Nuo sekmadienio Lietuvos pagrindinės rinktinės treniruočių stovykla pasipildė Robertu Javtoku ir Simu Jasaičiu, todėl nuo šiol kartu sportuos jau 9 krepšininkai. Žaidėjai tęs fizinio pasirengimo treniruotes Palangoje. Vyriausiasis rinktinės treneris Ramūnas Butautas sutiko papasakoti apie treniruočių stovyklą bei rinktinės vizijas Krepsinis.net žurnalistui.
Kaip prasidėjo pasiruošimas čempionatui?
Pradinis pasiruošimo etapas buvo įvadinis, nes ne visų žaidėjų sveikatos apžiūros rezultatai buvo vienodi. Krepšininkai skirtingu metu užbaigė nacionalinius čempionatus, todėl kai kurių organizmas buvo šiek tiek pavargęs ir prašėsi poilsio. Dėl šios priežasties oficialią treniruočių stovyklos pradžią savaitei nukėlėme, o tie žaidėjai, kurie buvo pasiruošę atvykti liepos 9 dieną, pradėjo sportuoti su fizinio parengimo treneriu. Nuotaika gera ir viskas vyksta pagal planą.
Ar esate patenkintas žaidėjų noru, nusiteikimu?
Žinoma. Krepšininkai laukia Europos čempionato ir yra motyvuoti. Mūsų tikslas – be pereinamojo turnyro patekti į olimpines žaidynes. Tai reiškia, jog turime žaisti Europos čempionato finale arba, palankiai susiklosčius čempionatui, užtektų užimti trečiąją vietą.
Jau turite tikslius duomenis apie krepšininkų sveikatą. Ką jie sako?
Nenorėčiau detalizuoti ir kalbėti apie krepšininkų problemas, tačiau nei vienam žaidėjui medikai neuždraudė sportuoti ir nei vienas krepšininkas nėra patyręs tokios rimtos traumos, kuri sukliudytų ruoštis čempionatui. Nuo stovyklos Klaipėdoje (nuo liepos 21 dienos, - aut.past.) tikiuosi, jog rinktinės treniruočių stovykloje dalyvaus visi pakviesti krepšininkai.
Rinktinėje kol kas nėra jau seniai sezoną užbaigusių žaidėjų, pavyzdžiui, Dariaus Songailos. Kodėl?
Pirmoji treniruočių stovykla nebuvo privaloma, bet neatvykę krepšininkai turėjo įvairių asmeninių priežasčių, pavyzdžiui, tyrimų rezultatai ar šeimyniniai klausimai. Tačiau tiek Šarūnas Jasikevičius, tiek Darius Songaila treniruojasi individualiai. Asmeninė treniruočių programa yra paruošta ir Ramūnui Šiškauskui. Galima teigti, jog vyksta normalus darbinis procesas, o treniruočių programos individualizuojamos. Šiuolaikiniame krepšinyje tai nėra naujovė.
Buvo kalbėta, kad rinktinės kandidatų sąrašą gali papildyti dar keletas žaidėjų. Ar apie tai vis dar mąstoma?
Trenerio darbas yra nenutrūkstamas kūrybinis procesas. Natūralu, kad nuolat atsiranda naujų minčių ir įvairių žaidimo vizijų.
Asmeniškai kalbėjau su Marijonu Petravičiumi, tačiau krepšininkas dėl asmeninių priežasčių atsisakė papildyti rinktinę. Nusprendėme pakviesti Marijoną į treniruočių stovyklą ir buvome numatę jam gana svarbų vaidmenį. Tačiau galbūt šiek tiek pavėlavome, nes mūsų planai keitėsi, o krepšininkas nutarė nedalyvauti.
Gal yra studentų rinktinės žaidėjų, kurie jau šiais metais pretenduoja pakliūti į pagrindinę komandą?
Be abejo. Su šia intencija ir parengėme abiejų rinktinių treniruočių planus. Abi rinktinės ruošiasi varžyboms tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. Taip darome dėl to, kad prie pagrindinės komandos galima būtų pajungti keletą studentų rinktinės žaidėjų, išbandyti jų jėgas, pažiūrėti, kaip jie dera su mūsų žaidėjais, kaip gali vykdyti vieną ar kitą užduotį.
Su treneriais esame sutarę, kad keisimės žaidėjais ir bandysime juos įvairiose pozicijose. Studentų rinktinės nariai yra potencialūs 2011 metų Europos čempionato Lietuvoje žaidėjai.
Privalome žiūrėti į ateitį, negalime galvoti tik apie šią dieną. Kaip jau minėjau, turime konkrečius tikslus – patekti į olimpiadą. Todėl neturime laiko eksperimentuoti ir dirbtinai jauninti komandos. Remsimės patyrusiais stabilius rezultatus savo profesionaliuose klubuose demonstruojančiais krepšininkais. Be abejo, durys niekam nėra užtrenktos.
Tikriausiai prieš pradėdami dirbti vyriausiuoju rinktinės treneriu šiek tiek jaudinotės, nerimavote? Kaip jaučiatės dabar?
Jaudinimasis nėra pats geriausias trenerio bruožas. Nesu savo profesijos naujokas. Debiutuoju prie nacionalinės rinktinės vairo, tačiau jau esu sužaidęs 5 Europos ir pasaulio čempionatus su įvairaus amžiaus rinktinėmis. Suprantu, kad debiutuoti niekada nebūna lengva, bet blaiviai vertinu aplinką ir savo galimybes. Jei priėmiau sprendimą kelti savo kandidatūrą į vyriausiuosius trenerius, nepadariau to atsitiktinai. Nerimas būna visada, tai natūralus jausmas, tačiau ypatingo jaudulio nėra. Suprantu, kad tai sunkus darbas ir sunki užduotis, tačiau esu atsakingas žmogus.
Ar jaučiate žaidėjų pasitikėjimą?
Dar anksti apie tai kalbėti, nes dar ne visi žaidėjai susirinko ir nepradėjome sportuoti krepšinio aikštelėje. Vis dėlto manau, kad žmogiškieji kontaktai yra užsimezgę ir džiaugiuosi, kad mes labai gražiai bendraujame.
Žaidėjai džiaugiasi, kad atsirado didesnis rūpestis. Būtent tai, ko anksčiau jie pasigedo.
Man atrodo natūralu, kad kiekvienas treneris rūpinasi savo žaidėjais. Treneris yra kaip laivo kapitonas: jeigu laivas skęsta, jis turi išeiti paskutinis arba nuskęsti kartu su laivu. Nematau nieko keisto, kad rūpinuosi žaidėjais.
Krepšinio specialistai Jus vadina griežtu ir reikliu treneriu. Ar toks pats esate ir rinktinėje?
Į rinktinė susirenka vieni geriausių Europos bei pasaulio žaidėjai. Nemanau, kad problemas, kurias treneriai sprendžia klubuose, reikės spręsti rinktinėje. Manau, kad visi žaidėjai yra profesionalūs ir sąmoningi.
Nemanau, kad esu griežtas treneris. Jeigu su žaidėju randame bendrą kalbą ir nustatome „žaidimo“ taisykles (bendravimo, - aut.past.), problemų nebūna. Niekada žaidėjo nežeminsiu, neengsiu, treneris ir taip turi valdžią. Į žaidėją žiūriu kaip į asmenybę, o ne kaip į tarną. Tie žaidėjai, kurie nesilaiko režimo, nevykdo nurodymų, jie yra baudžiami, o vėliau atsisakoma jų paslaugų.
Tačiau į rinktinę visi krepšininkai atvažiuoja savo noru, turi kontraktus su profesionaliais klubais ir yra patriotai. Žaidėjai atvažiuoja ginti savo šalies garbę, todėl nenorėčiau manyti, kad mums gali iškilti kažkokių keblumų.
Federacijoje įvyko daug permainų, tačiau tikriausiai Jūsų dar niekas neklausė, kaip jas vertinate?
Mano darbas nėra politika, turiu koncentruotis į krepšinio aikštelės stačiakampį. Klube dirbu savo šeimos gerovei, o čia – tautos gerovei.
Tikiu, kad po rinkimų įvykę pasikeitimai teigiamai paveiks rinktinę ir krepšininkus. Mums sudarytos puikios sąlygos, o naujai atėjusių žmonių požiūris į darbą yra kiek kitoks. Vis dėlto negaliu lyginti įvykusių pasikeitimų, nes nebuvau rinktinėje prie kitos valdžios. Tikiuosi, kad viskas bus tik į gerą.
Kaip manote, kokios šios rinktinės perspektyvos?
Manau, kad Lietuva yra viena čempionato favoritų. Europos čempionate negalima išskirti vienos ar dviejų pajėgių komandų, jų yra daug ir esame viena iš tokių.
Manau, kad ekipa yra pajėgi įvykdyti mums keliamus uždavinius, žaidėjai ir treneriai nori į olimpines žaidynes ir patekti iš karto, o ne per kvalifikacinį turnyrą. Jeigu pasirengimas vyks pagal planą ir mus lydės sėkmė, neabejoju, kad mūsų komanda pasieks užsibrėžtą tikslą. Tikiu mūsų ekipos sėkme.
