REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Alberto Einšteino senatvė buvo apsunkinta vėmimą sukeliančių pilvo skausmų, trukdžiusių mokslininkui, kuris paskutiniuosius savo gyvenimo metus norėjo praleisti bandydamas įminti erdvėlaikio paslaptis. Siekiant sustabdyti šią ligą, žymiajam fizikui buvo atlikta eksperimentinė operacija, kurioje buvo panaudotas celofanas (taip, tas pats celofanas į kurį vyniojate sumuštinius ar maisto likučius).

Alberto Einšteino senatvė buvo apsunkinta vėmimą sukeliančių pilvo skausmų, trukdžiusių mokslininkui, kuris paskutiniuosius savo gyvenimo metus norėjo praleisti bandydamas įminti erdvėlaikio paslaptis. Siekiant sustabdyti šią ligą, žymiajam fizikui buvo atlikta eksperimentinė operacija, kurioje buvo panaudotas celofanas (taip, tas pats celofanas į kurį vyniojate sumuštinius ar maisto likučius).

REKLAMA

Pasak Kolumbijos universiteto chirurgijos skyriaus, ši istorija prasideda 1948 m. rudenį, kuomet jau garbaus amžiaus Einšteinas, išvargintas stiprių pilvo skausmų, kreipėsi į dr. Rudolphą Nisseną, įtakingą chirurgą Bruklino žydų ligoninėje, Niujorke. Tiriamosios operacijos metu prapjovus Einšteino pilvą, R. Nissenas pastebėjo pilvinės aortos atsisluoksniavimą – greipfruto dydžio darinį pagrindinėje kraujagyslėje, kuria kraujas teka iš širdies žemyn į kūną.

Jeigu žmogus yra sveikas, ši svarbi kraujagyslė yra palyginti tiesi ir siaura. Tačiau ištikus pilviniam aortos atsisluoksniavimui, šios gyvybiškai svarbios kraujagyslės sienelėje susiformuoja balioną primenantis išsipūtimas. Šia kraujagysle nuolatos teka didelis kraujo kiekis, todėl, jeigu susiformavęs padidėjimas staiga sprogtų lyg balionas, pacientas gali mirtinai nukraujuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Atliko naujovišką operaciją

Šiais laikais, šis potencialiai mirtinas sutrikimas yra išgydomas operacijos metu pašalinant padidėjimą ir protezuojant aortą. Deja, vėlyvajame XX a. 5 deš. iki tokios operacijos atsiradimo dar buvo likę daugiau nei dešimt metų.

REKLAMA

Neturėdamas kito pasirinkimo, R. Nissenas paėmė celofano ritinį ir kibo į darbą. Jis uždengė matomą priekinę atsisluoksniavimo dalį plastiku, bet tai nebuvo tik atmestinas bandymas išvengti įplyšimo. R. Nissenas suprato, kad mokslininko organizmas atpažins, jog celofonas yra svetimkūnis, ir sukels stiprią imuninę reakciją.

Imuninė sistema, bandydama sukontroliuoti šį svetimą objektą ir neleisti jam plisti, sukels arterijos randėjimą. Taip kraujagyslė susiaurės, o aortos sienelė sustiprės.

Gal kiek ir stebėtina, bet operacija buvo sėkminga. Po trijų savaičių, jau atsigavęs, Einšteinas paliko ligoninę ir toliau gyveno laimingą gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, patirdamas tik nedidelius pilvo skausmus.

Deja, 1955 m. balandį žymusis mokslininkas mirė, kai įkyrusis pilvo aortos atsisluoksniavimas atsinaujino. Ir nors ši neįprasta operacija akivaizdžiai buvo tik laikinas sprendimas, ji suteikė Einšteinui septynis papildomus gyvenimo metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų