Pasidžiaugę vasarą Turkijoje vykusiame pasaulio krepšinio čempionate iškovotais bronzos medaliais, mintimis vis dažniau nuklystame į kitais metais Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą. Bet Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovai žengė dar toliau ir viešai pareiškė apie norą 2018 metais sukviesti į Lietuvą geriausias pasaulio krepšinio komandas. Apie tai kalbamės su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu.
– Iš kur mintis, kad Lietuva turi pretenduoti į pasaulio krepšinio čempionato organizavimą?
– Pradėkime nuo to, kad mes (LKF) esame padavę paraišką Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) dėl galimybės 2012 metais surengti pasaulio jaunių (iki 17 metų) vaikinų krepšinio čempionatą. Tai pirmas žingsnis į didesnių turnyrų rengimą. Natūralu, kad per susitikimą su FIBA techniniu direktoriumi Liubomiru Kotleba aptarėme įvairius klausimus. Dalykinės vakarienės metu taip pat paklausėme ir apie galimybę Lietuvoje surengti 19–mečių vaikinų planetos pirmenybes, galiausiai kalba pasisuko ir apie vyrų pasaulio krepšinio čempionatą. Kodėl gi nepasišnekėjus, jei yra tokia galimybė?
– Ar turime svarių argumentų, leidžiančių tikėtis sulaukti teigiamo atsakymo?
– Lietuvoje turime tokią krepšinio infrastruktūrą, kad esame pilietiškai įpareigoti prašyti kuo daugiau įvairių renginių. Lygindamas Lietuvą su Turkija, kur šiais metais vyko planetos pirmenybės, nemanau, kad kuo nors jiems nusileidžiame, bent jau sporto požiūriu. Be abejo, mums labai trūksta viešbučių, turizmo infrastruktūros. Todėl ir kilo mintis jungtis su kitomis Baltijos šalimis.
– Kas pasiūlė idėją, kad į organizatorių vaidmenį galėtų pretenduoti ne viena, o visos trys Baltijos šalys?
– Ši mintis natūraliai išsirutuliojo iš pokalbio. L.Kotleba pritarė, kad sporto infrastruktūros požiūriu nors šiandien galime pretenduoti į čempionatą, bet, pasak jo, realiausia būtų kovoti dėl šios galimybės kartu su Latvija ir Estija, perdavus joms kelių grupių rungtynių organizavimą.
– O kaip tokią galimybę vertina mūsų kaimynai?
– Su latviais apie tai jau buvo kalbėta, ir ne kartą. Su estais gal mažiau bendrauta. Latvija ir pati siekia organizuoti kuo daugiau jaunių ir jaunimo turnyrų, tad patirties jiems nestinga. Manau, kad mes tikrai mėginsime vienyti jėgas. Bet noriu pasakyti, kad kol kas nėra jokio nutarimo, jokio oficialaus pranešimo – tai tik viena iš daugelio idėjų. Mes jų turime daug ir įvairių, pavyzdžiui, norime pakviesti į Lietuvą NBA komandą, norime per metus surengti bent du tarptautinius krepšinio turnyrus ir panašiai. Nuolat vyksta diskusija, kaip veiksmingai išnaudoti turimas krepšinio bazes, kaip plėtoti sportinį turizmą, ypač akcentuojant krepšinį. Apskritai galimybės Lietuvai atsiveria didelės, tereikia jomis pasinaudoti.
– Kuo skirtųsi Europos ir pasaulio krepšinio čempionatų organizavimas?
– Žvelgiant tik sporto atžvilgiu, beveik niekuo nesiskiria. Nebent FIBA priims sprendimą padidinti dalyvių skaičių iki 32. Yra tam tikrų finansinių niuansų – didesnis organizavimo mokestis, mažesnės pelno galimybės, nes čempionate dalyvauja Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos rinktinės, kurių sirgaliai vargiai susigundys galimybe atvykti į Lietuvą. Būtent dėl šios priežasties būtų prasminga ieškoti partnerių, dalytis išlaidas. Bet tai labai tolima perspektyva.
– Jei tai tokia tolima perspektyva, tai ar ne per anksti buvo paviešinta informacija apie galimybę rengti pasaulio čempionatą?
– Pripažįstu, kad susidarė keistoka situacija. Viena vertus, gal ir gerai, kad buvo paskelbta apie tai, nes atsirado galimybė viešai diskusijai. Kita vertus, noriu pabrėžti, kad mūsų prioritetas – kitais metais vyksiantis Europos čempionatas. Kol kas nėra jokių oficialių pareiškimų, yra tik LKF pozicija – mes siekiame, kad Lietuva galėtų pretenduoti į visus didžiausius krepšinio renginius, nes tikrai turime puikias galimybes.
– Ar 2018 metai – tikrasis tikslas ir terminas?
– Tikrai ne. Kadangi 2014 m. pasaulio čempionatas bus rengiamas Ispanijoje, mes galime kalbėti tik apie kitą, artimiausią turnyrą. Tai mūsų galimybė pareikšti savo pretenzijas, bet mes manome, kad, galvojant apie 2018 m., realiai pretenduotume į 2022 m. čempionatą. Tuo labiau kad tikrai nerealu, jog 2018 m. trečią kartą iš eilės pasaulio čempionatas bus surengtas Europoje.
– Kokie oficialūs žingsniai turi būti žengti kovojant dėl teisės organizuoti pasaulio čempionatą?
– Visų pirma reikia gerai surengti Europos krepšinio čempionatą. Paskui, 2012 m., reikės tartis su Kūno kultūros ir sporto departamentu ir Lietuvos Vyriausybe, kurios skirsto finansavimą. Jei gautume šių institucijų pritarimą, tada reikės kreiptis į Latvijos ir Estijos krepšinio federacijas, kad jos imtųsi analogiškų žygių savo šalyse. Jei visi sulaukia pritarimo, tada Lietuvoje kviestume bendrą posėdį, suderintume pozicijas ir pateiktume bendrą paraišką FIBA. Toliau būtų sudaroma darbo grupė, ji važiuotų ir pristatytų mūsų galimybes surengti čempionatą. Gerbiamų krepšinio pasaulio žmonių Baltijos šalyse tikrai netrūksta – jų vardai, įvaizdis, nuopelnai teiktų mums rimtą pagalbą. Pagaliau ir mūsų sportiniai laimėjimai gana iškalbingi. Taigi darbo tvarka pakankamai aiški. Bet apie tai kol kas tik svajojame. Gal po rinkimų pasikeis LKF sudėtis ir atėję žmonės kitaip įvertins Lietuvos norus ir galimybes.
– Bet pirmas žingsnis bus žengtas 2012 m., kai į Lietuvą susirinks pajėgiausios planetos jaunių komandos?
– Nesinori girtis, bet manau, kad tikrai gausime teisę organizuoti šį turnyrą. Aišku, jis savo mastu ir apimtimi neprilygs Europos čempionatui, kovos vyks tik dviejuose miestuose. Tačiau, formaliai žiūrint, tai bus mūsų kelio pradžia. Kita vertus, tais pačiais metais surengsime ir Europos jaunimo čempionatą. Toks mūsų tikslas – kasmet organizuoti bent po du jaunių ar jaunimo čempionatus, na, o jei bus galimybė – tai visą dėmesį skirti vyrų arba moterų rinktinių pirmenybėms.
