Medikai pažymi, kad plintant beždžionių virusui gera žinia ta, kad šis virusas yra tos pačios linijos kaip ir raupai, kurie žmonijai yra žinomi jau seniai.
„Juos pavyko išnaikinti, bet palikimas yra ir ta gera žinia – vakcina, kuri taikoma prieš raupus ir sukurta krašto apsaugos reikmėms Jungtinėse Amerikos valstijose. Ji yra pakankamai efektyvi ir prie šito viruso jos veiksmingumas siekia 85 proc. Taigi protrūkius kontroliuoti mes galėtume“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo Gydytojas epidemiologas Paulius Gradeckas.
Kadangi specifinio gydymo nuo šios ligos nėra, gali būti taikoma izoliacija. „Ir jei reikės, iškart galėsime didesnėse žmonių grupėse, jei matysime, kad protrūkiai kyla, taikyti tą pačią vakciną, kuri buvo sukurta prieš biologinį terorizmą, biopavojų. Manau, kad ji pasitarnautų ir šiuo atveju“, – pridūrė jis.
Išplito tam tikrose grupėse
Pasak P. Gradecko, atsakingos institucijos pastebi, kad tos grupės, kuriose plinta šitas virusas, vienaip ar kitaip turi tam tikrus bruožus.
„Vienas tų bruožų yra, kad tose grupėse imunosupresuotų žmonių, t. y. turinčių silpnesnį imunitetą, gali būti didesnis skaičius. Tai galėtų lemti ir kad pats virusas galėtų keistis, nors jis šiaip yra pakankamai stabilus, nelinkęs mutuoti daugiau nei galėtume tikėtis iš tos virusų šeimos atstovų“, – aiškino epidemiologas.
Kitas nerimą specialistams keliantis momentas – neaiški viruso išplitimo priežastis.
„Epidemiologiškai galėtume tikėtis, kad kiekvienas žmogus arba buvo toje šalyje, arba turėjo kontaktą su tokiu žmogumi. O dabar daugiau nei 70 proc. asmenų po epidemiologinio ištyrimo paaiškėjo, kad jie nieko bendro neturi su endeminėmis šalimis. Ir virusas plinta tam tikrose žmonių grupėse“, – sakė P. Gradeckas.
„Jei reikės, iškart galėsime didesnėse žmonių grupėse, jei matysime, kad protrūkiai kyla, taikyti tą pačią vakciną, kuri buvo sukurta prieš biologinį terorizmą, biopavojų.“
Matant, kad toje grupėje beždžionių raupais serga seksualiai aktyvūs vyrai, šiuo metu daromos prielaidos, kad virusas plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais.
„Ir viena iš idėjų, kurią reikia tikrinti, kad tai yra dėl seksualinių praktikų. Tai ji ar bus atmesta, ar patvirtinta. Bet gera žinia šiandien ta, kad plitimas yra seksualiniu keliu, inkubacinio periodo, kuris yra apie 15 dienų. Tai protrūkiai yra galimi, bet nebus niekada tokie sprogstantys kaip oro lašeliniu būdu plintančių kitų infekcijų, nors raupai gali plisti ir šiuo būdu“, – aiškino specialistas.
Ar gali plisti tokiu mastu kaip COVID-19?
Paklaustas, ar gali beždžionių raupai sukelti panašių bėdų kaip COVID-19, virusologas prof. Saulius Čaplinskas teigė, kad tai netaps tokiu pačiu iššūkiu dėl kelių priežasčių.
„Vienas dalykas, kad šiuo virusu užsikrečiama, kada jis išskiriamas iš bėrimų, žaizdelių, šašų ir patenka kitam žmogui ir tai gali būti tiesioginio kontakto metu ir per užterštą patalynę, rankšluosčius ir panašiai. Taigi dar lieka neaišku, ar tai lytinio plitimo kelias, ar bendra artima intymi buitis.
Kitas dalykas, liga plinta ir su stambiais oro lašeliais, bet vėlgi, reiškia, virusas išskiriamas iš žaizdų burnoje ir tokiu būdu užsikrečiama artimo kontakto metu, kvėpuojant veidu į veidą. Tuo metu kovido atveju virusas gali būti platinamas inkubaciniu laikotarpiu, trečdalis žmonių išvis nejaučia jokių simptomų. Kita vertus, virusas gali būti paskleistas, paliktas patalpoje ir kitas gali užsikrėsti“, – aiškino užkrečiamųjų ligų specialistas.
S. Čaplinskas pridūrė, kad, be kita ko, esant reikalui egzistuoja skiepai, todėl tokio pavojaus šis virusas neturėtų sukelti.
„Juo labiau tai yra DNR virusas ir jis nepasižymi tokia sparčia mutacija kaip RNR virusai – tas pats kovidas, gripas ir panašiai. Kitas klausimas, kaip jis atsirado ne vienoje šalyje ir plinta nesant aiškiam kontaktui su endemine zona, tai kelia didžiausią dėmesį“, – sakė jis.
Kviečiame žiūrėti pokalbį su specialistais apie tai, kada beždžionių raupai mūsų regione galėtų paplisti:
Ar virusas gali mutuoti?
Pasiteiravus, kaip vertina svarstymus, kad galbūt virusas mutavo, P. Gradeckas pateikė pavyzdžius, kurie, tikėtina, labiau atspindėtų dabartinę situaciją.
„Štai ŽIV liga pirmiausia buvo pastebėta San Franciske, Amerikos vakarų pakrantėje tam tikroje – homoseksualių asmenų grupėje. ŽIV epidemijai vystantis dabar jau turime net daug didesnį heteroseksualių žmonių skaičių, sergančių ŽIV virusu. Tai reiškia, kad liga, bujojusi vienoje grupėj, po to persikėlė į paprastą populiaciją.
Kita vertus, prisimename hepatitą A, kuris ilgą laiką buvo laikomas vaikų liga, plintanti per maistą, nešvarias rankas ir pirmiausia paveikianti juos ir žmones, keliaujančius į endemines zonas. Ir 2011 metais prasidėjo protrūkiai tose pačiose grupėse – vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Ir buvo išsiaiškinta, kad dėl tam tikrų seksualinių praktinių liga išplito. Tai iki tol ji nebuvo siejama su tokiu rizikinga lytine elgsena, o tai vėliau tapo kaip norma“, – situaciją palyginimui iliustravo jis.
Atostogų planų keisti neskubėti
Atsakydamas į klausimą, ar kažkaip reikėtų ruoštis galimam didesniam viruso išplitimui, ar vis tik per daug į tai nekreipti dėmesio, S. Čaplinskas priminė, kad virusai nepripažįsta kompromisų.
„Jei paliksime jiems galimybę plisti, jie būtinai ja pasinaudos ir plis. Eiliniams piliečiams tikrai nereikia panikuoti, bet paprasčiausiai į tas šalis, kur yra endeminė zona, nekalbu apie Portugaliją, Ispaniją ir taip toliau, kalbu apie Centrinės ir Pietų Afrikos šalis, tai paprasčiausiai reiktų elgtis atsakingai ir neturėti kontaktų su laukine gyvūnija.
Reiktų džiaugtis vasara, stiprinti savo sveikatą, o kelionės ar ne kelionės, yra bendri higienos dėsniai ir beždžionių raupų virusas tik dar kartą apie tai primena. Pajutus bet kokius negalavimus, karščiavimą, reikėtų susilaikyti nuo kontaktų, o jei atsiranda neaiškūs bėrimai, reikėtų kreiptis į gydytojus“, – patarė jis.
„Eiliniams piliečiams tikrai nereikia panikuoti, bet paprasčiausiai į tas šalis, kur yra endeminė zona, nekalbu apie Portugaliją, Ispaniją ir taip toliau, kalbu apie Centrinės ir Pietų Afrikos šalis, tai paprasčiausiai reiktų elgtis atsakingai ir neturėti kontaktų su laukine gyvūnija.“
Visgi virusologas atkreipė dėmesį, kad šį virusą žmogus gali ilgai nešioti, tačiau platina jį tik kai jau yra bėrimai.
„Dabar pastebėta, kad daliai žmonių vietoj to, kad pirminiai simptomai pasireikštų po savaitės, dviejų, gali pasireikšti po kelių savaičių, bėrimai irgi – vietoj to, kad atsirastų antrą, trečią dieną pakilus temperatūrai, gali pasireikšti po kelių savaičių. Taigi reikia sekti savo sveikatą, bet nereiškia, kad dėl to reikėtų keisti savo atostogų planus“, – patarė profesorius.
Jau daugiau nei 200 užsikrėtimų
Portalas tv3.lt primena, kad beždžionių raupai yra endeminė liga Centrinės ir Vakarų Afrikos šalyse. Ji yra paplitusi ne tik tarp beždžionių, bet ir graužikų, ypač voverių. Ir pagrindinis užsikrėtimo būdas yra įkandus tokiems gyvūnams arba jei įvyksta odos kontaktas su tokių gyvūnų skysčiais – krauju ar kitais skysčiais.
Šalyse, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, patvirtinta jau 219 užsikrėtimo šia virusine liga atvejų, sakoma pranešime, trečiadienį vakare paskelbtame Europos Sąjungos ligų kontrolės tarnybos.
Jau keliolika šalių, kuriose beždžionių raupai nėra įprastas susirgimas, pranešė savo teritorijose patvirtinusios mažiausiai po vieną užsikrėtimo atvejį, nurodoma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešime apie epidemiologinę padėtį. Dauguma šio protrūkio paveiktų šalių yra Europoje.
„Tai pirmasis atvejis, kai Europoje pranešama apie perdavimo grandines, nesant žinomų epidemiologinių ryšių su Vakarų arba Vidurio Afrika, kur liga yra endeminė“, – sakoma pranešime.
