Apie prereabilitaciją – pasiruošimą operacijai – pasakoja bendrosios chirurgijos gydytojas, koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.
Anot kasdien su onkologiniais pacientais dirbančio chirurgo dr. A. Dulsko, statistika rodo, kad bent 50 proc. onkologinių pacientų kamuoja mitybos nepakankamumas. Jį išduoda nebūtinai tik normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), bet ir perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį.
„Abi patologijos – tiek išsekimas, tiek nutukimas lemia kai kuriuos organizmo pokyčius, kurie svarbūs mums, kaip chirurgams, ir kurie gali itin pabloginti pooperacinį laikotarpį. Abu šie nukrypimai nuo normos padidina komplikacijų riziką po operacijų, todėl kaip įmanoma priešoperaciniu laikotarpiu stengiamės optimizuoti paciento kūno svorį“, – sako koloproktologas.
Daugiau kalbame apie nutukimą, bet pavojingiau – išsekimas
Pasak chirurgo dr. A. Dulsko, kai kalbama apie išsekimą, dažniausiai prieš akis iškyla vaizdai su išsekusiais Afrikoje gyvenančiais vaikais, tačiau Vakarų šalyse, jei tai ne anoreksijos ar bulimijos kamuojami pacientai, sudėtinga išvysti kažką panašaus. Mitybos nepakankamumas gali kamuoti net ir normalaus kūno svorio žmones, todėl šis sutrikimas tampa tarsi nematomas.
„Mus supa liekno kūno kultas – tai yra siekiamybė. Tačiau lieknumas ir žemas KMI irgi gali būti problema, apie kurią dažniausiai nekalbame. Dažniausiai nutukimą vadiname XXI a. pandemija ir tai yra tiesa – JAV ir Saudo Arabijoje kas trečias vaikas turi ne antsvorį, o serga nutukimu. Pastebimas glaudus ryšys tarp nutukimo ir tam tikrų onkologinių ligų, todėl atitinkamai auga ir vėžinių susirgimų skaičius. Tačiau apie kitą medalio pusę – mitybos nepakankamumą – niekas nekalba“, – komentuoja jis.
Nors tiek nutukimas, tiek mitybos nepakankamumas yra pavojingi, chirurgo vertinimu, išsekimas visgi yra kur kas sunkesnė būklė, mat šiuo atveju pacientas visiškai neturi organizmo statybinių medžiagų resursų, todėl po operacijos atsiranda komplikacijos, žaizdos ilgiau gyja.
„Sveikimui pooperaciniu laikotarpiu reikalingi tam tikri energiniai resursai, kurių neturi mitybos nepakankamumu sergantis žmogus. Geriau turėti šiek tiek antsvorio, nei būti nepakankamo kūno svorio, kuomet organizme apskritai nėra jokių statybinių medžiagų. Tiek vienas, tiek kitas kraštutinumas operacijų metu chirurgams yra sudėtingas ir apsunkina gydymą“, – aiškina gydytoja dr. A. Dulskas.
Prereabilitacija – tai, ko prieš operaciją reikia pacientams
Nuo ligos diagnozavimo kolorektalinį vėžį būtina išoperuoti per 3-4 savaites, kitų vėžinių susirgimų atveju laikas iki operacijos dar labiau sutrumpėja. Nutukimo atveju per 2-3 savaites neįmanoma pasiekti kardinalių pokyčių, tačiau išsekusio paciento organizmą galima šiek tiek sustiprinti, taip sumažinant komplikacijų riziką po operacijos.
„Prereabilitacija – tai naujas terminas, kuomet ikioperaciniu laikotarpiu pacientui skiriami tam tikri fiziniai pratimai, modifikuojama jo dieta. Visa tai daroma tam, kad rezultatai po operacijos būtų geresni. Asmeniškai savo pacientams prieš operaciją rekomenduoju daugiau fiziškai judėti, per dieną nueiti bent po 10 tūkst. žingsnių.
Taip pat siūlau vartoti medicininės paskirties gėrimus – klinikiniai tyrimai rodo, kad šie papildomo maitinimo gėrimai sumažina pooperacinio laikotarpio komplikacijas, pacientas greičiau sveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą. Be to, likus kelioms valandoms iki operacijos, galima tiek valgyti, tiek gerti – badauti tikrai neverta“, – pažymi chirurgas.
Medicininės paskirties gėrimai yra organizmui reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Net ir būdami sveiki su valgomu maistu žmonės negauna visų reikalingų mikroelementų, o onkologiniams pacientams tai dar svarbiau. Todėl gydytojas dr. A. Dulskas tokius gėrimus rekomenduoja vartoti tiek priešoperaciniu, tiek ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Anot koloproktologo, ne mažiau svarbus ir visam gydymo procesui reikšmingas yra būtent laikas iškart po operacijos.
„Šiuo metu labai populiarios ankstyvo ir greito atsigavimo gairės. Anksčiau po žarnyno operacijos chirurgai pacientui neleisdavo nei valgyti, nei gerti ištisą savaitę, nes baimindavosi, kad maisto turinys pateks į operuotą vietą, kuri dėl to nesugis. Tačiau daugybė tyrimų jau seniai paneigė šį įsitikinimą.
Savo medicininėje praktikoje pacientus pradedu mobilizuoti anksti, leidžiu jiems vartoti skysčius ir stotis tą pačią dieną po operacijos, o kitą dieną skiriu „minkštą“ dietą. Jau ir taip kas antras vėžiu sergantis žmogus yra išsekęs, todėl negalima versti jo badauti, nes gijimo laikotarpis bus ilgas ir nebūtinai sėkmingas“, – akcentuoja chirurgas.
