Tiesiogiai merų nei rinkti, nei atleisti tauta negali. Tuo tarpu pagal politinį susitarimą tapę miestų vadovais, daugelis jų garsėja darbu savo labui.
Lietuvos politikai atkakliai vengia leisti piliečiams patiems išsirinkti merus. Seimas, nepaisydamas daugumos partijų politinių pažadų, tokios galimybės neįteisino.
Tuo tarpu partijos sąrašais išrinkti politikai į aukštumas iškelia keistus personažus, kuriuos lydi teistumas, nesveikas aršumas arba nepadorus elgesys.
Dauguma sostinę vadina nelaiminga, nes jai ilgokai vadovauja abejotinos reputacijos asmenys.
Teistas, bandęs bėgti
Artūrą Zuoką, Liberalų ir centro sąjungos merą, ėjusį pareigas 2000–2008 metais, Seimo laikinoji tyrimų komisija oficialiai leido vadinti , „abonentu“. Teismas vėliau šį leidimą patvirtino. „Abonento“ slapyvardžiu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotoje byloje vadinamas asmuo, kaip manoma, imdavo pinigus už politines paslaugas iš sostinę čiuptuvais apraizgiusios „Rubicon group“ (dabar – ICOR) įmonių šutvės. 2004 metų vasarą, kai STT agentai krėtė partijų būstines, A. Zuokas kaip tikras vyras spruko į Lenkijos sostinę Varšuvą, baimindamasis, kad bus suimtas.
Maža to, A. Zuokas visų grandžių teismų pripažintas kaltu už mėginimą daryti neteisėtą spaudimą bendrapartiečiui Vilmantui Drėmai, siekdamas, kad šis slaptame balsavime paremtų jo kandidatūrą į Vilniaus merus. V. Drėma, anot teismo, nesuprato, kad yra spaudžiamas.
Nusipirkęs postą, dirba sau, laikomas chamu
Vilius Navickas meru „dirba“ šiuo metu. Buvęs autoinspektorius, pasistatęs tautos praminto „banditinio baroko“ stiliaus namą, baikerių festivalyje ant nuogo pilvo angliškai užsirašęs pasiūlymą ar reikalavimą jam kažką pačiulpti, atstovauja Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). A. Zuoko laikais suklestėjęs tuometis „Rubicon group“ tarpsta ir prie jo. Keiksmažodžiais, chamizmu, dosniu priedų artimiems bendražygiams dalijimu (ekonomikos sunkmečio metu) garsėjantis V. Navickas gal ir nebūtų patekęs į savivaldybę po partinio reitingavimo. Keistas sutapimas – iš 14 į 7 vietą rinkimų sąraše jis pakilo po to, kai paaukojo tūkstantines sumas TS-LKD partijai ir premjero Andriaus Kubiliaus žmonos vadovaujamam Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taip pat pripažino, kad dalyvaudamas miesto tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas projektas dėl įmonių atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo už neparduotus gyvenamosios paskirties būstus, meras supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes pats yra statybinės bendrovės akcininkas.
Laikinoji sostinė, kaip ir dera antrajam pagal dydį šalies miestui, stengiasi neatsilikti nuo Vilniaus.
„Ubagas“, nors ir daktarų gaujos draugas
Kauno meru Vytautas Šustauskas buvo nuo 2000-ųjų balandžio iki tų pačių metų spalio. Organizacijos, pasivadinusios Lietuvos laisvės sąjunga, vadovas iš Seimo tribūnos yra grasinęs įvesti tvarką su „kalašnikovo“ automatu.
Antisemitiniais ir šiaip radikaliais išpuoliais garsėjęs asmuo rinkimus į savivaldybės tarybą, o vėliau ir į Seimą paženklindavo dešrų dalybomis varguomenei, į kurias atvažiuodavo prabangiu džipu. Viešai gynė nuteistą Kauno kriminalinio pasaulio pažibos Henriko Daktaro sūnų Enriką. Organizavo vadinamuosius „ubagų“ žygius ir protestavo prieš valdžią bei kapitalizmą. Pats tituluojamas „ubagų karaliumi“ nuo kelių policijos spruko su ne visiems „ubagams“ įperkamu automobiliu „Chrysler“ ir taranuodamas vilkiką.
Neryžtingas, įtariamas dokumentų klastojimu
Andrius Kupčinskas mero pareigas eina dabar. TS-LKD atstovas neranda sprendimo, ką daryti su neveikiančiu ir pusę milijono litų Kaunui kainavusiu viešuoju tualetu.
Maža to, jis turi rūpesčių ir dėl Generalinės prokuratūros inicijuoto tyrimo, pradėto dėl galimai mero suklastotų dokumentų. Tiksliau – dėl neteisingai suskaičiuotų balsų miesto tarybai priimant sprendimą sujungti dvi savivaldybei priklausančias įstaigas, t. y. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ir Kauno antrąją klinikinę ligonines. Pats jis visas problemas suveda į politinių oponentų intrigas ir esą organizuotą šmeižto kampaniją.
Matomiausi yra didieji miestai, tačiau STT ir teismai turi nemažai darbo ir su mažesnių savivaldybių vadovais.
Dirba partijoms, ne rajonui
Vytautas Petkevičius Trakų rajono meru dirbo 2007–2008 metais. Teismas varto jo bylą, kurios duomenimis, 2007 metais Trakų šilumos tinklams išnuomojus patalpas „Dializės centrui“, V. Petkevičius vėliau suimtam savivaldybės administracijos direktoriui liberalcentristui Leonardui Karnilai perdavė Naujosios sąjungos sąskaitos numerį, o šis jį įteikė „Dializės centro“ atstovui M. K.
2008 metų sausio 8 dieną Naujosios sąjungos kasą pasiekė 20 tūkst. litų, o liberalcentristų – 10 tūkst. litų. Patys politikai visa tai vadino normalia paramos partijai paieška.
Į pasaulį žvelgia pro stikliuką
Saulius Gegieckas Pakruojo meru tapo nuo 2007 metų ir tebėra iki šiol. Pernai spalį Pakruojyje meras socialdemokratas buvo sulaikytas girtas. Rajono vadovas stojo prieš bendrapartiečių socialdemokratų vadovybę, žadėjusią griežtą „teismą“.
Pagaliau buvo išbartas, pasmerktas tarybos Etikos komisijos. Jam užteko pareikšti apgailestavimą spaudoje, viešai atsiprašyti dėl neatsakingo, lengvabūdiško elgesio ir taip išsaugoti postą. Tiesa, teismo sprendimu jam buvo atimtos vairuotojo teisės, paskirta piniginė bauda.
Demokratijos baimė
Paminėti atvejai yra tik maža dalis Lietuvos merų nuopelnų. STT nuo 2008 metų ypač suaktyvino savo veiklą tiriant piktnaudžiavimus savivaldybėse, purtydama Kauno rajono, Šiaulių, Birštono ir kitų vietos valdžion išrinktų veikėjų abejotinos švaros kailį.
Šalia išplitusios korupcijos savivaldybėse egzistuoja ir kitos problemos. Merai išrenkami ar keičiami ne pagal tai, kiek jais pasitiki visuomenė, o pagal savivaldybės taryboje sudarytus susitarimus. Vos porą vietų rinkimuose gavusi partija, kai norima sudaryti koaliciją, gali išsireikalauti aukštų postų, įskaitant vicemero ir net paties mero pareigybes.
Pagrindiniai tiesioginių merų rinkimų priešininkų argumentai dvejopi. Sakoma, kad tiesiogiai rinkdami merus žmonės turės didelių lūkesčių, o realūs merų įgaliojimai nėra dideli. Kita vertus, kalbama apie visuomenės nebrandumą – gąsdinama, kad į valdžią ims ir ateis populistai.
Sistema be pilietinės kontrolės
Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas „Balsas.lt savaitei“ patvirtino, kad tokie argumentai iš dalies yra teisingi, bet siūlė žvelgti giliau.
„Esant normaliai sistemai būtų optimalu, kad meras, nesvarbu, kaip jis būtų išrinktas, turėtų politinę atramą savo partijoje ir būtų jos kontroliuojamas. Deja, pačios partijos tapo korupcijos šaltiniais, kurių sąrašuose į valdžią stumiami asmenys, siekiantys tiesiog prisiplėšti pinigų.
Problema ta, kad politinė sistema yra supuvusi ir nėra jokios pilietinės kontrolės. Galiu įsivaizduoti, kad tiesiogiai išrinktas meras gali būti koks nors turtingas, savo kampaniją gausiai apmokėjęs ir gerai realizavęs verslininkas, kuris dirbs be kontrolės“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, sunkiai suvokiama, kodėl Vilniaus savivaldybės tinklapyje negalima rasti informacijos apie balsavimo rezultatus, o reikia atskirai prašyti išklotinių, nors Seimo interneto svetainė tokias žinias pateikia.
„Reikia suprasti, kad savivaldybėje sprendžiama daugiau žmonėms aktualių ir piniginių klausimų negu Seime“, – demokratijos baimes vardijo apžvalgininkas.
Reikia keisti ir Konstituciją
Politiko apžvalgininko Giedriaus Kiaulakio manymu, vien tiesioginiai merų rinkimai mažai ką pakeistų. „Tuomet reikia keisti visą sistemą, tiesioginius rinkimus organizuoti ir seniūnijose. Reikia visai keisti Konstituciją ir sugalvoti, kokius įgaliojimus suteiksime merams. Senąją sistemą papuošus tiesiogiai rinktais merais – nebus jokios naudos“, – pabrėžė jis.
G. Kiaulakis taip pat pažymėjo, kad įteisinant tiesioginius merų rinkimus reikėtų pagalvoti ir apie partinių sąrašų keitimą vienmandatininkais.
TIK FAKTAI
Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad „vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės – teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas“.
Savivaldybės merą slaptu balsavimu renka taryba. Ji turi teisę merą atleisti ir iš pareigų. Meras sudaro tarybos darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius, jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos, valdybos sprendimus ir posėdžių protokolus, turi sprendžiamąjį balsą, kai dėl sprendimo tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, teikia tarybai Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko kandidatūrą, atstovauja savivaldybei įvairiais klausimais.
