Po nesėkmingai susiklosčiusio ketvirtfinalio barjero vienas iš Lietuvos rinktinės trenerių Valdemaras Chomičius sakė, jog lietuvių pasirodymą dėl kamavusių traumų ir kylančio krepšininkų lygio reiktų vertinti normaliai, o laimėti visada negalima. Strategas taip pat nesiryžo atskleisti, kurie žaidėjai po olimpiados gali palikti rinktinę.„Ne visi žaidėjai, kilę nuo atsarginių suolo, gerai “įėjo„ į žaidimą. Žaidžiant tokio lygio krepšinį ir darant klaidas lygioje vietoje, kuomet negali įmesti būdamas laisvas, žaidimas visąlaik ir lūžta. Lemiamu momentu Vitalijus Fridzonas ir Sergejus Monia įmetė lemiamus metimus, kartojo tris ar keturis kartus metimus, kurie baigdavosi dviem taškais su pražanga. Po tokių dalykų seka didelis smūgis, po kurio sunku atsigauti. Sunku. Aišku, negali ir išlaikyti tempo su 5-6 žaidėjais. Neišėjo“, - po pralaimėjimo rusams liūdnai kalbėjo V.Chomičius.
- Ar ši komanda buvo verta žaisti pusfinalyje?
- Visada verta. Jie kovojo, stengėsi, visą vasarą žaidė, ją paaukojo rinktinei. Noras ir atsidavimas, manau, viską pasako. Ne visada gali laimėti. Daug kartų esame laimėję prieš stiprius priešininkus, o jie išmoko pamokas. Mūsų laikais tie patys ispanai nebuvo stiprūs, juos aplošdavome kur nori, kada nori. Jie tobulėjo, rinktinėje likdavo tie patys žaidėjai, visi suprato svarbą ir pažiūrėkite, kokia tai komanda. Tie patys Rusijos krepšininkai. Eilę metų kartu žaidžiant, turint tokią sudėtį nenuostabu, kad taip rungtyniauja.
- Belieka apgailestauti, kad nutraukta toji pusfinalių tradicija.
- Sportas toks yra. Negali suplanuoti, čia ne gamyba, kad suplanuoji pagaminti 100 automobilių. Sportas yra toks, atrodo, gamini, darai viską, žaidi, ruošiesi, bet neina. Tai žaidėjas traumuotas, tai serga. Kleiza žaidė su traumuotu keliu, Jankūnas su traumuota alkūne, Valančiūnas koją išsisuko. Prieš varžybas tokių smulkmenų negalima pasakoti. Nė vienas žaidėjas rungtyniauti neatsisakė, nei Kleiza, nei visi kiti. Antanui prieš mačą taip pat susuko nugarą, jis nė pajudėti negalėjo, manėme, kad jis net į aikštelę neišeis, bet sukąstais dantimis išėjo žaisti. Žaidžiant tokiame lygyje, turint tokių dūžių iš šalies, manau, jog viskas normalu. Žinoma, visuomet norime pergalės, bet ir sirgaliai, ir žurnalistai turi suprasti, kad krepšinis yra sportas.
- Kaip manote, keliems žaidėjams tai buvo paskutinės rungtynės rinktinėje?
- Apie tai negalvoju. Ir net nesiruošiu. Tai kiekvieno žaidėjo prioritetas, jie patys pasirenka kiek jiems reikia žaisti, kiek nori atstovauti Lietuvai ir kiek jai gali duoti.
