Pakvaišęs. Beprotis. Bebaimis. Ekstremalas. 37 metų amerikietis Deanas Potteris jau yra girdėjęs daugybę komplimentų ir replikų. Žinomą laipiotoją uolomis, alpinistą, B.A.S.E. šuolininką ypač išgarsino kvapą gniaužiantys pasivaikščiojimai lynu nuo vienos uolos iki kitos plikomis kojomis ir be apsaugos.
„Aš niekada neprarandu kontrolės. Niekada!“, – po „pasivaikščiojimų“ Josemitų nacionaliniame parke, Patagonijoje, tikino Deanas Potteris.
Didelę laiko dalį Deanas praleidžia kaip atsiskyrėlis: gyvena uolose ar po medžiais ir net užsimiršta, jog jį stebi fanatikai, pasekėjai ar smalsuoliai. Jie užgniaužę kvapą ryja jo vaikščiojimą virš bedugnės be jokios apsaugos.
„Aš savo paslapčių neišduodu, – sako D.Potteris, tačiau sutinka šiek tiek papasakoti apie save ir patiriamas emocijas. - Ilgą laiką mokiausi Rytų kovos menų, buvau aikido ir Myiamoto Musashi fanas. Ne vienus metus kruopščiai studijavau jo knygą „Go Rin No Sho“ („Penkių žiedų knyga“).
M.Musahi gyveno XIII amžiuje, tačiau vertybės ir žingeidumas naujoms idėjoms jam padėjo tapti vienu geriausių to meto kovotojų. Jis ignoravo kitų taisykles. Garsiausioje dvikovoje jis nugalėjo daug stipresnį už save priešininką mediniu irklu, kurį, akimirksniu panaudojęs ilgus ašmenis, perdarė į kardą.“
Deanas, kaip ir daugelis paauglių bei jaunuolių, žavėjosi Bruce Jun Fan Lee. Ir tuo, kaip Bruce padėdavo žmonėms suprasti jo kovos meną .
Šio neįprasto meno, balansavimo ir vaikščiojimo ant juostos, ekstremalas D.Potteris išmoko iš benamio Chongo ir tai praktikuoja jau 16 metų.
Deanas daug ką perėmė iš kitų žmonių. Jo technika primena jogą ir meditaciją. D.Potteris visiškai susikoncentruoja ir juda pasikliaudamas intuicija ir gamta:
„Eidamas pavojinga gyvenimui linija naudoju kvėpavimą, kurio išmokau iš knygų apie kovas iki mirties. Susikoncentruoju įkvėpdamas, nes lengviausiai priešininkas jus gali įveikti būtent tuo metu. Iškvėpdamas tampu karštas ir manęs niekas nesustabdys.“
Kartais D.Potteris eina ir prisirišęs, nors stengiasi niekada nenaudoti virvės.
„Turbūt daugelis galvojate... – tęsia monologą Deanas. – ... kad nukritus patiriami smūgiai gali išmušti iš pusiausvyros. Tačiau aš noriu, kad krisdamas, jei krentu, jausčiau skausmą, kuris padėtų užsiprogramuoti niekada nenukristi. Didžiąją gyvenimo dalį mokausi iš traumų, mėlynių ir sužeidimų.“
Daug metų D.Potteris mokėsi Kung Fu ir tajų (Tailando gyventojai) kovos meno – Muai Thai. Šie kovos menai padėjo lyną pagauti kojomis. Amerikietis įsitikinęs, kad pasiekė tokį tobulumą, kad jo kojos lyno niekada nepaleis.
„Ir svarbiausia, – vėl pabrėžė D.Potteris. – Niekada neprarasti kontrolės. Aš pasirengęs gaudyti lyną, kai bent šiek tiek daugiau persisveriu į kitą pusę.“
Kai jis krenta nuo bedugnės, prisipažįsta ekstremalas, tai jau savotiškas žaidimas. Jo kūnas ir protas, užprogramuotas vaikščioti lynu, svyruojant kūnui plačiais žingsniais: „Lyną gaudau, kai jis jau prie kelių, po to pačiumpu dviem rankomis ir atrodo, kad pagreitinu kritimą, nes apsisuku. Daugelis galvoja, kad tai triukas. Tačiau viskas paprasta – aš gelbėju savo gyvybę.“
Deanas supranta, kad daugelis jį laiko bepročiu. Tačiau pastebi, kad žmonės nemato, kiek daug laiko jis treniruojasi. Jis nenori mirti: „Mes turime padėti vienas kitam išgyventi visą gyvenimą ir kovoti dėl savo svajonių. Pagrindinės mano vertybės – meilė, tiesa, pagarba ir noras linksmintis, labai panašios į jūsų.“
Siūlome pasižiūrėti pasaulį sudrebinusį D.Potterio pasivaikščiojimą virš bedugnės ir įspūdingą, vieną naujausių jo lipimų į uolą bei B.A.S.E. šuolį žemyn:
