Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo gruodžio 1 d. periodiškai tikrintis nuo koronaviruso įpareigoti darbuotojai už testus mokės patys. Tokį sprendimą neseniai patvirtino Seimas. Ar galėtų ir kalbos apie mokamą COVID-19 gydymą neskiepytiems asmenims virsti realybe?

Nuo gruodžio 1 d. periodiškai tikrintis nuo koronaviruso įpareigoti darbuotojai už testus mokės patys. Tokį sprendimą neseniai patvirtino Seimas. Ar galėtų ir kalbos apie mokamą COVID-19 gydymą neskiepytiems asmenims virsti realybe?

REKLAMA

Diskusijos apie mokamą gydymą nuo COVID-19 skiepytis atsisakiusiems žmonėms viešojoje erdvėje gyvos jau kurį laiką.

Štai praėjusią savaitę pirmasis pasaulyje apie tokį sprendimą pranešė ir Singapūras. Šalies paskelbtame pranešime teigiama, kad šios Singapūro ligoninės neteiks nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų COVID-19 pacientams, kurie savanoriškai atsisako vakcinos. Šalies valdžios atstovų teigimu, būtent neskiepytieji sudaro didžiausią dalį ligoninėse gydomų asmenų ir kuria dirbtinę įtampą sveikatos apsaugos sistemai.

Didžioji dalis pacientų Lietuvos ligoninėse, ypač reanimacinėse palatose – taip pat neskiepyti, tačiau siūlymai tokiu atveju susimokėti bent dalį gydymo išlaidų, viena vertus, vertinami rezervuotai, kita vertus, prabylama ir apie kitų išvengiamų ligų prevencijos kainą.

REKLAMA

Vienintelė likusi priemonė sąmoningumui pažadinti?

Joniškio ligoninės vadovo, skubiosios medicinos pagalbos gydytojo Martyno Gedmino manymu, mokamas COVID-19 gydymas – realiai vienintelė likusi priemonė, kuri gali pažadinti žmonių sąmoningumą.

„Nes jei nesiimu apsauginių prevencinių priemonių sumažinti COVID-19 riziką sau, vadinasi, sutinku prisiimti dalį naštos, kuri tektų, jei išsivystytų sunki ligos forma. Manau, tai leistų mums nebesiskirstyti į „vakserius“ ir „antivakserius“, bet tie, kurie sako, kad liga neegzistuoja ar ji yra labai lengva, netiki jos žala, tai tada paprasta – jei ji pasireikštų sunkesne forma, tu turi prisiimti dalį finansinės naštos. 

Nes mūsų PSDF įmokos yra sveikatos draudimo įmokos ir jei mes nesiimame veiksmų, kurie minimizuoja riziką, turime prisiimti atsakomybę kaip ir vairuojant be diržo ir panašiai“, – savo nuomonę dėstė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Siūlo prisiimti ir kitų ligų rizikos kainą

Lygiai tokį patį atsakingos medicinos modelį M. Gedminas siūlytų taikyti kalbant apie visas ligas, kurių riziką žmogus galėjo vienaip ar kitaip sumažinti.

„Manau, Lietuva kaip valstybė čia dar yra labai nebrandi, turime leninistinį požiūrį, kad medicina yra nemokama, visi turi būti pagydyti. O jei kas negerai, tai pirmas kaltas lieka medikas.   

Pavyzdžiui, kalbant apie tą patį erkinį encefalitą, tai yra visiškas absurdas, kad gyvendami endeminėje zonoje neturime kompensuojamos vakcinos. Kiekvienais metais maždaug autobusas darbingo amžiaus žmonių tampa neįgaliais dėl ligos, kuri visiškai įveikiama skiepais“, – kalbėjo gydytojas.

„Manau, tai leistų mums nebesiskirstyti į „vakserius“ ir „antivakserius“, bet tie, kurie sako, kad liga neegzistuoja ar ji yra labai lengva, netiki jos žala, tai tada paprasta – jei ji pasireikštų sunkesne forma, tu turi prisiimti dalį finansinės naštos.“

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, lygiai taip pat yra ir su prevencinėmis programomis, nutukimu, rūkymu ir panašiai.

„Tos šalys, kurios yra pažangios, priima sprendimus, kad jei tu rūkai, turi mokėti didesnę draudimo įmoką arba sumoki už tai per didesnius akcizus. Taip jau yra – kol žmogus asmeniški nepajus didesnės rizikingų veiksnių naštos arba save žalojančio elgesio, tai lieka tik vaikų lygio pezalai apie kažkokį sąmoningumą“, – dėstė jis. 

Anot M. Gedmino, sveikatos draudimas savaime nereiškia nemokamos medicinos. 

„Lygiai taip pat žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata, sportuoja, palaiko mažą cholesterolio kiekį, vengia žalingų veiksnių, sulaukę 65 m. galėtų dalį savo įmokų panaudoti kitoms reikmėms. Dabar ką turime – kad jei susergi onkologine liga, tau valstybė kompensuoja dešimtimis ar šimtais tūkstančių eurų vaistams, bet jei tu lieki sveikas kaip ir praloši pinigų prasme.

Tai tie žmonės, kurie rūpinasi sveikata, galėtų išlošti iš tų pačių sveikatos draudimo įmokų. Tai yra to paties Singapūro, kitų šalių pavyzdžiai, kurios, mano nuomone, yra labai pažangios“, – komentavo Joniškio ligoninės vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Drąsa išgaruoja, kai užklumpa liga

Pašnekovas neslėpė, kad būna įvairių pavyzdžių, kai nesiskiepiję žmonės jau susirgę atsigula į ligoninę. 

„Žmonės nesiskiepija, net neįsivaizduoju, kodėl, štai buvo ką tik jauni, vidutinio amžiaus pacientai su aibe rizikos veiksnių, su mažais vaikais, kurie tikrai rizikuoja. Ir guldai tokį žmogų į skyrių, matai, kad gali būti visko, ir jis neturi pasiaiškinimo, kodėl nesiskiepijo, tiesiog nuleidžia akis ir tyli. Nežinau, ką jis sakė, kol buvo sveikas. Bet ta drąsa kažkur išgaruoja, kai liga prasideda“, – pastebėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad dar būna liūdnesni atvejai, kai žmogus jau buvo padaręs sprendimą skiepytis, bet greičiau suserga nei gauna vakciną.

„Žmogus apsisprendžia, gal paskatintas numirusių artimų žmonių, bet jis negalėjo pasiskiepyti, nes jau prasidėjo ligos simptomai ir kai kuriems liga baigėsi tragiškai. Tai yra tekę matyti žmonių, kurie labai gailisi to nepadarę, bet teko matyti ir tokių, kurie tiesiog tyli ir tenka pripažinti, kad liga egzistuoja ir yra labai rimta“, – pasakojo M. Gedminas.

REKLAMA
REKLAMA

Galimybių pasas neteko logikos?

Paklaustas, ar tokiais atvejais, jei nesiskiepijęs žmogus sutiktų prisiimti atsakomybę, vis dar aktualūs būtų kiti ribojimai kaip, pavyzdžiui, galimybių pasas. 

„Čia jau reikėtų platesnės diskusijos, bet šiaip galimybių paso tikslas buvo pasiekti visuomenės imunizaciją, kad pasiskiepytų 80–95 proc. gyventojų. Ką matau dabar – galimybių pasas skaido visuomenę. Ką vakcinos realiai padarė – paskiepytiems žmonės riziką susirgti sumažino iki minimumo, aišku, jei turi daug rizikos veiksnių, net ir pasiskiepijus kovidas, kaip ir gripas, yra pavojinga liga. 

Tačiau užkrėsti kitą žmogų gali ir pasiskiepijęs, todėl man galimybių logika iš esmės dingsta. Tad galbūt užtektų, kad nesiskiepijęs žmogus prisiimtų ir finansinę riziką jau susirgęs. Bet, aišku, aš esu tik gydytojas ir mano kompetencija visuomenės sveikatos, ekonomikos prasme yra ribota“, – pridūrė jis.

Pasiūlant skiepą parodyti gydymo kainas

Kone kasdien į sergančiųjų COVID-19 ligonių iškvietimus turinti vykti Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikė Jolanta Keburienė svarstymus dėl mokamo gydymo iš dalies taip pat buvo linkusi palaikyti, nors sutiko, kad tai – drastiškas sprendimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Sunku pasakyti, kaip būtų. Bet, manyčiau, skiepas tada turėtų būti pasiūlomas raštiškai ir jeigu žmogus atsisako, tada jau turėtų prisiimti rizikas. Kita vertus, tai turėtų galioti ne tik COVID-19 atveju, bet ir galbūt rūkantiems, nesaikingai vartojantiems alkoholį. 

Taip, visi pažymi, kad moka mokesčius, bet sveikatos priežiūra šiuo metu nėra pilnai finansuojama sritis, kuri galėtų absoliučiai visus gydyti, visiems skirti reikiamus medikamentus, ne tik bazinius. O kovidiniai pacientai reikalauja daugiau lėšų, guli reanimacijose, kur reikalingas vartymas, daug personalo, tai gal visiškai už tą gydymą mokėti, nežinau, nereikėtų, bet kažkokią dalį prisidėti“, – svarstė medikė.

Jos manymu, tokiu atveju prieš pasiūlant skiepą ir norint jo atsisakyti būtų galima parodyti, kiek standartiškai kainuoja tokio paciento gydymas stacionare.

„Ir paklausto, ar jis būtų tam pasiryžęs, jei reikėtų susimokėti? Tai gal daliai žmonių padėtų atsitokėti“, – komentavo J. Keburienė.

REKLAMA
REKLAMA

Laiko neadekvačiais siūlymais

Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti politikų kategoriškai nepalaiko tokio siūlymo, nes jis visų pirma prieštarautų Konstitucijai. Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė teigė skeptiškai vertinanti pamąstymus dėl gydymo apsimokėjimo.

„Valstybė privalo rūpintis savo žmonėmis, juo labiau turint pandemiją. Ir aš pasisakau ir už tai, kad testavimas būtų nemokamas, ir juo labiau gydymas. dirbantys žmonės apskritai draudžia savo sveikatą ir jei nutinka tokie dalykai, pagalbą turi būti suteikiama.

Šiandien privalomų skiepų nėra, yra žmogaus teisė pasirinkti. Be abejo, aš agituoju skiepytis, nes taip išsaugomos gyvybės ir susirgus pasekmės yra gerokai lengvesnės. Bet siūlyti gydytis už pinigus ar, kaip kalbėta, namuose, manau, tai neadekvatūs siūlymai. Netikiu, kad kažkas apie tai gali rimtai diskutuoti“, – pastebėjo socialdemokratė.

Ji pažymėjo, kad komunikacijos klaidos dėl skiepų buvo padarytos dar anksčiau ir dabar tam tikrų dalykų brukimas per prievartą atbaido žmones: „Geriau reikia kalbėtis individualiai su tam tikromis žmonių grupėmis ir siekti rezultato, bet gydymas turi būti prieinamas visiems.“

REKLAMA
REKLAMA

Prieštarautų Konstitucijai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, medikė Jurgita Sejonienė teigė suprantanti žmones, kurie kelia šį klausimą, tačiau užtikrino, kad apie tokias priemones tikrai nėra svarstoma. Tai, jos teigimu nebūtų suderinama nei morališkai, nei teisiškai.

„Didžioji dalis tokias priemones siūlančių žmonių yra pasiskiepiję ir suprantu jų nusivylimą, pyktį, girdėjau ir ekonomisto Raimondo Kuodžio panašius siūlymus, bet tikrai jos nėra  teisingos ir suderinamos su Konstitucija. 

Ties žmonės moka PSDF įmokas ir valstybė yra įsipareigojusi kaip ir rūkančiuosius gydyti nuo plaučių vėžio, taip ir tuos, kurie piktybiškai nenori saugotis nuo COVID-19. Žinoma, kad gyvybė yra svarbiausia, net ir tų žmonių, kurie iš esmės nenori prisidėti prie situacijos valdymo“, – komentavo ji. 

Kalbėdama apie apskritai didesnį sveikatos raštingumo ugdymą parlamentarė pabrėžė, kad tą reikia daryti dar nuo mokyklos suolo. Kita vertus, valstybės indėlis į tai irgi negali būti begalinis.

REKLAMA
REKLAMA

„Švietimas ir žmonių norėjimas prisidėti prie savo pačių sveikatos išsaugojimo yra labai svarbus ir į tai neabejotinai reikia investuoti ir skatinti. Svarbu, kad jie darydami pasirinkimus dėl maisto, žalingų įpročių ir gyvenimo būdo prisiimtų ir atsakomybes.

Kiek valstybė visko gali kompensuoti? Tai skiepų vaikams tikrai labai nemažai teikia, ar dar reikėtų išplėsti nemokamų paslaugų? Galima tą daryti, bet norisi priminti, kad absoliučiai nemokamų dalykų nėra, už juos vis tie teks sumokėti dirbantiems ir PSDF įmokas mokantiems asmenims“, – sakė J. Sejonienė.

O tai jeigu nepasiskiepiję niekaip nesuserga, tai gal tada jiems kažkokias premijas mokėti reikėtų, nes visapusiškai taupo valstybės lėšas ir dar mokesčius moka.
Ką jūs melagiai gydote? Argi jums rūpi žmogaus sveikata, kai jis rimtai suserga? Valstybei nusispjauti į žmones. Jei užklumpa sunki liga artimieji ieško pagalbos, prašydami per televiziją tų pačių žmonių paaukoti reikiamą sumą pinigų sunkių ligų gydymui. Valstybė niekada neturi lėšų apmokėti sunkių ligų gydymo, nors žmogus visą gyvenimą
sąžiningai dirbo ir mokėjo PSD. Lietuva išvogta ir praskolinta šalis nesąžiningų politikų.
O GP neprieštarauja Konstitucijai ? Čia net esant absoliučiam neisprusėliui aišku, kad tai antikonstitucinis žmonių teisių ir laisvių paniekinimas. Todėl ir konst.teismas tyli, nesvarsto.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų