužudyti milijonus šių gyvūnų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau iki šiol nėra tiksliai žinoma, ar gyvūnai gali vėl užkrėsti žmones, kuomet patys „pasigauna“ virusą. 

10. Neaišku, kaip baigsis epidemija ir ką tai reikš

Ženevos universiteto profesoriaus Antoine Flahaulto teigimu, strategija „gyventi su virusu“ gali nuvesti iki vasarą laukiančios labai intensyvios viruso cirkuliacijos, gerokai viršijančios 2020-ųjų birželio lygį. Jeigu nieko nebus padaryta jo sulaikymui, tai gresia naujais protrūkiais. Tokia grėsmė kyla dėl jaunosios visuomenės dalies, kuri neturi rizikos faktorių (o tuo pačiu ir negaus vakcinos), ir gali priversti Europą rinktis Azijos kelią, kur priverstinės priemonės leidžia pasiekti „nulinį kovidą“ arba bent jau pasiekti minimalų koronaviruso naujų atvejų skaičių.

REKLAMA

Profesoriaus F. Ballaux teigimu, reikalai nėra tokie prasti: „SARS-CoV-2 yra aiškiai sezoninis virusas, todėl galima tikėtis, kad susirgimo atvejų skaičius sumažės pavasarį, o jau kitą vasarą imunitetas, kurį žmonės įgis vakcinų dėka, bus pakankamas tam, kad išvengtume naujos didelio masto bangos“. 

Tačiau mokslininkas mano, kad virusas gali tapti endeminiu, o tai reiškia, kad mes ir toliau susidursime su sezoninėmis epidemijomis, kaip ir gripo atveju.

Pasaulis 2021-aisiais susidurs su precedento neturinčia humanitarine krize. Šalims visą dėmesį koncentravus į kova su Covid-19 pandemiją, valstybės, kuriose vystosi konfliktai ir kurios susiduria su didelėmis krizėmis, yra priverstos verstis pačios – labiausiai pažeidžiami žmonės Žemėje už tai moka didžiulę kainą, perspėja Tarptautinio gelbėjimo komiteto (IRC) atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų