Anemija susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir (ar) hemoglobino. Tuomet vis dažniau pradedama pavargti, vargina mieguistumas, sumažėja darbingumas. Kiekvienai organizmo ląstelei būtinas deguonis, todėl ši liga iš lėto dusina lyg kilpa, rašoma pranešime spaudai.
Anemija nualina organizmą
„Jei anemija laiku negydoma, minėti simptomai ne tik sunkėja, bet atsiranda ir specifinių ligos požymių: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai, gilėjančios veido raukšlės ir kt. Be to, sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, blanksta gyvenimo spalvos ir apima apatija“, – įspėja „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Prie anemijos organizmas ilgą laiką sugeba prisitaikyti ir stengiasi kompensuoti deguonies trūkumą. Tuomet greitėja kraujo apytaka, apkraunama širdis. Laiku nesigydant būna sunkiau atsilaikyti prieš įvairias infekcijas, nukenčia smegenys, plaučiai, endokrininės liaukos, virškinimas, nervų sistema, lytinė funkcija, sunkėja kai kurios lėtinės ligos, sutrinka širdies ritmas – būsena gali tapti mirtinai pavojinga.
S. Barakauskas pabrėžia tai, kad apie anemiją ilgai galima nieko neįtarti, o išryškėję jos ženklai rodo jau įsibėgėjusią ligą. Apie mažakraujystė pavojų anksti įspėja tik kraujo tyrimai.
Pirmiausia – feritino tyrimas
Pasak specialisto, anksčiau buvo įprasta, kad anemijai diagnozuoti pakanka atlikti bendrąjį kraujo tyrimą (BKT): „Tačiau tai tik dalis tiesos. Pirmiausia prisiminkime, kokios būna šios ligos priežastys.“ Dažniausiai anemiją sukelia geležies stoka. Pirmieji jos etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas trūkumas. BKT tokios slaptos ligos būsenos negali parodyti. Jis apie anemija įspėja, kai liga atsiskleidžia visa savo jėga – tuomet būna žemas hemoglobino kiekis. O dar tik artėjančią mažakraujystę padeda atskleisti feritino tyrimas. Tuomet anemiją daug lengviau gydyti. „Aišku, norint efektyviai išvengti tokios anemijos kilpos geriausia reguliariai atlikti BKT, geležies kiekio ir feritino tyrimus. Dar išsamiau ištirti kraujo ląstelių pokyčius padeda ir BKT mikroskopavimas – leukograma“, – pastebi S. Barakauskas.
Kada einama „besmegenio kojomis“
Kita nereta silpstančio kraujo priežastis – vitamino B12 ir (ar) folio rūgšties stokos anemija. Pasak specialistų, anksčiau vitamino B12 mažakraujystė dažniausiai užklupdavo vyresnio amžiaus žmones, o dabar diagnozuojama jau ir paaugliams ar net kūdikiams.
Beje, šio vitamino B12 atsargos senka daug lėčiau – nuo slapto jo trūkumo iki kliniškai išreikštos anemijos gali praeiti keleri metai. Be to, yra ir specifinių požymių: tirpsta galūnės, silpnėja atmintis, sumažėja intelektas, „dega“ liežuvis, kai pažeidžiami stuburo nervai, žmogus eina lyg „besmegenio kojomis“.
„Jaučiantiems vitamino B12 ar folio rūgšties stokos simptomus, rizikos grupės žmonėms profilaktiškai geriau atlikti atskirus abiejų vitaminų tyrimus arba išsitirti homocisteiną. Kai kurios mokslininkų pateiktos studijos rodo, kad homocisteino tyrimas yra patikimesnis nei vitamino B12 ištyrimas“, – sako gydytojas.
Kas paskatina anemiją?
Pirmiausia anemijos riziką augina bloga mityba. Mums reikia reguliariai ir pakankamai gauti geležies, vitamino B12, folio rūgšties. Todėl reikia valgyti mėsą, žuvį, daržoves, vaisius, grūdus ir pieno produktus. Problemą didina ir tai, kad vartojamas pigus, stipriai perdirbtas maistas. Net valgant šviežią maistą šiais laikais, kaip manoma, dėl nualinto dirvožemio gauname mažiau reikalingų vitaminų ir mikroelementų.
„Anemija vystosi ir tuomet, kai sutrinka geležies ar reikiamų vitaminų įsisavinimas. Ji gali būti vidinio kraujavimo, skrandžio erozijos, kepenų patologijos, ginekologinių, onkologinių, dvylikapirštės žarnos ir kitų ligų pasekmė. Anemija užklumpa ir netekus daugiau kraujo nei jo pagamina organizmas“, – pasakoja S. Barakauskas.
Geležies stokos anemijos rizikos zonoje – merginos ir moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai. Vitamino B12 stygius dažniausiai pasitaiko tarp vegetarų ir veganų, kenčia paauglės, jaunos moterys. Su folio rūgšties trūkumu dažniausiai susiduria nėščiosios, vartojantys daug alkoholio, blogai besimaitinantys, vyresnio amžiaus žmonės.
