Be konkurencijos Baltijos danguje skraidanti latvių kompanija „AirBaltic“ įsivelia į skandalus, o Lietuva neturi tokio lygio bendrovės, tad galime „džiaugtis“, kad skandalų nebus.
Stambiausia Baltijos šalyse Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“, nors ir įsivelianti į keistus skandalus, yra nuolatiniame valdžios dėmesio centre. Lietuvoje keičiantis valdžioms ir valdančiosioms partijoms taip ir nebuvo atlikti elementarūs namų darbai.
Keisti judesiai
Latvijos valstybės oro bendrovės prezidentas ir bendrasavininkis Bertoltas Flickas neseniai už 13 mln. eurų nusipirko bendrovės „AirBaltic“ pagrindinį ir dar penkių susijusių bendrovių ženklus: „airBaltic.com“, „airBaltic Travel.com“, „airBalticHotels“, „BalticMiles“ ir „Baltic Taxi“. Pagal sudarytą sandorį kompanija būtų galėjusi nemokamai naudotis vardu, o iš B. Flicko išpirkti galėtų per penkerius metus.
Po to paskelbta, kad B. Flickas staiga nusprendė atsisakyti šių stambių pirkinių. O nusprendė jis tai po susitikimo su Latvijos susisiekimo ministru Kasparsu Gerhardsu, atstovaujančiu nepopuliariai partijai – „Tėvynei ir laisvei“(„Tēvzemei un Brīvībai“).
Nežinia, kokie ministro žodžiai taip paveikė oro bendrovės vadovą? Latvijos žiniasklaida sumirgėjo spėlionėmis ir spekuliacijomis. Viena versijų: vykstant rinkimų kampanijai B. Flickas dėl tam tikrų motyvų tiesiog galėjo pagelbėti beveik ties politinės mirties riba atsidūrusiai politinei partijai atstovaujančiam ministrui, galinčiam dabar puikuotis valstybės interesų gelbėtojo aura. Neva nieko nežinojusiam apie sandorį ministrui sudaroma galimybė tapti principingu gelbėtoju.
Gali būti, kad K. Gerhardso sandoris dėl kompanijos vardo pardavimo netgi nėra pelningas ir kad teks įsikišti prokurorams. Tokią prielaidą, kaip rašoma portale rus.tvnet.lv, daro latvių susisiekimo ministras K. Gerhardsas. Logiška, kad po viso to ministras galėjo pareikalauti oro kompanijos vadovo atsistatydinimo, bet latvių žiniasklaidos nuostabai to nebuvo. Įvyko tik pasiaiškinimo pokalbis ir „atgailaujantis sandorio atsisakymas“. Tarsi nieko ir nebuvę.
Tiesa, Latvijos susisiekimo ministerija ramina, kad speciali žinybinė tyrimo komisija jau yra sudaryta. Na, ir kas? Kiek jų jau yra buvę? Kaip pabrėžiama Latvijos spaudoje, kurioje aprašoma iki skausmo ir Lietuvai pažįstama realybė, panašios komisijos yra daug kartų išbandytas metodas skandalams užtušuoti.
Pelninga, bet skęstanti?
Šalia minėto sandorio ir jo atsisakymo aiškinimo versijos kalbama ir apie pinigų plovimą, ir apie kėsinimąsi pasipelnyti. Neblogai išgarsinto prekės ženklo naudojimąsi nemokamai jo naujasis savininkas galėjo padaryti mokamą. Visus papiktino pats sandorio slaptumas, tačiau nacionalinio masto skandalas nekilo: neeilinės parlamento sesijos nebus, kaip veikiausiai ir parlamentinio tyrimo. Visos pusės linkusios ieškoti susitarimų.
Šalies prezidentas Valdis Zatleras ir premjeras Valdis Dombrovskis vengė bet kokių komentarų, nors kiti politikai niršo. Žiniasklaidoje kilo ginčų dėl to, kaip bus formuojama nauja bendrovės valdyba ir panašiai, tačiau ypač didelių batalijų, galinčių privesti iki politinės krizės Latvijoje, kol kas nematyti.
Latvijos ambasadorius Lietuvoje Hardijs Baumanis kiek anksčiau „Balsas.lt savaitei“ aiškino, kad tokių ryškių ir dramatiškų skandalų, kaip mūsų šalyje, pas kaimynus esą būna retai. „Pas jus viskas kažkaip daug ryškiau, dramatiškiau ir labiau teatrališka“, – šypsojosi diplomatas.
Magnatas pasislėpė
Gal tai tikrai politinių kultūrų skirtumai, bet komiškiausia ir painiausia šios situacijos dalis yra susijusi su paties bendrovės „AirBaltic“ prezidento B. Flicko viešais paaiškinimais. Latvijos spaudai magnatas pareiškė norėjęs savo pinigais padėti esą didelių finansinių sunkumų turinčiai, bankų paskolų nebegalinčiai gauti bendrovei, kuri pernai deklaravo gavusi 14 mln. latų (apie 66 mln. litų) pelno (prieš apmokestinimą).
Pelninga oficialiai vadinta ir šių metų pradžia. Vis dėlto apie dabar neva skęstančios bendrovės gelbėjimą kalbama toliau. B. Flickas žiniasklaidai prasitarė ieškąs naujų akcininkų.
Į „Balsas.lt savaitės“ prašymą patikslinti ir paaiškinti šias peripetijas ir atsakyti į kitus klausimus, oligarchas pažadėjo raštu, tačiau vėliau puolė kaip į vandenį ir į skambučius, elektroninius laiškus nebeatsakinėjo.
Padėtis tik blogėjo
Kad ir kaip ten būtų, Latvijos valdžia, nepaisydama ekonomikos sunkmečio, rėmė ir leido plėtotis savo pagrindinei oro pervežimų bendrovei „AirBaltic“, kai Lietuvoje buvo nueita kitu keliu.
Lietuvoje, dar visai nekankinant ekonomikos sunkmečiui, buvo siekiama gauti kuo daugiau pinigų už bendrovės „Lietuvos avialinijos“ privatizavimą. Paskui ūmai apsižiūrėta, kad privatizavimo sąlygos yra ne tokios, kokių reikėtų. Valdžios keitė valdžias, ministrai – ministrus, strategijos gulė į stalčius, o padėtis tik blogėjo.
Pagaliau „tikslas buvo pasiektas“. Keleivių oro vežimo bendrovė „flyLAL Airlines“ nuvaryta į bankrotą, politikai ir kompanijos savininkai vieni kitus skundė prokurorams, o rinkos dalį sėkmingai sukramtė ir pervirškino „AirBaltic“.
Nėra skrydžių, nėra problemos
„Tiesioginę valstybių paramą aviacijos bendrovėms griežtai reglamentuoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai, tačiau mums daug svarbiau yra veiksmai, kurių šalis imasi norėdama pritraukti daugiau turistų. Mūsų nuomone, valstybinės paramos priemonės turėtų būti nukreiptos keleivių srautui didinti, naujiems keleiviams pritraukti.
Vien tik pasiūlius naujus maršrutus, keleivių nepadaugės. Reikia žvelgti plačiau ir galvoti apie poreikio skraidyti skatinimą. Turi būti kuriamas pagrindas, dėl kurio užsieniečiai norėtų atvykti į Lietuvą. Turi būti trauka, kurią galima kurti per šalies paveldą, istoriją, gamtą, kultūros ir sporto renginius. Būtent čia ir norėtųsi matyti jungtines valdžios institucijų pastangas“, – pastebėjo Lietuvoje registruotos privačios bendrovės „Star1 Airlines“ vadovas Martynas Laivys.
Artimiausiais metais Lietuvoje vargu ar atsiras bendrovė, galinti konkuruoti su skandaluose įklimpusia kaimynų firma „AirBaltic“. To neleidžia ir premjero Andriaus Kubiliaus vykdoma ir prezidentės Dalios Grybauskaitės laiminama mokesčių politika.
Seimo nariai, ministrai ir verslininkai Lietuvoje gali tik pavydžiai žiūrėti į Latvijos pusę ir mėginti nutaisyti laimingas veido išraiškas. Kaimyninės šalies kolegos dar turi dėl ko pliktis ir derėtis. Latvijoje yra bent dėl ko kilti skandalui, o pas mus – nėra skrydžių, nėra ir jokių problemų.
Į klausimą, ką turi daryti Lietuvos valdžia, kad, tarkime, norint skristi į Berlyną, nereikėtų važiuoti į Rygą, „Star1 Airlines“ vadovas M. Laivys atsakė lakoniškai: „Skatinti poreikį skraidyti apskritai, skatinti atvykstamąjį turizmą į Lietuvą.“
Lietuva toliau sėkmingai sau kenkia ir šioje srityje. Visi, net valdančiosios koalicijų partnerių siūlymai neišradinėti dviračio, nebūti protingesniems už du trečdalius Europos Sąjungos (ES) šalių ir grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas viešbučiams, kurios buvo klaidingai panaikintos 2008 metais, kaip žirniai į sieną. Rezultatai matomi, bet užsispyrimas lieka stipresnis.
Latviai spjovė į Europą
Buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirminkas Algirdas Butkevičius mūsų šalies pralaimėjimą oro mūšyje aiškino ir pernelyg uolia ištikimybe ES teisei, bet tvirtino, kad kitos išeities nebuvo.
„Ir Skandinavijos oro linijos jau yra pasiskundusios tarptautiniam arbitražui dėl to, kad Latvija pažeidinėjo Europos teisę ir tiesiogiai dotavo „AirBaltic“. Daug kartų tai svarstydavome, bet Teisingumo ministerija visada sakydavo, kad tai bus teisinis nihilizmas. Tad mes, kaip politikai, gerbdami teisę, juk negalėjome spjauti ir sakyti – nesilaikykime įstatymų“, – tvirtino jis.
Tiek politikai, tiek verslininkai pripažįsta paprastą faktą: kaimynams verta šioje srityje pavydėti net jų skandalų, kuriems dar yra dėl ko kilti.
Daugiau skaitykite www.balsas.lt
TIK FAKTAI
Verslininko B. Flicko bendrovė „Baltijas aviacijas sistemas“ valdo 47,2 proc. bendrovės „AirBaltic“ akcijų, kurių kontrolinis paketas priklauso valstybei.
B. Flickas gimė 1964 metais Vokietijoje. Baigė Heidelbergo universitetą. Nuo 1994 metų dirbo verslo konsultantu.
Vokietijos vyriausybė jį delegavo į privatizavimo proceso patarėjus Latvijoje. Čia jis padarė karjerą ir 1996–2002 metais buvo „AirBaltic Corporation“ stebėtojų tarybos narys, o vėliau – jos pirmininkas.
Taip pat jis buvo dujų bendrovės „Latvijas Gāze“ valdybos narys, Rygos valstybinio uosto valstybės įgaliotinis. Verslininkas žinomas kaip kultūros projektų rėmėjas, yra Latvijos nacionalinio operos fondo steigėjos ir valdybos narys. Moka septynias kalbas, įskaitant latvių.
Iš Vilniaus oro uosto reguliariaisiais reisais skrendama 21 kryptimi, iš Rygos – 82 (oro uostų interneto svetainių duomenys).
Latvijos parlamentas kovą sumažino pridėtinės vertės mokestį viešbučiams, spaudai ir periodiniams leidiniams nuo 21 proc. iki 10 procentų. Lietuvos vyriausybė ir prezidentė D. Grybauskaitė apie tai atsisako net kalbėti. Tuo metu, kai lengvata viešbučiams Lietuvoje, pritariant ne tik Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, bet ir Liberalų sąjūdžiui ir Liberalų ir centro sąjungai buvo panaikinta, ją tebetaikė 22 iš 27 ES valstybių.
