- Šį sezoną prieš jums ateinant į „Chimki“ ekipa žaidė prastai ir su „Unics“, ir su CSKA. Ką jūs pakeitėte?
- Geriau paklauskite to komandos, kad ir to paties Zorano Planiničiaus. Jis žaidė NBA ir keliuose elitiniuose Europos klubuose, tačiau sakė, kad niekada taip sunkiai nedirbo. Raktas į pergalę ir yra sunkus darbas. Aišku, iš pradžių buvo sunkoka priprasti prie tokio ritmo, bet pažiūrėkite į juos dabar. Sudėtyje turime puikių žaidėjų, tačiau jie visi be išimties turi įdėti daug darbo.
- Ar su tinkate su sprendimu naudingiausio žaidėjo titulą atiduoti Vitalijui Fridzonui?
- Niekada nesakiau, kad vienas ar kitas žaidėjas sužaidė prastai, ar gerai. Sužaidėme kaip komanda. Pavyzdžiui, Thomasas Kelati įmetė mažai taškų, tačiau ir pusfinalyje, ir finale jis pataikė lemiamas baudas. Arba Sergejus Monia, kuriam finale nesisekė pataikyti, tačiau jis sustygavo visą mūsų žaidimą ir atkovojo kamuolį lemiamu mačo metu.
- Kaip kompensavote ekipos lyderio Keitho Langfordo netektį?
- Be abejo, jis svarbus komandos žaidėjas. Manau, kad jis netgi šį sezoną yra geriausias krepšininkas Europoje. Jis dirbo treniruotėse, tačiau turi problemų su keliais. Mums trūko jo, bet tai tik dar labiau suvienijo komandą.
- Kurios rungtynės - pusfinalis ar finalas - buvo sunkesnės?
- Finalas juk visada yra ypatingas. Kai gerokai pabėgome į priekį antrajame kėlinyje pagalvojau, gal pavyks laimėti lengvai, bet patys matėte kaip viskas nutiko. Kita vertus, tokios pabaigos patinka žiūrovams. Komandai naudinga laimėti tokioje sunkioje kovoje, nors, manau, mes visą laiką kontroliavome žaidimo eigą. Jautėme, kas esame stipresnis nei CSKA, bet Jonas Kazlauskas puikus specialistas, žinau tai, nes kadaise jis mane treniravo.
- Kartais taip emocingai reaguojate į teisėjų sprendimus.
- Tiesiog viduje aš vis dar esu labiau žaidėjas nei treneris. Visada prieš mačą pasakau arbitrams, kad nesu prieš juos nusiteikęs ir tikrai gerbiu jų darbą. Manau, kad ir jie supranta, jog nenoriu jų įžeisti, tiesiog juk kartais treneris negali ramiai sėdėti ant kėdės su cigarete dantyse. Dažnai prašau ir arbitrų paaiškinti tam tikrų situacijų traktavimą, kad galėčiau duoti atitinkamas instrukcijas savo žaidėjams. Mano dialogai su teisėjais yra tik dialogai.
- Ką manote apie Vieningosios lygos perspektyvas ateityje?
- Man patinka šis projektas. Mes kartu su Šarūnu Marčiulioniu ir Aleksandru Volkovu dažnai prisimindavome, kaip būdavo smagu SSRS čempionate. Tai juk visai skirtingos krepšinio mokyklos ir skirtingi stiliai. Dabar tegu mūsų vaikai gyvena skirtingose šalyse, bet krepšinio idėja vis dar jungia mus visus.
